Papėdė ar viršūnė?

Rūtosfoto

 

Po trisdešimties savaičių stovyklavimo kalno   papėdėje, atėjo metas apsispręsti – kopti aukštyn,   ar likti čia, papėdėje, kur jau viskas taip pažįstama, įprasta ir, nors ne viskas sekasi gerai, bet galima   kaip nors iškęsti.

  “Ar gali būti dar kas blogiau, nei pilkas, liūdnas gyvenimas, kurio visos dienos vienodos?“ (P.Coelho)

Spalio 13 dieną pabaigėme trisdešimt savaičių   trukusią kelionę – asmeninio augimo programą   “Gyvenu be pykčio“. Šį kelio etapą ėjome kartu – tiek aš, kuri sugalvojau programą, tiek moterys, kurios pasitikėjo manimi ir sutiko dalyvauti. Kai pasakydavau, kad dalyvauju programoje “Gyvenu be pykčio“, dažniausiai išgirsdavau ironišką pastabą: “na ir ką, dabar jau visai nepyksti?“. Kiekvieną kartą ironiškai nuskambėjęs klausimas patvirtindavo, kad pyktis – tai emocija, kuri labai daugelio iš mūsų gyvenimus paverčia pragaru. Šio užmanymo tikslas buvo

  • išmokti atpažinti įvairias, ypač užslėptas pykčio formas;
  • priimti jas ir kūrybiškai transfomuoti;
  • pagrindinė mintis, raudona gija ėjusi per visą programą buvo – atleidimas sau ir kitiems.

Šį kartą į grupę susirinko vienos moterys, na, tai jau seniai nebestebina, ir visų jų keliai ėjo skirtingomis kryptimis. Buvo tokių, kurių baimė neleido dalyvauti programojegavus pirmąją užduotį, o ir pasiteisinimai buvo tokie atpažįstami: “dabar neturiu tam pinigų“, “labai ačiū, bet atsirado kitokių užsiėmimų“, “labai įdomu, bet aš geriau užsiimsiu kuo nors malonesniu, nei knaisiojimasis po savo tamsius užkaborius“. Pačios atkakliausios ir ištikimiausios savo sielos šauksmui išliko ir sėkmingai įveikė tokią ilgą distanciją, nors jų kelias, toli gražu, nebuvo klotas raudonu kilimu. Gyvenime, kaip mūšyje, po mūšio namo sugrįžo pusė karių. Atsiklaususi dalyvių leidimo, dalinuosi jų pamąstymais .

 

“Pirmosios savaitės užduotis įveikti sekėsi sunkiai. Tiek visokių situacijų ir emocijų buvo, stengiausi valdytis pagal aprašymą, kvėpuoti, rašyti, stebėti situaciją iš šono, bet nepavyko. Teko garsiai ir griežtai su savim pasikalbėti . Žodžiu, savaitė buvo įtempta ir parodė, kiek daug reikės mokytis.“ (D.)

Turbut mano didžiausia nelaimė yra ta – kad aš visą laiką vaidinu -tai save iškeliu tai vaidinu auką.“(A.)

 

Buvimas bendraminčių tarpe, saugumo jausmas ir vidinis žinojimas, kad šis kelias tikrai išves į šviesą, suteikė dvasios stiprybės sunkiausiomis akimirkomis nepalūžti ir pasiekti galutinį tikslą.

 

Vos išgirdusi apie programą – supratau, kad to man reikia labai labai. Programa atskleidė tokius dalykus, apie kuriuos nenutuokiau, sudėtingus procesus išaiškino paprastai, pasiūlė priemones, kai kurias tokias įsimintinas (kaip aukos kalioša), kad vos mintis ateina gailėtis savęs – iškyla kaliošų su gėlėmis vaizdas ir …. nusišypsai , jau nebeesi auka.

Ir mintis, kad nereikia teisti kitų, o pasistengti kiekviename rasti tai, ką jis turi geriausio. Kiekvienas sapnuoja savo sapną ir nei vienas nekaltas, kad sapnų vizijos nesutampa. tiesog tai priimi, ir tiek. Esu patenkinta programa, vertinu 10 balų.“(R.)

