Šokti savo gyvenimą

Gabrielės Dirmontaitės foto

Kiekvienas susibūrimas, kaip jį bepavadintum, stovykla ar seminaru, turi vieną bendrą savybę – tai yra esencija, koncentruotas ekstraktas, pati esmė, kuri pageidautina įsisavinti per trumpą laikotarpį, tiek, kiek trunka renginys. Devyneri metai įvairių renginių patirties leidžia pamatyti , kaip vyksta esencijos įsisavinimas.

Paprastai šis procesas turi kelis etapus, simbolių pagalba pasistengsiu atskleisti juos suprantamai ir įdomiai. Pirmasis etapas – šokas, kai kiekviena kūno ląstelė sureaguoja į naują informacijos dozę, kuri lyg sušvirkščiama į paodį ir paskatina skirtingas smegenų sritis gaminti įvairius hormonus. Tarkime, prie Tvirtovės prisiartina Įsibrovėlis. Sargybos viršininkas akimirksniu įjungia apsaugos mechanizmus: pakelia visus tiltus, užtrenkia vartus ir nieko neįleidžia į Tvirtovę, kol bus identifikuotas Įsibrovėlis. Antras etapas – adaptacija, tęsiasi tol, kol vyksta informacijos apdorojimas. Sargybos viršininkas akimirksniu sukviečia patarėjus į posėdį ir apsvarsto susidariusią situaciją. Po ilgesnių ar trumpesnių diskusijų ir ginčų, priimamas sprendimas nuleisti tiltą ir praverti vartus. Trečias etapas –  anksčiau paminėtas Įsibrovėlis įeina vidun ir prisistato. Tvirtovės prieigose įvyksta pirmoji pažintis ir Įsibrovėlis  arba keliauja į Tvirtovę, arba lieka trypčioti prieigose ir kitais būdais įrodinėti savo ketinimą patekti į Tvirtovę.  Jei  Įsibrovėlis sėkmingai praleidžiamas į vidų, jis gauna naują vardą Savas ir gali keliauti ilgais Tvirtovės koridoriais bei laipteliais pas pačiame viršuje įsikūrusį Tvirtovės Valdovą. Jam keliaujant klaidžiais Tvirtovės labirintais, pradeda dėtis stebuklai, taip vadinami tie dalykai, kuriuos kiekvienas labai seniai ir labai gerai žino, tik pamiršo. Iš tamsių ir klaidžių labirintų patenkama į apšviestas sales, kuriose skamba švelni muzika, galima atsigaivinti tyru vandeniu ir pasistiprinti skaniu maistu. Buvęs Įsibrovėlis  tapęs Savu smalsiai tyrinėja aplinką, mėgaujasi muzika, ragauja pamiršto skonio maistą, prisimena tai, ką buvo pamiršęs ar tyčia nukišęs ir tvirtai užrišęs kuprinės dugne. Galutinis etapas – priėmimas įvyksta tada, kai, tapęs Savu Įsibrovėlis pagaliau pasiekia Tvirtovės Valdovą, atpažįsta jį ir abu apsikabina. Tadam! Laiminga pabaiga – tai, ko tikimasi iš kiekvienos pasakos.

Gabrielės Dirmontaitės foto

Tokie ir panašūs dalykai dėjosi praėjusį liepos savaitgalį moterų šokių ratu stovykloje. Nuspręsdama vykti į renginį, kiekviena moteris turi savo intenciją. Pasinaudodama dalyvių atsiliepimais ir stengdamasi išlaikyti dar jaučiamą energiją, pasidalinsiu tuo, ką pamačiau ir pajaučiau. Tarp svarbiausių pasirinkimų buvo stiprus noras, kartais vedamas paparasčiausio smalsumo, pabūti moteriškoje draugijoje, kuri yra kitokia, t.y. –  be apkalbų, pavydo, konkuravimo, bet saugi, pripildyta nuoširdumo, atjautos, supratingumo, palaikymo ir galingos apjungiančios bendrystės energijos. Nors tarp tikslų buvo paminėtas noras “paprasčiausiai gerai praleisti laiką ir pašokti”, tačiau niekada nemeluojanti akių energija išdavė ką kitą – iš širdies gelmių besiveržiantį laukinį moterišką troškimą išsilaisvinti iš visų ribojančių praeities pančių, nusimesti sunkią bereikalingų įsipareigojimų ir prietarų kuprinę, ir nusispyrus aukštakulnius, lyg apgirtusiai nuo miškų žalumos, beribio dangaus žydrumos, paukščių balsų ir aksominio samanų kilimo, glostančio pėdas šokti savo Gyvenimą.

“Pasitikėjau ženklais, siunčiamais man, pajaučiau, kad turiu būti būtent ten, šokti drauge su kitomis išsilaisvinusiomis moterimis ir jausti pilnatvę”, – savo tyros širdies išjautimais dalinosi viena iš dalyvių, kuri, lyg sužeista stirna, vedama natūralaus instinkto, atėjo pasigydyti prie Šaltinio.

“ Niekada negalvojau, kad šokis ratu, gali būti aktyvi meditacijos forma”, – sudrėkusios nuo ašarų akys atskleidė gyjančią sielą, sužeistą ribojančio įsitikinimo, kad meditacija yra viskas,kas apibrėžiama žodžiu blogis.

Gabrielė Dirmontaitės foto

 

 Lūkesčiai, lyg iš mados išėjęs močiutės “ridikiulis”, priaugęs lyg antra oda, o   iš tikrųjų, paprasčiausiai nėra laiko ar noro keistis. Ėjimas be lūkesčių   apsaugo nuo nusivylimo, lūkesčiai uždeda nusivylimų naštą, kuri ilgainiui   priauga prie nugaros lyg nuosava kupra. Ėjimas be lūkesčių, bet su   pasitikėjimu, ženklina sąmoningą augimą, tačiau  primena apie atsakomybę.

 

 

 

Gabrielės Dirmontaitės foto

  Dovanos – tai, kas gaunama nesitikint ir dar suteikia džiaugsmo. Beveik vieningai buvo pripažinta, kad svarbiausios dovanos, išvyniojus iš spindinčių popierėlių ir nurišus  spalvotus kaspinus buvo: vidinė, dvasinė ramybė, suvokimas, kaip toliau eiti Gyvenimo Keliu ir kas ta meilė sau, stiprus ir nuoširdus palaikymas, supratimas, koks svarbus yra šokis, bendrystės galios pajautimas, vidinio džiaugsmo pažadinimas, savo sužeistos Sielos gydymas, motyvacija dieną pradėti mankšta, baterijų pakrovimas pozityvia energija, atviro pokalbio gydomoji galia, išklausymas be vertinimo ir begalinė besąlyginė Meilė.

Pradžiugino moterų pasižadėjimas naudoti dovanas ir su džiaugsmu mėgautis jų teikiamu gėriu. “Ir toliau dalinsiuos su kitomis moterimis tuo, kas man brangu, kas gražu ir suteikia energijos užtaiso.”

“Nuo šiol pasitelksiu savistabą!” – pasidžiaugiau ir aš, kad Lokio nešama žinia rado atgarsį moterų širdyse. „Kuo dažniau paleisiu protą“ – po šio susitikimo dalinosi įžvalgomis nuolatinė moterų stovyklų dalyvė ir manau, kad ji nusprendė dažniau paleisti protą atostogų. J

 

Gabrielės Dirmontaitės foto

 

Neįprasta – tai yra savęs išmetimas iš „komforto zonos“, t.y. iš ten, kur viskas žinoma, įprasta ir patogu, gal jau ir nebeįdomu, bet užtat saugu. Pasirodė, kad egzistuoja daug tokių dalykų: miegojimas viename kambaryje ar net toje pačioje lovoje su „nepažįstamu“ žmogumi, pokalbiai be kaukių, po kuriomis taip įprasta pasislėpti ne tik išėjus iš namų, bet tarp artimiausiųjų, viešos ašaros, nes „bliauti“ juk yra didžiulė gėda, kuri lyg varnalėšos kibutis prilipusi prie nugaros, o jau šokiai basomis, ilgomis suknelėmis ir be apatinių kelnaičių sumušė visus neįprastumų rekordus!

