Banguojanti moteris
22 punktai, kaip ištverti vidinį bangavimą namuose?
Sausio mėnesį paskyriau išbuvimui „lokio oloje", suteikiau daugiau erdvės sau ir tik stebėjau, kas vyksta aplinkoje, tačiau daugiausia – kas vyksta mano viduje. Stebėjau kaip tai, kas vyksta manyje, keičia tai, kas - išorėje. Paruošiau jums laišką įkvėpimui, idėjos atėjo iš kitos moters, tačiau manyje sukėlė labai gilų rezonansą, pripažinau ir priėmiau tas savo dvasios dalis, kurioms labiausiai šiuo metu reikalingas dėmesys. Esu dėkinga Yael Deckelbaum už įkvėpimą, kaip gera gyventi dieviškoje sinchronijoje ir jausti vienovę su moterimis, kurių visai nepažįsti.
AŠ esu banguojanti, lyg jūra, moteris. Išmokau su tuo gyventi. Per visą savo gyvenimą aš iššvaisčiau saujas perlų, parsineštų iš jūros gelmių. Šį kartą pasidalinsiu, ką aš darau, kai „būnu gelmėje“.
22 punktai, kaip išbūti gelmėje, arba skirti bangavimui namuose.
Gali perskaityti ir pamiršti. Daryk kaip liepia Tavo širdis.
Atpažinimas: aš slystu bangos ketera žemyn. Kiekviena savo kūno ląstele aš liečiuosi prie gilaus skausmo, kuris prašosi išgydomas.
Prisimenu: bangos ateina į krantą ir nueina, kiekvieną kartą kažką negrįžtamai nusinešdamos gilyn.
Jaučiu: dabar ne laikas susitikimui su išoriniu pasauliu ir tikslo siekimui.
Bendrauju: tik su tais žmonėmis, kurie supranta mane ir su kuriais aš jaučiuosi gerai tame bangavime.
Darau: tik neatidėliotinus, tik svarbiausius darbus.
Gydau protą: patraukiu į šoną visas mintis, patariančias man, kokia aš turiu būti ir kaip turiu elgtis šioje situacijoje. Jaučiu, kad dabar nėra laikas knaisiotis po giliausius pasąmonės klodus, analizuojant viso mano praėjusio gyvenimo įvykius. Atpažįstu mane stiprinančias ir palaikančias mintis ir atskiriu jas nuo gniuždančių. Tos, kurios gniuždo yra melas. Puoselėju tik mane palaikančias mintis.
Ypatingai gerbiu savo gyvenimo ritmą ir leidžiu jam būti. Leidžiu sau būti tame ritme.
Lyginimasis: tai – mano priešo balsas. Kai lyginuosi su išoriniais blizgučiais, įsileidžiu į savo vidų griaunančius užpuolikus. Uždraudžiu šį veiksmą.
Išplaukiu į tylos salą paskutiniu keltu ir pranešu žmonėms, kad keltai į mano salą sustabdyti, o tiltas dar nenutiestas. Aš laimiu brangaus laiko buvimui su savimi.
Angelų sąrašas: surašau visus artimus žmones, į kuriuos aš galiu kreiptis. Kai aš čiuožiu bangos ketera žemyn, man įprasta pamiršti juos, o šis sąrašas primins, kad nesu vieniša ir visada galiu kreiptis į juos pagalbos.
Atleidžiu sau: už visas mano silpnybes, netgi tas, kurios man kenkia. Priimu tai, kaip visų mano sistemų atsinaujinimo (nunulinimo) procesą. Pasitikiu savo vidiniu pajautimu. Kai tai praeis, sukursiu naujus metodus.
Darau: tik tai, kas man teikia malonumą ir yra lengva: einu pasivaikščioti į mišką be jokio tikslo, maudausi vonioje su daug druskos, stoviu pusvalandį po dušu, darau jogos asanas, rašau dienoraštį, spoksau į lesyklėlėje striksinčias zylutes, žaidžiu su mano sfinksu Nyče, geriu vienu puodeliu kavos daugiau, nei įprastai, klausausi mėgstamos muzikos, nueinu į masažą, šildausi pirtyje, skaitau tai, kas mane domina ir t.t.(sudaryk savo malonumų sąrašą).
Išleidžiu vidinį skausmą: verkiu, liūdžiu, bliaunu, išsirėkiu, išvalau vonios plyteles ir sutvarkau brangenybių stalčiuką. Kai išleidžiu skausmą, kūnas pradeda gyti.
Skausmas yra vartai, pro kuriuos žengti reikalinga drąsa ir ryžtas. Tai yra teisinga.
Mokausi klausyti savo kūno. Jis kalba, aš stengiuosi jį girdėti. Jis daug pasako. Viską.
Pagiriu save, padrąsinu ir apdovanoju už tai, kad eidama per skausmą, aš drįstu gyti, nebėgu nuo skausmo, neignoruoju jo, pasitinku jį ir apglėbiu. Leidžiu jam būti, maitindama dėmesiu ir meile.
Aš žinau, kad pasieksiu visus tikslus, kurie man reikalingi, kai nustosiu neigti tas savo dalis, kurios sukelia man skausmą ir atmetimo reakciją. Žinau, kad dabar yra laikas, kaip lokei, lindėti urve ir išlaukti akimirkos, kai tai įvyks. Mėgautis procesu, gaubiamu paslaptingu sakralumu, yra neapsakomas saldumas. Kaip tai tikra! Ir kaip drąsu!
Žinau, kad AŠ esu sau pati brangiausia ir, kai aš rūpinuosi savimi, būnu su savimi, su manimi yra mano Dievas ar mano tikėjimas, nesvarbu kuo jis vardu. Svarbu, kad man būnant su savimi, Jis visada palaiko ir saugo mane. Kai (pasi)tikiu Juo, visi išoriniai dalykai susitvarko man pačiu palankiausiu būdu, be jokio mano įsikišimo. Aš pasitikiu.
Kai aš sutelkiu visą dėmesį į mano vidinę tiesą – aš pritraukiu dar daugiau tiesos iš šalies. Kai aš puoselėju meilę sau – aš sulaukiu dar daugiau meilės iš šalies. Kai aš nuolat praktikuoju atleidimą ir apkabinu savo skausmą, leidžiu jam būti – į mane plūsteli atleidimo banga, kuri nuskalauja ir visų kitų skausmą.
Netgi tada, kai aš atiduodu atsakomybę į kieno nors rankas, leidžiu save kontroliuoti, aš visada galiu sugrįžti atgal, į pradžios tašką ir pradėti viską iš naujo. Kaip gera žinoti, kad visada galiu tai pakartoti tiek kartų, kiek tik norisi.
Kas bevyktų aplink, aš visada galiu tapti drąsia savo gyvenimo pioniere, galiu leisti sau klysti ir vistiek apkabinti save su didele meile. Mano žingsnių dėka aš tampu savo nepakartojamo gyvenimo kūrėja ir mano stebuklingos pasakos Žyne.
Ši eilutė skirta Tau, kuri turėjo kantrybės ir perskaitė visą tekstą. Atidžiai paklausyk savo vidinės mergaitės ir būk jai tokia švelnia motina, kokia tik gali būti.