 

Kai atsigręži atgal, visada apima palengvėjimas, nes užsibrėžtas tikslas jau pasiektas, užplūsta pasididžiavimas, kad pavyko atsispirti visiems gundymams ir trukdžiams ir pilnatvės jausmas, kad tiek daug prasmingų darbų nuveikta, o siela džiūgauja ir krūtinę užlieja šiluma:

 

Tik motyvuotas žmogus ir jo noras keistis, keisti gyvenimiškas, jam nepalankias situacijas, pastūmėja pokyčiams. Didesnė dalis priklauso nuo pačio žmogaus, jo noro tobulėti, judėti į priekį, nepasiduoti gyvenimo iššūkiams, vidinės motyvacijos, valios, tikėjimo, ryžto. Kiekvienas yra unikalus. Ilgai nešiojamas pyktis veda žmogų prie susinaikinimo. Sunkiausi pratimai tie, kuriuose atpažįsti savo tikruosius jausmus, emocijas, kylančius pykčius,išgrynini savo ilgai nešiotą širdgėlą, skaudulį. Sunkiausia pripažinti ir keisti savo elgesio modelį. Protas išryškino, priminė ilgai nešiotus skaudulius, priminė nemalonias situacijas, vėl iš naujo užvirė pyktis, emocijos.“

Man buvo svarbu pasikviesti man nemalonų žmogų į susitikimą. Stebėjau savo emocijas, jausmus. Manau, kad su tuo susitvarkiau. Sušvelnėjau, bet ar sugebėjau atleisti? Nežinau, gal per ilgai trukusi, ne vienerius metus nemaloni situacija paliko kažkokį antspaudą viduje buvo ne iki galo išspręsta. Jaučiu, kad dar nesugebėjau atleisti iki galo.“ (D.)

 

“Įvairų pyktį sukelia vidinis parazitas, kurį reikia atpažint ir „sutramdyti“, nes dėl jo kyla negatyvios mintys apie visokias gyvenimo situacijas. Suėmus pykčiui ar kitoms neigiamoms emocijoms, padeda kvėpavimas. Arba galima leistis valdomai to parazito, kas yra lengviausia, nes nereikia nieko daryti, arba veikti, naudoti energiją darbui su savimi ir su laiku geriau jaustis. Žmogus laisvas pasirinkti, ir gali pats nuspręsti, kaip jam reaguoti.“(D.)

 

Reikšmingiausi pratimai: surašymas savo priešų ar nemėgiamų žmonių teigiamų savybių, pabendravimas su žmonėmis, kuriuos laikiau geresniais ar prastesniais už save (buvo nuostabu); surašymas ką esu gero padariusi kiekvienam savo šeimos nariui ir už ką jiems dėkinga. Taip pat koliažo šeimos tema darymas, nes jis iki šiol stovi matomoje vietoje ir dažnai paskaitau, kad nepamirščiau.(D.)

 

“Sunkiausia buvo atleisti šeimoms nariams, jiems paskambinti ar nusiųsti savo atsiprašymą, naujas mintis. Taip pat, atsikratyti nuoskaudų.“

 

“Kai pakviečiau tam tikrus žmones kavos, supratau, koks nuostabus gali būti bendravimas su jais (nuėmus etiketes).“

 

“Manau, kad tapau šiek tiek sąmoningesnė, pozityvesnė, jaučiu, kad ne visą laiką esu valdoma savo emocijų, jaučiuosi geriau, optimistiškiau. Sumažėjo neapykantos, beviltiškumo jausmas. Stengiuosi kiekvieną vakarą rašyti padėkas. Atkreipiu dėmesį į kvėpavimą, jei susinervinu.“ (D.)

 

Programą sąmoningai užbaigusių dalyvių rekomendacijos tiems, kuriems, gal būt, pokyčiai sukelia baimę, o paskui ir pyktį.

 

“Gyvenau apimta nerimo, depresijos, negatyvumo. Norėjau kažkaip iš to kapstytis, ieškojau būdų. Dėl to ir susiradau Jus, Rūta, ir pradėjau dalyvauti šioje programoje.“

“Programoje paskatino dalyvauti sergantys tėvai. Tai – sunkus periodas, kuris reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų bei jėgų. Ne visada turiu kantrybės, todėl ši programa buvo kaip startas pažinti savo kylančio pykčio tam tikrose sitaucijose priežastis ir jas sušvelninti.

Nuo pat susipažinimo pradžios su mokytoja pajutau, kad tai tas žmogus, kuris leidžia pažinti nežinomus dalykus man priimtinu būdu, ką pateikia vadovė yra gilu, jautru, išjausta, išgyventa.

Įtemptas laikas gyvenime paskatino apsispręsti, kad jau atėjo laikas dalyvauti programoje.

Sunku žodžiais nusakyti kiek daug davė ši programa. Įpusėjus jai, pajutau kaip stipriai keičiasi vidinė būsena, emocijos stresinėse situacijose ir ne tik. Pradėjau tarytum iš šono stebėti save, vertinti savo poelgius. Įgijau vidinės ramybės ir stiprybės. Santykiai su artimaisiais ir aplinkiniais tapo šiltesni, lengvesni, keliantys mažiau įtampos. Pažinimas kylančio pykčio ir patarimai kaip su juo tvarkytis, padėjo konfliktines situacijas išpręsti lengviau ir nesinešioti ilgai „akmens savyje“.

Patirtį įvertinčiau 10 balų. Pasiekti nemaži rezultatai mane pačią nustebino. Negalvojau kiek daug yra pykčio formų.