 

 

Gabrielės Dirmontaitės foto

 

Mitas “neįprasta = baimė + gėda“sugriautas. Jei išdrįsti pirštu paliesti karštą lygintuvą, aštrią peilio briauną ar lyžtelti rogučių geležtę šaltą žiemos dieną, tu peržengi neįprastumo ribą ir sekantį kartą jau žinai kas tai yra ir kaip su tuo elgtis. Svarbiausia – išdrįsti!  Išdrįsti pasirodyti netobula, silpna, liūdna, pikta, sugniuždyta, įskaudinta ir vis tiek neprarasti gebėjimo atpažinti savo Sielos balsą, keltis, nusibraukti ašaras, vėl šypsotis, šokti aplink laužą, pliūkštelėti į vandenį ir išnerti tarp žydinčių lelijų bei kvarkiančių varlių – visa tai vadinasi šokti savo gyvenimą. Pati kažkada nuo to pradėjau eiti savo Širdies Keliu, sulaukiau pritarimo ir palaikymo, laiminga einu juo toliau, džiaugsmingai tiesiu ranką toms, kurios išdrįso žengti pirmąjį žingsnį. Eime drauge…

 

***************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Reklama

Šokti yra paprasčiausiai gera

Dauguma moterų giliai širdyje turi karštą troškimą šokti, tačiau, jau nuo mokyklos laikų nešiojamės įspaudą “berniukai turi kviesti šokiui“.

Christiane Northrup knygoje  “Deivės nesensta“ rašo, apie svarbiausią dalyką, kurio reikia atsikratyti, tai – griežti įsitikinimai apie tai, kaip šoka vyrai ir kaip šoka moterys. Ir bene pati svarbiausia kliūtis, kuri sutrukdo ateiti į šokių salę, tai vertinimo baimė.

Visame pasaulyje šokis yra kultūros dalis. Per šokį susijungiame su dubeniu, ir būtent dėl to dominuotojų visuomenės galių struktūra siekia suvaldyti šį reiškinį. Kai leidžiame kūnui šokti džiaugsmingai ir nevaržomai, maitiname dvasią ir stipriname savo širdį bei smegenis.“ (Christiane Northrup)

Jeigu išdrįsti šokti ir pasirodyti netobula, nebijai kitų žmonių vertinimo, šokti yra paprasčiausiai gera. Gera nuotaika, gyvenimo džiaugsmas, lydimas šypsenos, teigiamai veikia smegenų cheminius procesus. Šokis taip pat yra bendruomeniškas. Bendruomeniškumas yra naudingas sveikatai, nes apsaugo nuo vienatvės ir atskirties, kuris užklumpa vyresniame amžiuje. Dažnai dangstomės nuvalkiotomis frazėmis: “aš visai nemoku šokti“, “man nepatinka šokti“, “man skauda kojas“, “man skauda nugarą“.

Šokis gerina pusiausvyrą ir koordinaciją, kurie yra linkę silpnėti su amžiumi dėl mažo aktyvumo. Dėl riboto raumenų judėjimo sukietėja fascijos audinys. Kai sutrinka pusiausvyra, eidami žmonės dažnai žiūri į kojas, kad nepargriūtų. Jeigu nenorite, kad taip nutiktų – rinkitės šokį.

Šokdami ratu, žmonės susikimba rankomis. Rate, magišką begalybės energiją nešančioje formoje, šokantysis stipriai jaučia šalia esančio palaikymą ir padrąsinimą. Nebelieka laiko stebėti kas kaip šoka, pergyventi ar esi stebimas ir vertinamas, šokis lyg magija įtraukia ir nuneša. Po keleto šokių jau įsidrąsini užmerkti akis, ištirpti muzikoje ir mėgautis. Muzika įkvepia kūną judėti su malonumu. (Visą tekstą galite perskaityti čia: https://drugelioefektas.com/2018/08/24/zaisminga-sokanti-deive/)

Tęsiame praeitais metais užgimusią tradiciją šokti gražiose Lietuvos vietose!

Kviečiame liepos 13 -14 d.d. į Moterų šokių šventę, kuri įvyks Kauno Marių regioniniame parke įsikūrusioje viloje “Miško natos“. (http://www.miskonatos.lt/)

PROGRAMA:

Liepos 13d.(šeštadienį) 12 val. atvykimas ir įsikūrimas;

14 val. – pietūs restorane;

15- 17 val. – laisvas laikas, pasivaikščiojimas miške;

17 – 19 val. šokiai ratu;

20 val. – vakarienė restorane.

Liepos 14 d. (sekmadienis) Ryte – mankšta ( arba linijiniai šokiai)

pusryčiai

Pažinkime Lietuvą: žygis pėsčiomis iki Mergakalnio atodangos.

14 val. Pietūs. Atsisveikinimas. Šokiai. Kelionė namo.

***Organizatorės pasilieka teisę keisti renginio eigą pagal pasikeitusias aplinkybes ar nepalankias oro sąlygas.

RENGINIO IDĖJOS AUTORĖS IR IŠPILDYTOJOS: Jurgita Dirmontienė ir Rūta Lenkauskienė.

KAINA: “vyturio mokestis“ – 60 € galioja IKI BIRŽELIO 23 D. “Pelėdos mokestis“ – 80€ galioja nuo BIRŽELIO 23 iki LIEPOS 12D.

ĮSKAIČIUOTA: viena nakvynė viloje ir pusryčiai bei programa ir visos priemonės.

NEĮSKAIČIUOTA: kelionės išlaidos, pietūs ir vakarienė. (Patiekalus galite išsirinkti iš meniu http://www.miskonatos.lt/restoranas/)

GALIMA DALYVAUTI TIK RENGINYJE (be nakvynės, taip pat reikės patiems pasirūpinti kelione ir maitinimu)

TIK RENGINIO KAINA : “vyturio mokestis“35 € galioja IKI BIRŽELIO 23 D. “Pelėdos mokestis“ – 55€ galioja nuo BIRŽELIO 23 iki LIEPOS 12D.

REGISTRACIJA el.paštu: leruta@gmail.com (Rūta) info: +37068774541

REGISTRACIJA VYKDOMA SUMOKĖJUS VISĄ MOKESTĮ. Jeigu jums patogu, gavusi registracijos laišką, atsiųsiu sąskaitą pavedimui. Jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių negalėsite dalyvauti renginyje, mokestis nebus grąžinamas. Galėsite į savo vietą surasti kitą žmogų. Jeigu renginys neįvyksta, visa sumokėta pinigų sumą grąžinama.

