Tvirtai einu savo keliu arba didžių darbų savaitė

Standartinis

Kaip niekad anksčiau, šiais metais priešvelykinė savaitė man primena prieškalėdinę. Dėl daugelio priežasčių: viena iš jų – užbaigti pradėtus darbus.Būtent šią savaitę įveikėme du mokymų kursus – naująjį ciklą “Apie ką moterys tyli?” ir dr.Bacho žiedų terapijos pažintinį bazinį kursą. Sąmoningai naudoju žodį “įveikėme”, nes su kiekviena grupe besimokančiųjų, mokausi ir aš pati. Juk neveltui yra toks posakis, kad “geriausiai išmoksti tada, kai mokai kitus”. Dar mane nuolat lydi rašytojo Richard Bach žodžiai :” mokytis – tai atrasti, ką jau seniai žinai, daryti yra parodyti, jog tai žinai, mokyti – priminti kitiems, ką jie žino taip pat gerai, kaip ir tu.”

“Apie ką moterys tyli?”

Idėją sukurti šį ciklą moterims apie moteris ir moteriškumą išaugo iš vienos mažytės sėklos. Ją ilgus metus nešiojausi savo esybės viduje, vis bijodama, neišdrįsdama ištraukti į dienos šviesą. Kartais kokia nors frazė, išgirsta įvairių pokalbių su moterimis metu, lyg pavasarinis laibas daigas prasikaldavo, bet sužaliuoti jam netekdavo. Palauždavo nepasitikėjimo savimi šalnos. Tačiau vis dažniau pastebiu, kad, jeigu jau esu pasėjusi kokią nors sėklą, tai nerandu ramybės tol, kol jos nesudaiginu, dirbsiu tol, kol išauginsiu ir galėsiu parodyti tą kūrinį pasauliui.

Taip atsitiko ir šį kartą – jau sausio trečią dieną, praėjus visų žiemiškų švenčių šurmuliui, aš jau turėjau sulipdžiusi naujo ciklo moterims planą. Nuo tos akimirkos pradėjau gyventi kūrybiniu ritmu, visur matyti ženklus. Atėjo žinia, kad magiškas skaičius 7 turi lydėti visą kūrybinį procesą: susidėliojo septynių paskaitų ciklas, kuriame organiškai susijungė klasikinės čakrų sistemos žinios, teta gydymo metodo filosofija – septyni būties planai, bendrą paveikslą papildė aromatų energijos ir Bacho žiedų vibracijos.

Teorines žinias iliustravo mano pačios  gyvenimo patirtys, pajautos ir išgyvenimai. Kiekvieną savaitę eidavau į mūsų susitikimus, lydima nežinomybės jaudulio ir atsakomybės jausmo prieš tas, kurios patikėjo, išdrįso, atidėjo visus kitus darbus ir atėjo…prisiminti tai, ką jos žino lygiai taip gerai, kaip ir aš. Jaučiau mus visas vienijančią moterišką energiją, vaikišką smalsumą, pažinimo džiaugsmą ir savitarpio palaikymo atmosferą. Mūsų antradieniai tapo mūsų sakraliomis mažytėmis šventėmis, į kurias visos skubėdavome nešinos savaitės išgyvenimais, potyriais, pojūčiais ir skanumynais. Juk gerai žinome, kad fizinį kūną pamaitinti reikia taip pat, kaip ir visus kitus.

Atradimai.

Gyvenimo  ir visos evoliucijos variklis visada buvo atradimai. “Daryti tai, kas man yra MALONU” – tai buvo vienas netikėčiausių ir džiaugsmingiausių  šio ciklo atradimų. Ar dažnai gyvenime užduodame sau klausimą: “o kodėl aš tai darau? kodėl aš dirbų tokį darbą? kodėl aš einu ten? kodėl aš gyvenu su tuo žmogumi?”

Paklauskite savęs: “Ar man tai MALONU?” Kokį atsakymą išgrisite? Taip, taip, ten giliai giliai, tyliai tyliai…

O man yra malonu daryti tai, ką aš darau dabar…ir nevadinti tuo “darbu”…man malonu matyti laimingus kitų žmonių veidus dėl to, kad jie taip nusprendė daryti tai, kas jiems yra malonu…man malonu, kad mano širdyje apsigyveno mylinti ramybė ir aš jaučiu palaikymą ir vedimą…ir man net nebūtina įvardinti ar kam nors aiškinti, kas ten mane vedžioja…aš jaučiu, kad man tai malonu.

Besąlyginė meilė arba sutrumpintai BM.

“Ką? Kaip aš galiu mylėti tą, kuris mane įžeidė? O tą, kuris skriaudžia visus?” – tokie klausimai  nuolat nedavė ramybės mūsų diskusijų metu.Ir mes kantriai mokėmės ir po to džiaugėmės, kaip keičiasi mūsų aplinkos žmonės, kaip tas, su kuriuos nekalbėdavau, priėjo ir užkalbino pats ir netgi pasirodė visai malonus. Stebuklai? Ne, tai žinios ir jų pritaikymas savo kasdienybėje duoda puikius rezultatus.