 Programą rekomenduočiau visiems, kurie pasiruosę pokyčiams, nori suvaldyti ir pažinti savo kylančias blogas emocijas, pagerinti santykius su aplinkiniais ir artimaisiais, t.y. neįkainuojamos žinios, kurias tikrai galima pritaikyti gyvenime praktiškai.“ (Dalia T.)

 

“Įvertinimai: programos apimtis, kiekis ir išdėstymas – 10 balų.  Man patinka koncentruotas ir aiškus medžiagos išdėstymas, be to dar nurodai papildomą medžiagą, video ir pan., jei norėtųsi daugiau. Manau,kad tavo, kaip programos vadovės, vaidmuo – taip pat 10. Sau rašau 9, nes  galėčiau daugiau laiko skirti situacijų  aprašymui, o ne tik žodinei analizei.“ (J.)

 

Kažkuris protingas žmogus yra pasakęs, kad mokymasis nėra tai, ką kada nors galima užbaigti. Ne kartą mane aplankydavo mintis: “o kas toliau?“ Vieno susitikimo metu, terapinės grupės dalyvė išsakė savo nuogąstavimus: “ aš bijau pagalvoti apie tai, kad ši programa baigsis. Ką reikės daryti toliau?“ Manau, kad šie žodžiai nuskambėjo lyg sielos šauksmas ir idėja “ką reikės daryti toliau“ nusileido tiesiog iš dangaus, kai aš sėdėjau mašinoje ir laukiau savo dukros. Kadangi knyga ir užrašai visada keliauja su manimi, tai knyga “atsivertė“ ten kur reikėjo, o mano ranka skubiai užrašė trapias idėjas į sąsiuvinį.

Rūtos sielos koliažas/2011

Taip gimė nauja, asmeninių   transfomacijų programa “Lokio   pažadinimas“. Kodėl lokys? 

Jeigu   pažvelgsime į archaiškas, gyvūnų   totemais besiremiančias filosofines   tiesas, sužinosime, kad lokys mus moko  savistabos. “Lokys ieško seno medžio   drevėje medaus, primenančio   gyvenimo tiesos saldumą. Jeigu norime  įgyti Lokio išminties, turime  įslinkti į savo urvą, kaip į įsčias, pajusti Amžinosios Motinos energiją ir pasimaitinti Didžiosios Tuštumos placenta. Didžioji tuštuma – tai vieta, kurioje rasime teisingų sprendimų bei atsakymų į visus gyvenime iškilusius neaiškumus. Jei šiuo metu iškilo aibė gyvenimiškų klausimų, tikėkime, kad giliai mumyse glūdi ir atsakymai į juos. Visi mes turime galių nuraminti protą, pasinerti į tylą ir išgirsti atsakymą.“ (Jamie Sams, David Carson “Savosios galios ieškojimas pagal gyvūnų išmintį“)

Kopimas į kalną, kaip tam tikrą meistriškumo simbolį, suradimas pačioje snieguotoje viršūnėje lokio urvo, kantrus lokio maitinimas ir prisijaukinimas, norint gauti vienintelį, neįkainojamą lobį – sidabrinį plauką, iš kurio žyniuonė pagamintų stebuklingus vaistus, taip reikalingus išgydyti mylimą žmogų.

LOKIO programos ekspedicija

Tokiam sudėtingam žygiui pasirįžo visos   drąsiausios programos “Gyvenu be pykčio“   dalyvės. Pasiruošimo darbai jau vyksta, ruošiamos   kuprinės, su visa reikalingiausia amunicija – ryžtu,   valia, kantrybe, pasišventimu, ištikimybe savo   siekiams, meile, švelnumu, džiaugsminga   disciplina. Nežinau kaip bus su aukos kaliošais?   Ar pasiims dalyvės juos į šią ekspediciją?

Visus, norinčius kopti į kalna su grupe, kviečiame   registruotis – pareikšti norą. Jiems bus surengta   įvadinė pamoka. Norintys kopti atskirai, be   grupės, taip pat bus priimti.

Registracija vyksta iki lapkričio 30 d. – el.paštu: leruta@gmail.com

LOKIO programa čia:

*****************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

Reklama

PENKTADIENIO MINTYS: auksas ir perlai.

Virketis foto

 

Nors požemių valdovas Hadas   pasigrobė  Persefonę, o Demetra   blaškosi, plyštančia iš skausmo širdimi,   dangus kasdieną dovanoja saulę ir   apipila auksu. Kai, grįždama namo, įsuku   vingiuotu keliuku į mišką, jis pasitinka   neapsakomo grožio vaizdais: iš dangaus   besisukdami valso ritmu leidžiasi auksiniai klevo lapai, saulės spinduliai, žaisdami slėpynių medžių šakose, nušviečia man kelią namo. Oras pritvinkęs gėrio, kuris nesutilpdamas mano krūtinėje, išsiveržia ir perlais pažyra mano skruostais.