Apie praeitų metų moterų šokius ratu žiūrėkite:

****************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

 

 

 

Trumpos žydinčios akimirkos

“Dr.Bacho žiedų terapija – ar tai kvapai?“ – labai dažnai išgirstu tokį klausimą, kai pradedu kalbėti apie šią unikalią, tačiau vis dar mažai žinomą pagalbos sau terapiją. (Terminas therapeia — kilęs iš graikų kalbos ir reiškia gydymas, slaugymas). Ar galima pagydyti save? Britų kilmės chirurgas, homeopatas, žiedų terapijos sistemos sukūrėjas bei dvasinis rašytojas Edvardas Bachas teigia, kad “taip“. Mums, ateities kartoms, prieš daugiau nei 80 metų ,jo palikta knyga “Išsigydyk pats.Tikrosios ligų priežastys“ atskleidžia išmintį, kuria žmonija naudojasi tiek ilgai, kiek pati egzistuoja. Žmogus visada gyveno su gamta, su augalais, kurie Žemėje atsirado daug anksčiau nei jis pats. Taigi juos – augalus, žmogus visada laikė savo mokytojais, savo išmintimi ir gydomosiomis galiomis besidalinančiais besąlygiškai.  Vis dažniau šiuolaikinis, technologijų išvargintas, žmogus atsigręžia į gamtą, kiekviena savo ląstele pajausdamas, kad pasivaikščiojimas po tikrą mišką, užuodžiant drėgnos žemės, sąmanų ir saulės kvapus yra toks ypatingas ir nesulyginamas su pasvaikščiojimu po internetinį mišką. Nuolat skubančio ir savęs raginančio, viską privalančio atlikti laiku ir taip save nualinančio visatos užkariautojo, sugrįžimas į tai, kas yra nesudėtinga, tačiau veikia, akivaizdus. O veikia daug kas:

  • akimirkos sustabdymas, kai pastebi ir net pasidžiaugi naujai pražįdusiu pavasarį medžiu.
  • Įsiklausymas į galvoje nuolat vykstantį minčių turgų ir sugebėjimas perjungti kitą kanalą – t.y. išgirsti  savo širdies balsą.
  • Paklusimas savo tyliai šnabždančiam vidiniam vaikui – t.y. atlikimas kokio nors veiksmo, kurį seniai troškai, bet vis nerasdavai laiko.
  • Ir daug kitų mažų smulkmenų, kurios daro gyvenimą stebuklingu( čia sąrašą galima tęsti pagal savo pajautimą)

Dr.Bacho žiedų terapija – tik vienas iš būdų geriau pažinti save – t.y. atpažinti savo neigiamas emocijas, pripažinti jas ir transformuoti į teigiamas. Juk tamsiausią naktį visada pakeičia rytas, po didžiausios audros visada stoja tyla, be sudėtingų situacijų vargu ar galima būtų pajusti pergalės skonį. Pats tinkamiausias būdas ateina tada, kai žmogus būna pasiruošęs priimti žinias, bei įsileisti pokyčius į savo gyvenimą. O pokyčiai, kaip žinome iš savo patirties, pirmiausia sukelia vidinį pasipriešinimą, todėl prireikia valios pastangų, palaikymo ir pritarimo. Štai todėl mokymasis ir savęs pažinimas mažoje grupėje pasiteisina, kaip užtikrinantis maksimalų dėmesį kiekvienam dalyviui, saugumą ir individualių priemonių bei įrankių parinkimą.

Daugelį metų perduodama žinią apie tai, kaip galima pažinti save, suvokiau, kad išgijimas ateina tik tada, kai reabilituojamos neigiamos mūsų emocijos, t.y. išmokstame priimame jas tokias, kokios jos yra ir save priimame su visomis savo emocijomis. Suvokus, kad viskas yra paties kenčiančiojo rankose, kaip teigia dr.Bachas – “išsigydyk pats“, tik primiausia sužinok “tikrąsias savo ligų priežastis“, ateina laikas apsispręsti ir prisiimti visą atsakomybę, už visus žingsnius, pasirinkimus, sprendimus bei pasekmes. Pastaruosius dvejus metus visi užsiėmimai, nesvarbu ar tai būtų aromaterapija, ar dr.Bacho žiedų terapija, teta gydymas, veda link vienintelio tikslo – savęs pažinimo.  Todėl visos programos bus transformuotos ir atėjus rudeniui, kuris yra pats tinkamiausias metas nerti gilyn, galėčiau pasiūlyti naują, daugiasluoksnę  asmeninių transformacijų programą .

 

Kotrynos Lenkauskaitės foto
Penktoji dr.Bacho žiedų terapijos praktikų laida

Kai  nuvykau mokytis Bacho žiedų terapijos į Didžiają Britaniją, nes norėjau gauti autentišką mokymą iš šaltinio, drauge su žiniomis iš savo mokytojų Anne Danziel ir Tessa Jordan gavau suvokimą, ar net vidinį pajautimą, koks svarbus yra kiekvienas žmogus, kuris prašo pagalbos. Džiaugiuosi, kad ta sėkla sudygo ir išaugo į tvirtą žinojimą, kad einu teisingu keliu. Man svarbus kiekvienas žmogus, kuris ateina ieškodamas vidinės ramybės ir būdų savo sergančiai sielai pagydyti. Jo smalsumas veda jį pirmyn, suteikia drąsos pažvelgti į tamsiausius savo sielos užkampius, išdrįsti gydyti savo dvasinius pūlinius, bei puoselėti liekančius randus, kurie yra nepaprastai svarbūs, nes primena, koks sudėtingas kelias jau nueitas, ir kartu suteikia drąsos, vilties bei tikėjimo keliauti toliau, jau Savuoju Keliu.

Mano viduje – džiugesys ir pasitenkinimas, kad dar penkios Sielos surado būdą, kaip išsigydyti pačioms. Sveikinimai!

Augalo žiedas – jo aukščiausia energinė išraiška, pats nuostabiausias grožis, kuris yra toks trumpalaikis, kad norisi sustabdyti akimirką ir pasinerti į siautulingą žiedų šokį vėjyje, pajausti švelnią augalo perduodamą žinią, kad “visi žmonės giliai viduje turi įgimtą žinojimą“.

*********************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal! Registruokitės ir gaukite naujienas.

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Kas yra pabudimas?

Sakoma, kad gamta pabunda po žiemos miego. Lokiai pabunda po žiemos miego. Žmogus irgi pabunda po taip vadinamo “žiemos miego“. Išlenda iš savo jaukaus ir šilto guolio, pasirąžo saulės atokaitoje ir mato – viskas kitaip, šviesiau, spalvingiau, kvapniau, švelniau, ausis suvirpina linksmos paukščių treles, upeliai, pasileidę nuo kalnų, kviečia pasiturkšti. Jaučia žmogus, kad pabudo visai kitoks, nei užmigo. Ar gali taip būti? Dar apsidairo, pasitrina akis ir mato : vieni žmogeliukai jau pabudę, smalsiai žvalgosi, stripinėja, o kiti – dar apsimiegoję slampinėja. Tie, kurie dar nepabudę, stengiasi tuos, kurie jau atsgaivalioję, įtraukti atgal į šiltą guolį, “dėl draugystės“. Na ir kas, kad nelabai gerai jaučiasi, galima pasimuliuoti arba suvaidinti, kad niekas neįtartų, paslampinėti ir pasimatuoti, su kuriais čia geriau? Bėda ta, kad kartą paragavus tikro, negali sustoti: tikro skonio, žodžio, jausmo, pokalbio, santykio, apkabinimo – negali išmainyti į netikrą. Kaip atskirti tikrą nuo netikro? Lengvai – tereikia įsijungti archaišką “skanerį“, širdimi vadinamu, ir žingsniuoti skanuojant aplinką. Na o ten, krūtinės viduryje, tau – “pyp, pyp“ – švelniai supypsi, jei tikra ir – “pyyyp, pyyyp“ – lyg aliarmas, kai netikra. Ir tas antrasis “pyyyp“ – toksai stiprus, kad bėgti norisi tolyn, pasislėpti, o tada vėl tyloje klausytis. “Pyp, pyp“ – vėl švelnus ir tylus, nes tik tavo vieno girdėti. Tokie yra mano pamąstymai apie pabudimą pirmąją balandžio mėnesio dieną.

