Lokio maistas

„Lokio maistas“ yra 2-3 dienų trukmės makrobiotinės mitybos stovykla, kurios metu:

• gaminame spalvotą, subalansuotą, augalinį (veganišką ir vegetarišką) maistą;

• priklausomai nuo sezono, renkame vaistažoles ir kitas laukines gėrybes;

• leidžiame laiką lauke, vaikštome, kuriame ugnį;

• mokomės ryšio tarp fizinio ir dvasinio maisto.

Makrobiotinė mityba nėra dar viena stebuklinga dieta, tai mitybos filosofija, pagal kurią gyvenu jau dešimtmetį. Stovyklos metu dalinuosi pagrindiniais principais, kurie padės sukurti sąmoningo maisto pasirinkimo įgūdžius ir, svarbiausia, savijautos pokyčius.

Dalyvių atsiliepimai

Magiškai nuostabus savaitgalis, kurio nesutalpinsiu į žodžius, bet kurį visuomet nešiošiuosi, kai nuostabiai šildantį prisiminimą. Dėkoju, Rūta, kad sujungei mus į vieną vientisą audeklą ir leidai mums patirti, ką reiškia būti stipriai junginčios energijos dalimi. Per maistą, per ilgus bei prasmingus pokalbius prie stalo, per humorą, per įsiklausymą, per leidimą būti, kaip būnasi, leidimą viskam vykti, kas vyksta, per pakvietimą, per priminimą, per mišką, per garsą, per virsmą.

Nors nuo mūsų susitikimo praėjo nemažai laiko vis dar jaučiu stiprias gijas į kiekvienos širdį ir matau mus visas, kaip nuostabaus grožio audeklą. Ir kas galėjo pagalvoti, kad maistas gali taip stipriai pakviesti ir sujungti.

Rašau šias eilutes ir matau, kaip mano Laukinė Moteris, po Gretos pirties, šoka aplink laužą po žvaigždėtu pilnaties dangumi. Jaučiu, kad tokie susitikimai, man atkovoja po gabalėlį tikrosios manęs

Neringa, 2024 m.

Dėkingumo pilna Širdimi vykau į Lokio maisto savaitgalį ir dar didesnio dėkingumo kupinu Kūnu, Siela, Vidumi, Širdimi parvykau. Visų pirma sužavėjo PAPRASTUMAS. Paprastumas principų, požiūrio į maistą – sveiką, pilnavertį, lengvai gaminamą su tiek daug meilės.

Atrodo, jog viskas tiesiog VYKSTA, o vyksta kai daroma plačia ir atvira, meilės kupina Rūtos širdimi iš pajautos kas geriausia ne tik kūnui, bet ir sielai. Ir Taip TAI buvo įkvepiantis ir pripildantis laikas. Pripildantis ir visas kerteles „kitokiais prieskoniais“ – bendryste, pokalbiais, pasidalinimais, patyrimais. Atsitraukimo laikas sau. Dovana sau. Paskata eiti pirmyn ir gilyn! Linkiu kiekvienai save apdovanoti karts nuo karto „tokiais lokiškais“ patyrimais, nes tai yra neįkainojamas grobis!

Gintarė, 2024 m.

★★★★★

★★★★★

Dideli stebuklai mažuose kasdieniuose dalykuose – taip apibūdinčiau šią stovyklą, kuri iš esmės sunkiai telpa į kokius nors žodžius...

Stebuklas susilėtinime ir lėtame BUVIME, kai nieko neplanuoji, neturi lūkesčių, nežiūri į laikrodį ir neturi niekur suspėti ar tilpti į kažkokią programą ar laiko rėmus...Stebuklas būnant tėkmėje, kuri pati padiktuoja tinkamiausią ritmą ir dovanoja nuostabius patyrimus. Stebuklas bendrystėje ir susiliejime į vieną darniai judančią būtybę. Stebuklas būti apsuptam tyros gamtos, kuri alsuoja drauge su mumis. Stebuklas patirti žemę, orą, ugnį ir vandenį visais savo kūnais...Sveiko, gyvo maisto gaminimo ir jo valgymo stebuklas. Gydančių garso sesijų, pokalbių, ritualinės pirties, išnešančių į kosmosą stebuklas...

Po tokios kelionės man dar ilgai nesinorėjo grįžti į įprastą ritmą, o įkvėpimas išbandyti naujus sveikus produktus ir gaminti naujus patiekalus (ypač, atsižvelgiant į mano santykį su kulinarija), man tebėra vienas praktiškiausių stovykloje gautų stebuklų, kuriuo mėgaujuosi iki šiol.

Rekomenduoju tai patirti kiekvienam ir iš širdies dėkoju Rūtai bei visoms dalyvavusioms už drauge sukurtus stebuklus.

Aurelija, „Sielos namai“

Sveiko augalinio maisto stovykla – tai buvo nuostabiai šiltas ir skanus savaitgalis, tarsi mažytė kulinarinė (ir ne tik!) kelionė, kuri vis dar tęsiasi. Čia atradau naujus ingredientus, kurie praturtino mano kasdienį stalą, ir skonius, kurie kiekvieną patiekalą padaro ypatingą. Tarp viso to skanaus maisto atradau ne tik naujų skonių, bet ir lengvumo jausmą – tarsi grįžčiau į save, į švarą ir natūralumą. Dabar į parduotuves einu su naujomis idėjomis ir atradimais, nuoširdus ačiū, mieloji Rūta.

Bet tai nebuvo stovykla vien apie maistą, pavadinimas labai klaidinantis Tai buvo stebuklų pilna stovykla, kurioje apturėjau visą glėbį naujų patirčių ir žodžiai „sustok akimirka žavinga“ įgavo tiesioginę prasmę. Nuo šiol aš visai kitaip einu į mišką! Ir širdyje nešiojuosi daug daugiau dėkingumo mane supančiam pasauliui

Diana Brunner, 2024 m.

★★★★★

★★★★★