Ruduo dosnus tiems, kurie visus metus dirbo ir, visai nesvarbu ką, svarbiausia – kaip. Turgaus prekeivis šiandien padovanoja didelę garbanotą salotų gūžę – “už tai, kad saugai žemę“- tyliai pasako. Ir mano širdis apsipila dėkingumu už tai, kad pusmetį atkakliai, bet nuoširdžiai pirkinius dėjusi į drobinius maišelius, jau matau beprasikalančius naujos mąstysenos daigus. Jėga!

Širdžiai artimas pokalbis su bičiule, kuriai, gal būt, būtent dabar reikia palaikymo virsta abipuse glaudaus ryšio išraiška. Kalbamės apie dalykus, kurie skaudūs – ir aš pati gaunu vaistų, malšinančių skausmą, tačiau jie neužgožia ligos priežasčių, bet padeda įžvelgti esmę, suteikia jėgų gyti ir eiti savo Keliu pirmyn.

Žaidimai. Vaikystėje mes daug žaidžiam, o kai tampam suaugę – tik dirbam. “Pažaiskime šiandien Italiją!“ – skubiai išberiu žodžius, apsikabindama seniai matytą bičiulę. “Kodėl gi ne!“ Ir mes palengva einame saulės nutviesksta senamiesčio gatvele, įsitaisome prie stalelio gatvėje, net dvi pagalvėlė, padėtos ant suolelio, lyg laukdamos mūsų. Kava ir sąžinės balsą nutildantys pyragėliai.  Mmmm…Laikas teka, lyg smėlis pro pirštus, taip pat teka ir mūsų širdies kalbos, nes seniai nesimačius, norisi tiek daug išsakyti. Ir išgirsti. Klausausi ir viduje vėl ištrykšta gėrio versmė, nuo to, kad klausausi – ir suvokiu, kalbu – ir mane supranta.

Nuostabus metas  – ruduo, ypač, kai išmoksti sustabdyti laiką ir pilnu glėbiu žeri į save auksą – tai, ką užsidirbai per visus metus. Šiuos, praėjusius, viso gyvenimo. Ir kitus gyvenimus.

****************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Rudens lygiadienis:gėrybių dalybos ir padėka.

Šiandien jau mačiau išskrendančius paukščius: jie garsiai klykavo atsisveikindami, tvarkingai rikiavosi į V raidės komandą ir išnyko saulėtame danguje pietų kryptimi. Iki pasimatymo! Lauksime sugrįžtant, kaip laukiame kiekvienais metais.

Sename kadagių slėnyje radau išeinančios vasaros kurpaites, ji taip skubėjo, kad paliko jas, bet žadėjo sugrįžti.

Saulės ratas danguje trumpėja, pamažu pradedame ruoštis artėjančiai vėsai, rudens darganoms ir tamsai, kai vis daugiau laiko praleisime “viduje“ – savo namuose ir savyje. Saulės paauksuotos prasidedančio rudens dienos skleidžia ramią ir švelnią energiją. Visai kitaip nei per pavasario lygiadienį, jaučiamės sotūs ir patenkinti, pasipildę energijos, pasimėgavę, mus visą vasarą lepinusiais, saulės spinduliais. Vis dažniau pastebiu, kad pagauna ilgesinga atsisveikinimo nuotaika, kurią paaštrina namus paliekantys vaikai. Intuityviai jaučiu, kad atėjo metas atsisveikinti su išoriniu pasauliu, užsisklęsti šiltuose namuose ir tęsti pradėtus darbus, daugiau dėmesio skiriant vidiniam pasauliui.

Akimirkos iš laimingų galios moterų rato

Mergelės ženklas pereina į Svarstykles ir   tai reiškia rezultatų susumavimo bei   harmonijos atkūrimo laikotarpį.   Svarstyklės sugeba atsižvelgti į kitų   poreikius, stengiantis juos suprasti ir   užjausti. Dabar aktualu keisti ankstesnį   požiūrį, ieškoti sąlyčio taškų, išlyginti   jėgų pusiausvyrą, ugdyti toleranciją,   siekti santykių lengvumo, draugiškumo,   harmonijos, grožio, pasitenkinimo bei   estetikos.

 

Šis, rudens lygiadieniu prasidedantis, periodas labai tinkamas metas apibendrinti rezultatus. Svarbu  – iš naujo persitvarkyti, pasirinkti tinkamą gyvenimo ritmą ir tempą. Tai – puikus metas atgaivinti nutrūkusius ryšius, įgyvendinti senas svajones, leistis į pažintines keliones, pradėti kurti, tapyti, šokti, dainuoti, plėsti akiratį, mokytis naujų dalykų, medituoti, melstis, ieškoti dvasinės išminties. Būtent dabar yra tinkamas laikas perduoti sukauptas žinias jaunajai kartai.