Foto: Bess – Hamiti
https://pixabay.com

Įkvepiantis toltekų rašytojas Don Miguel Ruiz apie pabudimą rašo:“ Kas yra pabudimas? Įsivaizduokite, kad papuolėte į puotą, kurioje – tūkstančiai žmonių, ir visi girti, išskyrus jus. Esate vienintelis blaivus žmogus. Štai koks tas pabudimas, nes dauguma žmonių, kamuojami savo emocinių žaizdų ir apnuodyti emociniais nuodais, pasaulį mato kitaip. Jie nesuvokia, kad gyvena pragaro sapne. Jie išvis nesuvokia gyveną sapne, kaip žuvis nesuvokia gyvenanti vandenyje. Pabudę puotoje, kurioje visi girti, mes galime užjausti kitus, nes kadaise ir patys buvome neblaivūs. Bet nereikia smerkti tų, kurie gyvena pragare, nes ir patys kadaise ten buvome.“

Indijoje pasakojama tokia sena istorija apie dievą Brahmą, kuris buvo vienui vienas ir be jo nieko daugiau neegzistavo, taigi jam buvo baisiai nuobodu. Vieną kartą Brahma nutarė pažaisti, tačiau neturėjo su kuo. Tada jis savo malonumui sukūrė gražuolę deivę Mają ir nurodė jai ką ji turinti daryti, ši sutiko ir pakvietė Brahmą pažaisti patį nuostabiausią žaidimą. Jis sutiko ir pagal Majos nurodymus sukūrė visą visatą: saulę, žvaigždes, mėnulį ir planetas, gyvūnus ir augalus, vandenynus, viską. Maja buvo labai patenkinta Brahmos atliktu darbu ir pavadino jį “iliuzijų pasauliu“. Tada Maja paprašė Brahmos sukurti tokį protingą ir nuovokų gyvūną, kuris sugebėtų įvertinti tokį unikalų Brahmos kūrinį. Brahma sukūrė Žmogų, daug žmonių, ir nekantraudamas laukė, kada prasidės žadėtasis žaidimas. Tuomet Maja padalino Brahmą į tūkstančius mažų gabalėlių ir įdėjo kiekvienam žmogui po vieną. “Štai dabar prasideda žaidimas!“ Ji privertė Brahmą užmiršti, kas jis esąs, kad šis be paliovos ieškotų savęs. Deivė Maja dar sukūrė Sapną, net ir šiandien Brahma bando prisiminti, kas jis esąs. Iš tikrųjų Brahma slypi kiekviename žmoguje, tačiau Maja, žaisdama amžinąjį žaidimą, neleidžia to prisiminti.

Foto: Bess – Hamiti
https://pixabay.com

Kas yra pabudimas? Atsakymą šiandieną padiktavo eilutės iš M.Ruizo knygos “Menas mylėti“: “Pabudęs iš sapno vėl tampate Brahma, atgaunate savo dieviškumą. Ir jei jumyse pabudęs Brahma paklaus: “Na, aš pabudau. O kaip kiti aš?“, – žinodami Majos gudrybę galėsite pasidalinti šia tiesa su kitais ir padėti jiems pabusti. Dviese girtų puotoje būtų kur kas smagiau. O trise dar smagiau. Pradėkite nuo savęs. Tada pamažėle ims keistis ir kiti, kol pagaliau visas sapnas, visi puotautojai išblaivės.“

Įkvėpimos šaltinis: Don Miguel Ruiz “Menas mylėti“

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal! Registruokitės ir gaukite naujienas.

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Apie ką moterys tyli?

Kotrynos Lenkauskaitės foto

“Paprastumas užima svarbią vietą mūsų gyvenime, kai ateina pasitenkinimas savimi.“ Saulėtą, “tulpių dienos“, rytą atsiverčiu savo mylimos autorės Sarah Ban Breathnach “Paprastą pilnatvę“, kurią vadinu Moterų Biblija: “Moterimi negimstama, ja tampama. Šiam tapsmui reikia laiko. Reikia laiko apmąstyti, laiko kūrybiškiems sprendimams, laiko išlįsti iš kokono, laiko mūsų sieninėms spintoms sutvarkyti bei voratinkliams nuo sienų nubraukti, kad galėtume pasinerti į savo esmę.“ Šiems, aukščiau paminėtos, autorės žodžiams, manau, pritars ir daugelis moterų, kurios yra mano Kelio bendrakeleivės.

Šventės, kaip ir žmonės, yra apgaubtos mitais ir įsitikinimais, nuspalvintos įvairiomis vaivorykštės spalvomis. Ši diena mano vaikystėje asociavosi su “tau, mano mamyte, pirmieji pirmieji žiedai“, vėliau ji įgavo niūresnį atspalvį, nes turėjo etiketę “tarybinė“, vėliau, pasikeitus laikmečiui ir išdrįsus nuplėšti etiketę, ji buvo žudoma ignoravimu, šiandien ši diena vėl klesti, įgavusi jau visai kitokį, kovingos moters atspalvį.

Nedaugelis moterų žino, kokios jos didžios iš tikrųjų. Jei tai tiesa, gal visos galėtume sutikti dėl malonaus miglotumo, susijusio su mūsų išore.“ – pritariu autorės žodžiams, nes kiekvieną dieną sutinku tas Didžias moteris, kurios dovanoja pasauliui gyvybę, atjautą, šilumą, meilę, dažniausiai nieko nepasilikdamos sau, besąlygiškai. Todėl man ši diena yra vienybės pajautimo su visa Visatoje esančia Moteriška energija diena. Siunčiu savo meilę ir dėkingumą visoms Moterims, kurios buvo, yra ir dar bus mano gyvenime, visoms šiandien budinčioms prie sergančių vaikų ir tėvų, visoms besidžiaugiančioms savo vaikaičiais, visoms išdrįsusioms pasakyti “ne“ atgyvenusiems santykiams, pasiryžusioms tvirtai ir drąsiai eiti naujuoju, savo Širdies Keliu, susidraugauti su šaltiniu, savo tikruoju “aš“ , visoms pradedančioms savo vidines ekspedicijas ir toms, kurios dar nedrįsta, bet, tikiu, kad išdrįs. Mintis – galinga jėga, mintis, sustiprinta moteriška intuityvia emocija, prilygsta uraganui. Drugelis, savo švelniu sparno prisilietimu, gali sukelti tikrą audrą, ji išvalo visa, kas atgyveno, neverta bijoti audros, nes po jos padangę visada nušviečia saulė!

Su dideliu džiaugsmu širdyje dalinuosi ką tik pasibaigusio asmeninių transformacijų kurso “Apie ką moterys tyli?“ dalyvių atsiliepimais. Kiekvienas kursas transformuoja ir mane pačią, nes aš esu dalis Jūsų. Esu dėkinga Jums visoms už mano vidinius ir išorinius pokyčius. (Atsiliepimai spausdinami su autorių sutikimu.)

“ Apie kursą sužinojau iš draugės, todėl pasirinkti buvo labai lengva. Noras kažką keisti jau senai nedavė ramybės, tad pasitaikius puikiai progai – nedvejodama sutikau . Atėjau kaip baltas tuščias lapas, buvau visiškai atvira pokyčiams, naujoms mintims ir potyriams. Todėl esu visiškai patenkinta tuo, ką sužinojau, patyriau ir esu dėkinga už sužadintą norą nepaleisti ir judėti savęs pažinimo keliu. Atėjusi sau išsikėliau tikslą: išmokti mylėti save, besąlygiškai mylėti kitus ir į viską žiūrėti per “teigiamus akinius”. Galiausiai visu tuo dalintis ir su kitais! Visko pasiekti dar nepavyko, bet stengiuosi. Pradėjau labiau mylėti save ir skirti sau daugiau laiko. Pabūti viena, pažiūrėti gerą filmą, išeiti pabendrauti su draugėmis, lankyti šiuos (ateityje kitus) kursus. Vis dažniau pagalvoju ko noriu aš, o ne ko nori likę šeimos nariai, net ir tokiose paprastose situacijose kaip maistas! Besąlygiškai mylėti nėra lengva… išlenda pyktis ir kitos emocijos, su kuriomis dar reikia padirbėti. Kursą rekomenduočiau visiems, norintiems į pasaulį ir tarpusavio santykius pažvelgti kitaip. Esame per daug įsisukę į buitį ir elementarius poreikius, kad susimąstytume apie savo tikrąją čia buvimo prasmę. Todėl apibūdinčiau šiuos kursus kaip savęs tobulinimo ir gyvenimo prasmės suvokimo.“ (Rasa)