Akimirkos iš laimingų galios moterų rato

Drąsiai pasitikusios gyvenimo iššūkius, moterys dabar gali vadintis magiškų moteriškų kerų  ir galių žinovėmis. Dabar – labai svarbus pasirinkimo metas: tapti žavinga močiute ar nuolatine gydymo įstaigų lankytoja – bambekle ?

Šį metų laiką globoja žemdirbystės bei derlingumo Deivės, kurios gausiai mus apdovanoja gamtos gėrybėmis, todėl ir mes, atsidėkodamos joms, turėtume sukrauti rudens gėrybių dovanas prie savo namų altoriaus.

Graikų mitologijoje vegetacijos pabaiga, augalų sunykimas siejamas su deivės Persefonės pagrobimu į požeminę Hado karalystę. Žemėje likusi jos motina deivė Demetra, gyvybės versmės saugotoja, gedi dukters, aimanuodama visur jos ieško iki pavasario. Prislėgta sielvarto Demetra nuskabo savąją žalią skraistę ir virsta geltonąja rudens deive, kuri atima visų augalų gyvybę: jie vysta ir miršta. Deivė Demetra laikyta įstatymų sergėtoja, valdančia metų laikus ir žmonių gyvenimus. Šiuose mituose kalbama apie nepertraukiamą metų laikų kaitą ir dvilypumą: jaunoji ir senoji moteris, duktė ir motina, šviesa ir tamsa, abiejų moterų meilė ir ištikimybė. Šio laikotarpio temos susijusios su skausmu, pykčiu, pagieža. Tai – išsiskyrimas ir praradimas, liūdesys ir praeities ieškojimas. Tačiau niūrias mintis netrukus išsklaido viltis ir džiaugsmas, kad pavasarį gyvybė vėl atgis. Randame jėgų iškentėti šį sunkų laikotarpį ir įveikti skausmą, nes kiekvieno mūsų viduje slypi žinojimas, kad gyvybės ciklas – amžinas, šis ratas niekada nenutrūksta.

Tamsųjį periodą praskaidrina kasdieniai ritualai. Su meile ir džiaugsmu paruoškime rudens gėrybių žiemai, jokie prekybos centre pirkti stiklainiukai su uogienėmis ar pagardais nepradžiugina taip, kaip kūrybingai ir išradingai sukurti naminiai šedevrai.

Atsisveikinti su viskuo, kas atitarnavo ir nebėra harmoninga, padeda “spintos meditacija“, kai vasarinius drabužius užkeliame į aukštesnę lentyną, pabodusius ir nebenešiojamus tvarkingus apdarus atiduodame labdarai, o į sceną žengia šilti, minkšti, pūkuoti žieminiai apdarai. Dabar pats laikas imtis virbalų ar vašelio ir nunerti naują šaliką, megztinį ar pirštines. Beje, šis laikotarpis – pats geriausias laikas pradėti ruošti Kalėdines dovanas – palengva, apgalvojant visas smulkmenas, gal būt pereinant prie rankų darbo asmeniškų dovanėlių kūrimo, atsisakant bereikalingo išlaidavimo gruodį ir užvertimo nereikalingais, skubotai supirktais daiktais apdovanojamųjų namų.

Akimirkos iš laimingų galios moterų rato

Ilgi vakarai – tinkamas metas apmąstyti, ką gero šiais metais nuveikėme ir ko dar nespėjome padaryti. Galime (manau, tai net būtina) pasidžiaugti puikia praėjusia vasara, atostogomis, naujais aplankytais kraštais, gera savijauta, naujais įspūdžiais, projektais. Pasidžiaukime, kad turime mylimą darbą, gyvename gražiuose namuose, turime pakankamai pajamų visiems savo poreikiams, esame sveiki ir laimingi, kad vaikai eina savo gyvenimo keliais.

Jeigu kas nors nepasisekė ar praradome, pagalvokite, ką įgijome už tai mainais? Kodėl gavome šią pamoką? Ar išmokome? Padėkokime. Nieko nėra šiaip sau.

Dabar – tinkamas metas pinigų ir finansinių reikalų tvarkymui. Dažna moteris piniginius reikalus, santaupų atidėjimą senatvei patiki vyrams – tėvui, broliui, partneriui ar banko konsultantui. Raskite laiko peržiūrėti savo pajamas ir pagalvokite, kaip jūs iki šiol tvarkėte pinigus. Koks jūsų požiūris į pinigus? Kiek turite pinigų? Ar uždirbate pakankamai, kad galėtumėte gyventi apsirūpinusi? O gal jums nuolat trūksta pinigų? Gal esate skolinga? Koks jūsų pinigų žodynas? Gal nuolat kartojate lyg mantrą: “neturiu tam pinigų“, “negaliu sau tai leisti“, “turiu susiveržti diržą“, “tai ne man, na bent jau šiuo metu“? Tai – skurdo mantra. Pakeiskite į gausos mantrą: “ aš priimu pajamas ir visų įmanomų šaltinių“, “į mane teka Visatos gausa“, “aš dirbu mylimą darbą ir gaunu pakankamas pajamas“. Tiesa, vien tik kartoti neužteks. Reikės dar ir dirbti. Tiek išoriškai, nes patenkinti fizinius poreikius būtina, tiek viduje – tikėti tuo, ką kalbi ir būti tuo pokyčiu, kurį nori matyti. Paprasta. Genialūs dalykai visada paprasti.

Akimirkos iš laimingų galios moterų rato

Dėkojimas. Su derliaus nuėmimu gimė ir paprotys   dėkoti. Tai – tinkamas metas ką nors dovanoti   artimiems žmonėms ir gamtai. Papuoškite sodo ar   miško medžius vėjo verpeliais, angeliukais, žibintais   – pradžiuginsite gamtos būtybes, kitus žmones ir   save.

Padėkodami už turimas gėrybes, paaukokite pinigų labdaros organizacijai. Darykite tai iš gausos jausmo, noro dalintis besąlygiškai, nelaukiant paraginimo ar padėkos.

Pasivaikščiokite lietui lyjant, įkvėpkite lietaus kvapo,   džiaukitės bet kokiu oru vienodai, te artėjanti   pilkuma neužgrūva jūsų švino sunkumu. Įsijunkime   vidinę šviesą ir šilumą!

Džiaugsmingai sutikime rudens lygiadienį !

 

Įkvėpimo šaltinis: Brigita de Las Heras “Kelionė metų ratu“

***************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

Penktadienio mintys: iki pasimatymo, rugpjūti!

“Aš ieškojau ne laimės, bet tikrojo gyvenimo.

Su savo nepsakomo grožio akimirkomis ir gilia depresija,

su ištikimybėmis ir išdavystėmis,

su baimėmis

ir su ramybės akimirkomis.“

 

“Laimės tas, kuris nesiliaus ieškoti.“

 

 

 

“Šviesos karys neatideda savo sprendimų. Pradėjęs jis tęsia iki galo.“

“Senieji sprendimai tinka tik tokioms pat senoms problemoms. Jei norite būti kūrybingi, trumpam pamirškite, kad turite patirties.“

 

“Kaskart pažvelgusi į savo žaizdas ir į savo randus jaučiausi vis stipresnė.“

 

“Tas, kuris moka mylėti,

myli Tiesą,

jį džiugina Tiesa,

jis jos nebijo,

nes anksčiau ar vėliau ji atperka viską.

Ieškok Tiesos švariu, nuolankiu protu,

be išankstinių nusistatymų ar netolerancijos

ir būk patenkintas tuo, ką rasi.“

 

 

“Dievas mums rodo mirties ir prisikėlimo ciklą.          

Ir šiame cikle nėra nei nugalėtojų, nei pralaimėtojų,

tik etapai, kurie turi būti užbaigti.

Kai žmogaus širdis tai suvokia, tampa laisva.“

 

Skiriu šias nuostabias įkvepiančias Paulo Coelho eilutes visiems mano Kelio bendrakeleiviams.

Dėkoju bendrakeleivei Kotrynai už meniškai sustabdytas nuostabaus gyvenimo akimirkas.

****************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

Žaisminga šokanti deivė

Jau esu rašiusi anksčiau, kad sėsdama prie kompiuterio rašyti naujo teksto, visai nežinau kur mane nuves nematoma ranka. Taigi, šiandien, norėdama pasidalinti dar karštais prisiminimais apie praėjusį savaitgalį vykusią moterų šokių stovyklą Paliesiaus dvare, suradau įkvėpimo Christiane Northrup knygoje “Deivės nesensta“.

Pradėkime nuo šokių. Dauguma moterų giliai širdyje turi karštą troškimą šokti, tačiau, jau nuo mokyklos laikų nešiojamės įspaudą “berniukai turi kviesti šokiui“. Prisimenu savo išleistuvių vakarą, kai, nuskambėjus kvietimui “šokame valsą“, vaikinai, kaip nuplikyti metėsi pro salės duris lauk. Prisimenu, kad labai tada apsidžiaugiau, nes pakviečiau šokiui savo tėtį.

Prieš septynerius metus atradau šokį, kuriame nereikia laukti “berniukai kviečia šokiui“ ir tai buvo linijiniai šokiai. Man pasisekė, nes gavau talentingą ir mylinčią savo darbą mokytoją – Jurgitą.