“Pokyčių įvyko daug, o tai – tik septynios savaitės, jie milžiniški. Pirmiausia, aš atėjau norėdama išgirsti ir kalbėtis su savo vidiniu aš. Tai tapo realu. Aš galiu tai padaryti. Antra, aš susigražinau gebėjimą būti laiminga bei mėgautis buvimu čia ir dabar. Nebeįsivaizduoju dienų be saviugdos: dienoraščio, koliažų, afirmacijų, nendrės metodo, meditacijų. Dabar man jų reikia lyg vandens ar oro. Mano požiūris į žmones pasikeitė. Aš tapau lankstesnė, atlaidesnė, išmokau klausytis, dar ne tobulai, bet jau klausau, ne tik kalbu. Labiau myliu save, priimu tokią kokia esu. Suvokiau savo ydas, priimu jas, dirbu su jomis ir vis tiek save myliu. Mano santykis su mama pasikeitė kardinaliai. Tiesiog myliu ją ir mėgaujuosi buvimu su ja be jokių sąlygų. Tai yra nepaprastai geras jausmas. Esu kitokia santykyje su vyru bei savo vaikais: gerokai daugiau kantrybės. Tikrai nesu tobula ir dar daug reikia mokytis, bet tikrai žinau, kad esu kitokia: matau plačiau, esu geresnė, atsiverčiau Kūrėjui daug labiau nei bet kada anksčiau. Išmokau dėkoti, atleisti, paleisti.Tai yra nuostabios išminties pamokos, kurios vedą į besimėgavimą čia ir dabar bei gražesnį rytojų.

Mano intencija buvo išgirsti ir kalbėtis su savo vidiniu aš. Labai džiaugiuosi, nes gavau įrankius kaip tai daryti, atradau savyje ramybę, pusiausvyrą, kas leidžia man įsiklausyti. Kelis kartus labai stipriai ir aiškiai galėjau kalbėtis su savo vidiniu aš. Tai tokia patirtis, kuri tik parodo, kad valdant protą ir pasitikint Visata ir Kūrėju, atvira, pilna meilės širdimi, lydima Kūrėjo galiu daryti stebuklus.

Apie kursą sužinojau iš lektorės laiško. O pati jau ieškojau informacijos, kur galėčiau pasimokyti apie čakras. Tai viršijo mano lūkesčius. Eidama į kursą maniau, kad bus daug rašymo, teorijos apie čakras, kažką dar moteriškai aptarsime, tačiau tokio gylio ir dvasingumo, tokios išminties ir sąmonės plėtros tikrai nesitikėjau. Ačiū.

Rekomenduočiau šį kursą moterims, kurios užsisklendę ir gyvena baimėje, kurios bijo veikti, kurios nepasitiki savimi ir toms, kurios yra vyrai, kurios daug dirba, užsimiršta apie save. Tai kursai ne tik apie čakras ir tikrai ne tik vadovėlinės žinios ar teorija. Tai kur kas giliau ir prasmingiau. Tai emocijos, išgyvenimai, intelektualiniai ir dvasiniai dalykai, kurie tave veda per skirtingus planus, per skirtingus išgyvenimus ir atveda į pokytį: savęs pažinimą ir meilę gyvenimui. Labai ačiū Rūta už transformaciją, kuri ne tik moko žvelgti į pasaulį kitomis akimis, jį užuosti, išgirsti, bet ir jausti pasaulį širdimi, įsileisti į save, o teisingiau atrasti savyje Kūrėją. Tai yra labai daug. Nuoširdus ir didelis AČIŪ. (Kristina)

**************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal! Registruokitės ir gaukite naujienas.

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Pavasario pranašai

“Net nepastebėjau, kaip praėjo rudens pilkuma, net neprailgo žiemos vakarai, o jau pavasaris“, – tai girdžių ne iš pirmų lūpų. Džiugu, nes ilgus, šaltus ir tamsius vakarus mes leidome įdomiai, turiningai, jaukiai, šiltai ir džiaugsmingai. Taip, kaip gamtoje, taip ir pas mus. Vieną užsiėmimą keitė kitas, vieną grupę išleisdavau, kitą – pasitikdavau. Laikas ištirpo, bet liko šiltų prisiminimų gausa, stebinantys atradimai, jaukus bendravimas ir žodžiais nenusakomas gėris širdyje, kai jauti ir matai savo darb0 prasmę. Visada to siekiau ir dabar tuo nuoširdžiai mėgaujuosi.

Vakar išlydėjau grupę moterų, kurios šešias savaites gilinosi į savęs pažinimą per kvapą, patį archaiškiausią pojutį. Buvo juoda lenta, pamokos ir namų darbai, buvo jaudulys prieš egzaminą ir netikėtumai, bet visada buvo linksma. Mokėmės net liūdniausioje situacijoje įžvelgti šviesulį. Ir mums pavyko!

Šiandien į tolimesnę ekspediciją renkasi Lokiai ir kiti miško žvėrys ( taip juokaujame tarpusavyje). Nors vienas kelio etapas jau nueitas, tačiau tikri keliautojai žino, kad ilgai užsisėdėti vienoje vietoje nepavyksta. Todėl mes ir vėl renkamės, kad drauge įveiktume naują viliojančio, tačiau nežinomo Kelio etapą.

Ateinančią savaitę išlydėsiu Moteris, kurios tyli. Keista skaityti apie tylinčias moteris, pasirodo tyla gali būti daug iškalbingesbė už žodžius, žvilgsnyje galima pajausti palaikymą ir padrąsinimą. O moteriška energija visada įkvepia naujiems žygiams, nes ji švelni ir globojanti.

Ateinančią savaitę sutiksiu naują grupę, kuri trokšta pažinti subtilias laukinių augalų žiedų energija, juk pažinimo troškulys begalinis, todėl ir traukiame visi prie Šaltinio, lyg ilgos žiemos iškankinti miško žvėrys, pasiilgę šviesos ir šilumos.

Ar žinai kaip ankstyvą pavasarį kvepia saulė? Ne? Išbandyk. Tau patiks. O ar žinai, kokia skambi gali būti tyla? O saulė tyloje? Kaip gerai, kai dar yra kuo save nustebinti. Išdrįsk.

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal! Registruokitės ir gaukite naujienas.

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Asmeninės transformacijos ir gilesnis savęs pažinimas „Lokyje“

Photo credits: janrye/Pixabay

„Kaip tu pasikeitei! Negaliu atpažinti tavęs!”, – išgirdau sutikusi seniai matytą bičiulę.

O aš pati ar gerai pažįstu save? Ilgus metus studijavusi, nagrinėjusi ir dalinusis savo atradimais bei pamąstymais su kitais, tik neseniai suvokiau, kad visi šie keliai veda į vienintelį tikslą – gilesnį savęs pažinimą. Savęs? Taip, savo tikrojo Aš, dieviškojo Aš, kaip bepavadinsi, savo sąvasties, esmės, prasmės ir to, kodėl esu čia. Senas kaip pasaulis klausimas! Bet nuo to nei kiek ne lengvesnis. Nes kiekvienam, čia viešinčiam, pateikiamos asmeniškos užduotys, sugalvotos lyg staigmenos ar dovanos, o išpakuoti jas galima tik perkandus siūlą ir išvyniojus. Ką daryti su gauta dovana, sprendžia irgi asmeniškai: nustebti, apsidžiaugti ar apsimesti besidžiaugiančiu, o gal supykti ir švystelėti dovaną į šiukšlyną?

Apie pyktį ir sukosi visos mintys daugelį pastarųjų metų. Richardas Bachas rašo, kad „geriausiai kitus mokome tų dalykų, kurių patys turime išmokti.“ Supratau, kad mano popierėlyje, kurį išvyniojau, buvo dovana „ pyktis“. Ir ką turėjau su juo daryti? Apsidžiaugti? Apsimesti, kad džiaugiuosi? Bet nuo apsimetinėjimo seniai suka vidurius. Užpykti ir šveisti dovaną šiukšlynan? Gal būtų geriausiai. Ramu. Kuriam laikui. Vėliau, tų nepriimtinų emocijų šiukšlyno smarvė persekios ir neduos ramybės. Intuicija pakuždėjo, kad atsakymas ateis, tereikia nurimti, pabūti savyje, lyg oloje atsiskyrusiai vienišei, ir ji tikrai ateis. Idėja. Mintis. Būdas.

Į mano gyvenimą atėjusi britų gydytojo Edvardo Bacho sukurta žiedų terapija, atnešė ir nenumaldomą domėjimąsi emocijomis. „Norėdamas pažinti kitus, turi išmokti pažinti save“ – kažkur perskaityti žodžiai giliai įsismelkė į protą ir liko visam laikui. Neigiamos žmogiškosios emocijos bei jų kilmės priežastys visada domino žmoniją, juolab kad ir emocijos yra tokios senos, kaip pati žmonija. Studijuodama dr.Bacho filosofiją, žmogaus, kaip emocionalios būtybės, pažinimą, suvokiau, kad įžengiau į milžinišką girią. Kiekviena nauja pažintis su emocijomis vedė vis gilyn, jaučiausi taip, lyg einama tolyn į mišką: dar vienas žingsnis, dar vienas, o atsigręžus atgal nebesimatė laukymės, todėl ir liko vienintelis kelias – pirmyn. Prisiminiau padrąsinančius rašytojos Klarisos Pinkola Estes žodžius, apie tai, kad jei bijosi eiti į mišką, tai nieko ir neatsitiks, o gyvenimas paprasčiausiai praeis pro šalį.

Taigi, kiekvienas žingsnis geriau pažįstant mane supančią aplinką, tapo dar vienu žingsniu į gilesnį savęs pažinimą: per augalo kvapą, sužadinantį pačias archaiškiausias jusles, iškapstančias nepageidaujamas ir žeidžiančias emocijas ir su tais išgyvenimais susijusius žmones; per subtilias žiedų vibracijas, veidrodžiu atspindinčias klaidžiausius sielos labirintus, per archetipus bei pasakų simbolius, kurie lyg monstrai išeina į gyvenimo teatro sceną, kad parodytų vienintelį svarbų kiekvienos esybės bruožą.

Savo emocijų atpažinimo pradmenys yra pažintinis dr.Bacho žiedų terapijos kursas, kuriame susipažįstame su britų gydytojo Edvardo Bacho asmenybe bei gydymo filosofija. Taip pat susipažįstame su laukinių augalų žiedais, kurių subtilias vibracijas pajautė šis išskirtinis žmogus, pasak kurio – tam tikro augalo žiedas iliustruoja vieną bendražmogišką emociją, kuri turi neigiamą ir teigiamą aspektus. Eidamas savo asmeninės kančios keliu, ieškodamas naujų būdų padėti sau, po išgyventos piktybinio vidurių auglio operacijos, ir kaip padėti savo pacientams, kenčiantiems nuo  įvairių negalavimų, jis sukūrė ir pasauliui paliko unikalią savęs pažinimo ir išgijimo sistemą. Ši holistinė savęs gydymo sistema atskleidė ne vieną svarbią žinią: „kiekvienas žmogus savo viduje turi įgimtą žinojimą“ ir „liga neprasideda fiziniame kūne, pirmiausia suserga žmogaus emocijos, o sekant dar giliau – visų žmogaus kančių priežastis yra  jo ydos.“ Studijuodama ir praktikuodama teta gydymą sužinojau tas pačias tiesas – kiekviena siela, ateina į žemišką kūną, kad išmoktų pamokas, išsiaiškindama savo ydas ir išmokdama paversti jas dorybėmis. Dalyvaudama Drakono programoje pas mokytoją Loretą Stonkutę dar kartą gavau patvirtinimą, kad „drakonas“ ir yra žmogiškosios ydos, o mano tikslas šioje žemėje – paversti jas dorybėmis, t.y. surasti po drakonu paslėptus talentus.

Kaip su žiniomis ateina išmintis, taip su išmintimi atėjo žinojimas ką daryti toliau ir anksčiau kankindavęs egzistencinis klausimas „kodėl?“ pasitraukė . Man išvyniojus savo popierėlį radau tai, su kuo turiu susitvarkyti. Tiksliau – susidraugauti!

“O kas toliau?” – po kelerių metų atėjo klausimas iš vienos grupės dalyvės, išklausiusios pradinį dr.Bacho žiedų terapijos kursą. Tuomet atėjo idėja sukurti ilgesnę programą, kuri suteiktų ne tik teorinių žinių, bet ir galimybes integruoti jas į kasdienį gyvenimą. Trisdešimt savaičių trukusi  asmeninių transformacijų programa „Gyvenu BE pykčio“ subūrė nemažą būrį Bacho terapijos praktikų ir ne tik. Prisijungė net tie, kurie pradžioje abejojo iš viso turintys pykčio. Jau pirmosios savaitės akivaizdžiai parodė, kad tariamai paslėptos, nepripažintos  įvairios pykčio formos prilygsta užmirštoms karo laikų bomboms, kurių nejudinant būna ramu, tačiau, pradėjus kastis po senais pamatais, jos drioksteli, išsprogdindamos viską aplinkui.

 Esu nuoširdžiai dėkinga visiems, kurie savanoriškai ir sąmoningai pasiryžo išsprogdinti senus pamatus, kad galėtų pradėti statyti naujus namus. O pokyčiai tikrai vyko: kiekvieną savaitę ištempdavome į dienos šviesą po vieną naują pykčio formą (ir iš kur jų tiek daug?!) O tada prasidėdavo tikras karas. Pagal viduje vibruojančių emocijų dažnį kiekvienas gaudavo savo pamokas – dovanėles ir išvyniojus jas, reikėdavo ką nors su tuo daryti. Visiems labai praversdavo palaikymas grupinių susitikimų metu ir humoro jausmas. Na, o atleidimas sau tapo raudona šios programos gija. Gyvenime, kaip ir kovoje – išlieka stipriausi, bet ne visada fiziškai, dažniausiai dvasiškai. Išlikusieji gavo didžiausias dovanas – pasitikėjimą savimi ir ugtelėjusią savivertę, tikėjimą, kad kantrybė, disciplina ir nuoseklumas pralaužia visas užtvaras bei susirado bendraminčių, artimų sielų.

„Ką darysim, kai programa pasibaigs?“ – nuskambėjo žodžiai iš programos dalyvės lūpų ir klausimas „ką daryti toliau?“ kurį laiką kabojo virš manęs, erdvėje, kol vieną dieną „visai atsitiktinai“ (nors gerai žinau, kad atsitiktinai nieko nebūna) nusileido „lokio“ pavidalu. Idėją padovanojo rašytojos Klarisos Pinkola Estes knygoje perskaityta mintis, kad pyktis gali būti mūsų mokytojas. Atėjo nenumaldomas noras išbandyti pykčio ir atlaidumo ribas, taip gimė dešimties savaičių asmeninių transformacijų programa „Lokys“, kurioje susipažinome su pasakų terapija bei kitais metodais. Šios programos esmė buvo pykčio įveikimo schema:

Aptikus pykčio apraišką, ramiai surasti gydomąją jėgą, kuri pasakoje yra Žynė, o mūsų gyvenime – vidinė išmintis.