Christiane Northrup rašo, apie svarbiausią dalyką, kurio reikia atsikratyti, tai – griežti įsitikinimai apie tai, kaip šoka vyrai ir kaip šoka moterys. Ir bene pati svarbiausia kliūtis, kuri sutrukdo ateiti į šokių salę, tai vertinimo baimė. “Visame pasaulyje šokis yra kultūros dalis. Per šokį susijungiame su dubeniu, ir būtent dėl to dominuotojų visuomenės galių struktūra siekia suvaldyti šį reiškinį. Kai leidžiame kūnui šokti džiaugsmingai ir nevaržomai, maitiname dvasią ir stipriname savo širdį bei smegenis.

Šokis naudingas smegenims ir pažintinėms funkcijoms.“

Šokio naudą smegenims ir pažintinėms funkcijoms patvirtina  moksliniai tyrimai, kuriuos savo knygoje mini Christiane Northrup:“ Niujorko Alberto Enšteino medicinos koledžo ilgalaikis tyrimas, kurio trukmė – 21 metai, o tiriamųjų amžius – daugiau nei 75 metai, buvo atliekamas, norint išsiaiškinti, ar įvairūs užsiėmimai (žaidimas kortomis, plaukiojimas, namų ūkio darbai) turi įtakos pažintiniams gebėjimams. Fizinė veikla neturėjo jokio poveikio demensijai! Šokiai su partneriu sumažino demencijos riziką 76%. Jokia kita veikla neprilygo šokiui ir jo gebėjimui apsaugoti žmones nuo pažintinių sutrikimų.

Kodėl taip yra? Pirmiausia, tai jeigu išdrįsti šokti ir pasirodyti netobula, nebijai kitų žmonių vertinimo, šokti yra paprasčiausiai gera. Gera nuotaika, gyvenimo džiaugsmas, lydimas šypsenos, teigiamai veikia smegenų cheminius procesus.

Naujų judesių mokymasis palaiko hipokampo – smegenų struktūros, atsakingos už mokymąsi ir atmintį, sveikatą. Būtent ši smegenų sritis pažeidžiama Alzheimerio ligos. Jeigu kartosite vis tas pačias judesio sekas, pamatysite, kad pradedate šokti automatiškai, o jeigu mokysitės vis naujus judesius, naujus šokius, jūsų smegenyse aktyvuosis vis naujos neuronų jungtys, kurios neleis žymiajam “A“ darkyti jūsų gyvenimo!

Šokis taip pat yra bendruomeniškas. Prieš trejetą metų man gyvenimas  padovanojo Šokius Ratu, kurie dar vadinami sakraliais. Ugnė, o po to ir Jurgita tapo tomis jungiančiomis grandimis bei mokytojomis, kurios šokio sakralumą atnešė iš Portugalijos ir labai nuoširdžiai dalinasi su visomis ir visais, kurie nori patirti šokio malonumą ir jo teikiamą naudą.

Bendruomeniškumas yra naudingas sveikatai, nes apsaugo nuo vienatvės ir atskirties, kuris užklumpa vyresniame amžiuje. Dažnai dangstomės nuvalkiotomis frazėmis: “aš visai nemoku šokti“, “man nepatinka šokti“, “man skauda kojas“, “man skauda nugarą“.  Šokis gerina pusiausvyrą ir koordinaciją, kurie yra linkę silpnėti su amžiumi dėl mažo aktyvumo. Dėl riboto raumenų judėjimo sukietėja fascijos audinys. Kai sutrinka pusiausvyra, eidami žmonės dažnai žiūri į kojas, kad nepargriūtų. Jeigu nenorite, kad taip nutiktų – rinkitės šokį.

Šokdami ratu, žmonės susikimba rankomis. Rate, magišką begalybės energiją nešančioje formoje, šokantysis stipriai jaučia šalia esančio palaikymą ir padrąsinimą. Nebelieka laiko stebėti kas kaip šoka, pergyventi ar esi stebimas ir vertinamas, šokis lyg magija įtraukia ir nuneša. Po keleto šokių jau įsidrąsini užmerkti akis, ištirpti muzikoje ir mėgautis. Muzika įkvepia kūną judėti su malonumu  (ir tai, manau, žymiai geriau nei lieti prakaitą, sukandus dantis, treniruoklių salėje).

Christiane Northrup knygoje “Deivės nesensta“ taip pat atskleidžia šokio judesių naudą širdžiai, kuri yra didžiausias elektromagnetinės veiklos generatorius. Kūną mes judiname tam, kad pagyvėtų kraujo ir skysčių apytaka, būtų minkštinamas širdies raumuo, bei pagerėtų fizinė forma bei sveikata. Bet, “širdis yra daugiau nei savieigis kumščio dydžio raumuo“, – toliau vardina šokio privalumus sveikatai knygos autorė, gydytoja ginekologė Christiane Northrup. “Širdis yra emocinės raiškos centras ir jus supantys žmonės gali justi jos spinduliuojamą energiją.“

Šokant tikrąja to žodžio prasme, širdys juda kaip viena, jos visos apsijungia išgyvendamos bendrą džiaugsmą, malonumą, t.y. bendrystės jausmą. Žmogus yra sociali būtybė, todėl šokis gali tapti kiekvieno žmogaus suvienijančia, gydančia ir tuo pačiu malonia ir džiaugsminga veikla.