Tada reikėjo apsispręsti ir pasiryžti keistis, įžengti į teritoriją, kurioje niekad nesi buvęs, pasakoje tai – lipimas į kalną arba gerai atpažįstama šių dienų saviugdos frazė „išeiti iš komforto zonos“.

Einant nežinomu nauju Keliu, neišvengiamai reikia perprasti iliuzijas ir jų prigimtį, t.y. nusiimti rožinius akinius ir išsiaiškinti kas yra kas. O tai yra skausminga, todėl kyla pagunda viską mesti ir įlipus į „aukos kaliošus“ sprukti atgal, ten, kur žinoma, nors ir klampinanti pelkė: „Ir ko ten lipti į tuos kalnus?, “Ko aš ten nemačiau?“, “Geriau jau būčiau iš viso nežinojusi…“

„Neįmanoma nieko pakeisti“, „Mano toks likimas, paveldėtas iš senelių“, „Ne visi gali to pasiekti“ – tai atgyvenusios programos, nuostatos ir ribojantys įsitikinimai, kurie puola kiekvieną keliautoją įvairiausių geliančių ir kandančių gyvių pavidalu jo naujajame Kelyje. Atpažinti užpuolikus ir rasti priemonių jiems įveikti padėjo asmeninės konsultacijos, kurių metu išsiaiškindavome tikslus ir numatydavome žingsnius jiems pasiekti, o taip pat surasdavome besislapstančius sabotuotojus ir vidinius kritikus.

Pasakos simbolių iššifravimas buvo žaisminga, sugrąžinanti į vaikystę, patirtis. Na, o simbolinis nusileidimas nuo kalno ir sunkiai gauto Lokio plauko sudeginimas, dar kartą įrodė, kaip svarbu kasdieniniame gyvenime pritaikyti praktiškai tai, ką išmoksti lankydamas begalę seminarų.

Gyvenimas Lokio ritmu parodė, kaip svarbu tolerantiškai priimti ne tik kiekvieną žmogų, kasdieną ateinantį į mūsų gyvenimą, bet ir su meile ir atleidimu priimti kiekvieną savo emociją.

Kasdienis gyvenimas pagal Lokį, kuris užmiega žiemos miegu, tačiau pavasarį prabunda ir pagimdo Lokiuką – naują projektą, naują problemos sprendimo būdą, naują santykių etapą, padėjo pajusti pirmapradžio, laukinio gyvenimo svarbą. Rimtis ir įsiklausimas į savo vidinį pasaulį, ateinantis su rudeniu ir gilėjantis žiemą, ankstyvą pavasarį sprogsta su visiškai nauja jėga. Laukimas, ką atneš ateinantis pavasaris suteikia gyvenimui magiško saldumo jausmą.

Gyvenimas pagal Lokį  išmokė  ne tik gyventi dėkingumo kupiną gyvenimą, susidraugauti su Valia, bet ir atpažinti  Vidinį Sabotuotoją ir Kritiką ir surasti  jiems vietą savo gyvenime, nes be jų negalėtume džiaugtis tomis dovanomis, kuriomis buvome apdovanoti. Į laisvę išėjo ilgus metus pogrindyje slėpęsi talentingi dailininkai, sportininkai, šokėjai, rašytojai.

Dėl šios akimirkos vertėjo kopti į kalno viršūnę, brautis pro aštrias, veidą braižančias šakas, gintis nuo bauginančių gyvių, įgyti Lokio palankumą, sugebėti įžvelgti jame atlaidžios meilės šviesulį, išdrįsti paprašyti sidabrinio Lokio plauko, su viltimi nešti plauką Žynei, su siaubu išvysti ugnyje sudegantį  tą plauką ir lyg iš Fenikso pelenų pagimdyti naują žinojimą, kad viską reikės atlikti pačiam. Kiekvieną kartą, vėl aptikus pykčio apraišką… Bet toks gyvenimas visada bus įdomus, spalvingas ir įkvepiantis.

„O kas toliau?“ . Kaip aš esu dėkinga už tuos klausimus! Nes, kol žmogaus galvoje kils tokių klausimų, tol jis nenumaldomai judės į priekį – kops į kalnus, plauks jūromis, ims į rankas teptuką ir dažus. Nes žmogaus paskirtis šios žemėje ir yra būti Kūrėju! Tiksliau – Bendrakūrėju!

**************************************************************************************

Nuoširdūs Lokio programos dalyvių atsiliepimai pasidalinami su jų leidimu:

“Pasirinkau Lokio programą, nes norėjosi pratęsti savo tiek vidinę, tiek išorinę kelionę po Pykčio valdymo programos. Jaučiuosi taip, lyg jau lagaminai būtų sukrauti, automobilis paruoštas, kryptis numatyta… Esu atvira tam, kas vyks, tam, ką sutiksiu, ką patirsiu, ką atrasiu.Ir man tai jau yra daug, nes būt pasiruošusiai ir drąsiai žvelgt į kelionę – gyvenimą, manau, yra labai puiku. Мan labai patinka nauji dalykai mano gyvenime – stengiuosi juos fiksuoti ir jais pasidžiaugti, patiko daryti kažką gero. Visa tai praskaidrina, nuspalvina mūsų gyvenimą, Be to, per šią programą daug rašiau. Man tik trūko “gyvų“ dalyvių susitikimų, per kuriuos galėtumėm pasidalint kaip mums visiems sekasi. Aš turiu priklausomybę gyvam bendravimui ir pasidalinimui. Asmeninės sesijos buvo naudingos, nes gavau asmeninių  patarimų, užduočių, lašiukų –  to, ko tuo metu reikėjo.“ (Jurgita D.)

Programa ,,Lokys“ yra tęsinys programos ,,be pykčio“. Viskas tarpusavyje susiję: tik giliau, toliau ir mažiau matoma išorėje. Tikslas buvo ir yra, kad išmokčiau ,,klausytis savo vidinio balso – mokytis būti autentiškai.“Mokymų metu teko  keisti nuoskaudas, piktas ir pavydo mintis į dėkojimą už gyvenimo pamokas, pastebimą grožio ir kito žmogaus sapno suvokimą,  suprasti, kad žinojimas ir tikėjimas yra du skirtingi dalykai. Atrodė, kad žodžiai ,,tuštuma“, ,,placenta“ ir kiti visiškai netinkami prie temos, bet…. Ateina laikas ir tai prisijaukini, ieškai kampo ir laiko savo mintims, sulėtini gyvenimo ritmą, kad pajustum savo virpesius, savo dažnį, savo mintis ir galop kažkur giliai užkištus nesuprastus norus. Suvokimas, kad pasaulį valdo tik meilė arba baimė – ir renkiesi, kurios poziciją palaikai- tuo ir tampi. 2D taktika ne iš karto prilipo, bet pamažu ėmė “vežti“, tapti kasdienės rutinos dalimi.  Mokėjimas atlikti džiaugsmingai, įžvelgti grožį ten, kur anksčiau tik burbėdavai – patikėkit – yra daug. Kuo mažiau baimės, kaltės, savigraužos, kuo rečiau užkliūni už aukos kaliošių- tuo drąsiau žengi pirmyn. Asmeninės konsultacijos yra neįkainiojama paslauga – kartais tiesog nematai, kas yra už širmos- esi šalia, bet negali įvardinti to, kas svarbiausia. Asmeninės konsultacijos metu greitai Rūtos dėka  atsijoji pelus nuo grūdų ir konkrečių klausimų, užuominų pagalba įvardinu pati, kokie tai grūdai. Mielai rekomenduočiau tai, kuri nori keistis ir supranta, kad viskas tik jos pačios mintyse ir pastangose, kad teks keisti palaipsniui požiūrį, ieškoti savyje giliai paslėptų lobių ir juodų ertmių, kažkada nugrūstų pasąmonėn įvykių, traukti juos, išgyventi iš naujo ir paleisti – jei tam pasiruošiusi- šis kursas Tau. Patikėk, kad norint pasiekti, teks sunkiai padirbėti, bet koks bus džiaugsmas, kai suprasi, kad išėjai iš savo ar iš protėvių atėjusių įsitikinimų narvo… bus nuostabu. Nori to? Tada registruokis į programą .(Rita D.)

Dalyvavau ne viename organizuojamame mokyme, nesinori sustoti, bendraminčių ratas, mokytojos palaikymas, skatina semtis gilesnių žinių. Noro nepakanka, kad vyktų įpročių ir charakterio pokyčiai. Įpročių formavimas (laiko skyrimas vidiniam tobulėjimui, kūno sveikatinimui ir kt.) padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus, užtikrinti ilgalaikį pokytį. Man sunkiai sekėsi suformuoti tikslus. Rūtos dėka mes juos sudėliojom, dabar turiu aiškų tikslą ir datą, kurio nuosekliai siekiu. Sunkiausiai sekėsi gydyti vaikystės traumas. Tikriausiai per ilgą laiko jos pakankamai giliai išsikerojo. Labiausiai prigijo savęs, gyvenimiškų situacijų stebėjimas iš šono. Tapo įdomiau gyventi. Man asmeninės sesijos buvo labai reikalingos, jų metų iškapstydavome visai netikėtus, užslėptus jausmus, emocijas, išspręsdavome klausimus, susijusius su programa, susidėliodavome veiksmų planą, Rūtos pastebėjimai priversdavo susimastyti, pastebėdavo tai ko pati nepagalvotum. Šį kursą rekomenduočiau po programos Gyvenu be pykčio. Pastaroji programa buvo tikrai vertinga ir būtent ji motyvavo toliau tobulėti. Rūtele,  iš visų kitų išsiskiri tuo, kad žvelgi giliau, nepaviršutiniškai, tas mane ir traukia bei įkvepia eiti toliau.“ (D.T.

“ Tikslas buvo tapti laimingesnei, ir jaučiau, kad darydama užduotis tikrai tampu. Geriau suvokiau, ko reikia, norint geriau jaustis, kaip sau padėti, pradėjus keisti mintis, jaučiuosi daug labiau pasitikinti savimi, ir sekasi labiau. Mažiau patiriu įtampos, mažiau pavargstu. Sunkiau sekėsi atlikti su meile tėvams susijusias užduotis, bet dabar jau neatrodo taip sunku. Atlikau ir jaučiuosi daug lengvesnė ir laimingesnė. Prigijo padėkų rašymas, afirmacijos, knygų skaitymas. Visa tai padėjo jaustis geriau, todėl tęsiu tai ir toliau. Lokio programa man labai patiko. Labai gerai buvo, kad turėjome reguliarius individualius užsiėmimus. Asmeninės sesijos padėjo atsakyti iškilusius klausimus, be to, tai buvo pastiprinimas, užtvirtinimas tęsti toliau. Labai gerai turėti tą pastiprinimą, palaikymą iš nusimanančio, autoritetingo asmens. Tai padeda greičiau pajudėti pirmyn ir neužstrigti kuriuose nors dalykuose. Rekomenduočiau. Tokio kurso daug kam reikėtų, tik nemažai žmonių tiesiog nežino, kad galėtų sau taip padėti. Jūsų programa daugumai labai reikalinga, net būtina. Tai tarsi minčių, emocijų ir dvasios higiena, stiprinimas, lavinamas, treniravimas. Toks darbas su savimi labai pagerina gyvenimo kokybę, nes mažina įtampą, nuovargį, blogą savijauta. Ir dar labai gerai, kad Jūs nuoširdžiai visais rūpinatės ir jaučiat, kada paspausti, kada palaikyti. Ir mokote savo pavyzdžiu. Ir dar, iki šiol, niekada nemačiau, kad aš gražus žmogus, niekaip negalėjau to įželgti, mačiau, tik bjaurastį. O dabar tarpais matau ir laikau save gražia (nekalbu apie išorę) ir užplūsta šiluma, tai nuostabu, sunku nusakyti žodžiais, koks tai geras jausmas.“ (D.A.)

“Čia viskas buvo kitaip ir kitu kampu. Pirmiausiai reikėjo išsikelti tikslą, kurį noriu pasiekti. O tik paskui mažais, bet užtikrintais žingsneliais kopti į tą menamo kalno viršūnę prie Lokio olos. Sidabrinio jo plauko. Kiekvieną savaitę visi „lokiai“ gaudavome mokytojos Rūtos paruoštas namų darbų užduotis. Pirmą kartą sužinojau kaip ir su kuo „valgomas“ koliažas. Oi ne iškarto jis man pasidavė. Teko save suimti į rankas. Įdomūs ir kartu sudėtingi  laukė kiti namų darbai: tai knygą, straipsnį perskaityti, tai filmą pažiūrėti, tai į spektaklį, koncertą nueiti. Dar bent vieną žmogų per dieną nudžiuginti,  savo nusistovėjusią dienotvarkę kitu kampu pasukti. O  svarbiausia – stebėti  save iš šono kaip elgiesi, kaip reaguoji, kai kažkas kitas nori įskaudinti, užgauti ar nudžiuginti. Nes pagrindinis Lokio bruožas – savistaba. Pradžioje buvo sunkoka, bet paskui palengva iš lėto įsivažiavau. Išsikeltą tikslą pasiekiau tik iš dalies. Žinau kur dar  reikia labiau pasitempti. Bet ir dabar pasiektas rezultatas džiugina. Rūtos patartas kas rytą pradėjau daryti jogos asanas. Labai nustebau, kai kūnas ir protas visais įmanomais būdais priešinosi šiam ritualui. Teko prisiversti ir ieškoti būdų kaip save motyvuoti. Bet kai po mankštos kūne neliko vidinių įtampų, pajutau, kad ta ryto valanda sau yra didžiulė dovana šiame streso, nuolatinio bėgimo ir lėkimo pasauly. Daug atsakymų į rūpimus klausimus radau asmeninėse mokytojos  Rūtos konsultacijose. Tiksliau tuos atsakymus jos pagalba turėjau pats „atsikapstyti“. Nors pati „Lokio“ programa pasibaigė, bet tie „namų darbai“ tikrai tęsiasi. Jie kažkaip prigijo ir linkę toliau tiktai augti. (A.Ž.)

Progrąmos įspūdžius vienas dalyvis sudėliojo eilėmis, dėkoju už nuoširdų pasidalinimą ir leidimą spausdinti.

Kelionė į save.

Per mane vėl kalbi…

Priešaky aukšto kalno viršūnė,

Saulėj spindi tarpekliai sniege.

Vėjas pučia man tiesiai į veidą,

Gena, neša ir tirpdo snaiges.

Vėl šypsais…

Ko tyli?

Juk matai, pavargau…

Serpantinas pėdom išvagotas.

Nors sakei,

Bus sunku nugalėti save,

Bus sunku naują kelią pradėti.

Bet ėjau, nepykau…

Nors klupau,

Juk sakei,

Tai kas lengva – Neveikia.

Na tai kas, kad vėl batai pritrynė pūsles,

Palengva, palengva aš lipau į viršūnę.

Net stebėjaus nekart,

Kaip papėdėje liko  randuota lazda.

Vėl kuždi…

Nesustok, ši kelionė ilga,

Priešaky daug gražių atradimų.

Ir kartoji darsyk, ramini,

Viską reiks vėl pačiam padaryti.

Vėl keliuos ir einu…

Snaigės kelią užklojo,

Spindi mėnuo paraudęs ūke.

Skleidžias, veriasi krištolo takas,

Ir ištirpsta Gerumo liūne…

Arūnas Žiemelis.

2019.01.20.

**********************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal! Registruokitės ir gaukite naujienas.

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.