“Mūsų širdis atsiskleidžia tada, kai jos niekas nekontroliuoja. O galios jai suteikia Dieviškoji Meilė – galingiausia gydančioji jėga pasaulyje“ – rašo Christiane Northrup.

Nūdienos pasaulyje populiarus terminas “tvarumas“ (angl.sustainability), naudojamas apibūdinti bendražmogiškam požiūriui į jį supantį pasaulį, išsaugojimas, tausojimas, gali būti pritaikomas ir šokio apibudinimui. Tvaraus judėjimo paslaptis yra judėti iš širdies, pagal muziką, kuri atliepia, mokytis judesių, kurie turi gilesnę prasmę. Šokis basomis, po atviru dangumi, aktyvuoja bazinę čakrą, nes per padus pasisemiame žemiškos energijos bei suaktyviname refleksoterapinius taškus, esančius paduose. Šokis gryname ore, sąveikaujant su visomis gamtos stichijomis – dangumi, saule, žvaigždėmis, vėju – taip pat aktyvuoja Širdies čakrą – ji atsiveria meilei, per sukabintas rankas ši energija teka ratu, taigi šokyje mes susijungiame ne tik rankomis, bet ir širdimis.

“Darydamas sprendimą, žmogus iš tikrųjų pasineria veržlion srovėn, kuri jį nuneša ten, kur sprendimo akimirką jis net nenujautė atsidursiąs“
(Paulo Coelho “Alchemikas“)

Kai vieną šiltą ir lietingą liepos savaitgalį susiruošėme kelionėn po Lietuvą, su tikslu aplankyti dvarus, dar nežinojau, kur tai nuves, bet jaučiau, kad ten manęs laukia kažkas ypatinga.

Rugpjūčio 18 dieną, toli nuo Kauno esančiame Paliesiaus dvare, penkiolika įvairiausio amžiaus moterų ir du šunys patyrė tai, ką kiekviena buvo pasiruošusi patirti, priimti į savo gyvenimą ir gal būt kažką pakeisti. Dėkoju Visatai už visas dovanas, kurias gavome ir teklesti šokis bei bendruomeniškumo dvasia! Dėkoju Kotrynai ir Gabijai už sustabdytas mūsų džiaugsmo akimirkas.

****************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

 

Vienintelis drugelio tikslas – paversti mišką gražesniu.

Roberto Lenkausko foto

“Drugelis skrenda…
 Drugelis tiesiog skrenda.
 Trumpam nutupia, pasibūna, o tuomet…   vėl kyla skrydžiui.
 Jis į nieką neįsikimba, neįsitveria – nei į   žmones, nei į gyvūnus, nei į daiktus…
 Vienintelis drugelio tikslas – paversti   mišką gražesniu. Tik tiek…
 Drugelis visa ir visus nešiojasi savo   širdyje. Tik tiek…
 Drugelis nuo nieko nepriklauso ir niekas  jo neriboja.
Jis nėra priklausomas nuo savo meilės, nei nuo kitų buvimo šalia.
Drugelis tiesiog myli… Myli ir skrenda… Myli ir skrenda…
Būk kaip tas drugelis.
Į nieką neįsikibk.
Visa saugok savo širdyje.
Mylėk ir skrisk.
Ir lai tavo gyvenimas paverčia mišką gražesniu.”

Aleksandra Solnado
(Vertimas iš portugalų kalbos: Ugnė Mikalauskaitė)

Ilgėjantys šešėliai ir rūko karoliukai, besisupantys voratinkliuose praneša, kad ateina ruduo. Drugeliai, vabalėliai ir visi kiti gyviai bei žmonės į valias prisiskraidę ir prisilakstę sugrįžta į savo namus, taisosi pūkų patalus ir ruošiasi šaltajam gamtos periodui, kuris suteikia daug gražaus laiko vasaros idėjų išnešiojimui ir išsūpavimui, kad jos, atėjus pavasariui, su nauja jėga ir energija sudygtų, o vasaros saulei pašildžius, sužydėtų visu gražumu.

Šiais, kaip ir praeitais, metais susitiksime įvairiose erdvėse. Klausykitės širdimi, klausykitės vėjo ir jis jums atneš pačią geriausią žinią pačiu geriausiu jums laiku. Iki greitų susitikimų!

Rūta

T V A R K A R A Š T I S   2018 m. rugsėjis – gruodis čia