Namų darbai.

Su dideliu džiaugsmu atlikdavome visus namų darbus, po to dalindavomės juokingomis ir nelabai istorijomis. Kalbėjimasis pačiomis slapčiausiomis temomis gydė mūsų širdis, tirpo nepasitikėjimo ir menkavertiškumo ledynai, tiesėsi nugaros, vaidus papuošė raudonu lūpdažiu paryškintos lūpos, akys sublizgo šelmiškomis kibirkštėlėmis. Mūsų vidinės permainos ir išoriniai pokyčiai vertė aukštyn kojom artimuosius ir partnerius. Senas pasaulis griuvo, bet iš griuvėsių pakilo naujas – tvirtesnis, švaresnis namas išblizgintais langais ir apsodintas žydinčiomis gėlėmis.

Ir nors ne visos amžiais ištylėtos temos buvo paliestos ir išgvildentos, tačiau pradžia tikrai buvo padaryta. Dabar mes tvirtai žinome, kad tik džiaugsmingos mintys ir meilė (BM!) veda mus į priekį, kad tik palaikydamos viena kitą, mes esame tvirtos ir kad “draugai vis viena susitinka, jei ne šiame, tai kituose gyvenimuose” ( taip rašo mano mylimas Richard Bach, kurį labai dažnai cituoju).

 

Bus tęsinys

Prakalbink augalus ir pažink save Kauno botanikos sode

Standartinis

 

Žemės dienos ir Pavasario lygiadienio įkvėptos paleidome savo kūdikį į gyvenimą. 2017 metų kovo 22 d. Kauno VDU botanikos sodo Rotondinė salė pasipuošė šiai ypatingai pavasario šventei.

 

 

 

 

Gėliška trijulė: fotomenininkė Ramunė, floristė Eglė ir aš – dr.Bacho žiedų terapijos praktikė Rūta, atidavėme savo duoklę Motinai Žemei.

 

 

 

Ramunė pristatė savo fotodrobių parodą “Prakalbinti augalai”. Didžioji šių fotografijų dalis sudaro mūsų bendrą projektą – afirmacines kortas pagal dr.Bacho žiedų terapiją “Pažink save”, su kuriomis susipažino į renginį atvykę lankytojai.

 

 

Floristė Eglė pristatė savo sukurtus “stiklinius sodus”, kaip dar vieną galimybę pasikviesti augalus į mūsų gyvenimą ir namus, netgi gyvenant didmiestyje ar mažame bute.

 

 

 

Apie dr.Bacho žiedų terapiją – Cosmopolitan

Standartinis

Dovanodamas pasauliui unikalią žiedų terapijos sistemą, britų gydytojas Edvardas Bachas norėjo, kad apie šią švelnią savęs pažinimo ir pagalbos sau sistemą, sužinotų kuo daugiau žmonių.

Džiaugiuosi, galėdama prisidėti prie šios žinios skleidimo Lietuvoje.

 

cosmo_maketas

cosmo_virselis

“Pažink save” – afirmacinės kortos pagal dr.Bacho žiedų terapiją

Standartinis

16106367_1071084329681202_744249997_o

Su didžiuliu džiaugsmu pristatau Jums nuostabiai iliustruotą 40 kortų komplektą – afirmacines kortas pagal dr. Bacho žiedų terapijos sistemą, kurias papildo knyga, kurioje yra platesnis kiekvieno augalo ir emocijų aprašymas.

Kiekvienas augalas, pavaizduotas ant kortų, atspindi tam tikrą žmogaus emocinę būseną pagal dr. Bacho sukurtą žiedų terapijos sistemą. Situacija sprendžiama, į pagalbą pasitelkiant afirmacijų, arba įsiteiginių, kartojimą. Kortų aprašymai knygelėje nurodo, kokias žiedų esencijas vertėtų papildomai vartoti įsiteiginių poveikiui sustiprinti.

Šios afirmacinės kortos – tai lyg pasivaikščiojimas po žydinčius sodus ir pievas.

Žiedai sujungia Žemę ir Dangų, nuo neatmenamų laikų jie lydi žmones ir liūdniausiomis ir linksmiausiomis gyvenimo akimirkomis. Žiedais mes išreiškiame pagarbą, padėką, meilę, atjautą, liūdesį, prisiminimus.

 

 

chicory_su_uzrasu

Žiedai – tai dieviškųjų archetipų atspindžiai, todėl, jei nori suprasti žiedų kalbą, turi būti pasiruošęs pokyčiams savo viduje. Augalai – tai patys kilniausi kūriniai, egzistuojantys žemėje, nes jie, sukaupę savyje gyvybiškai žmogui reikalingas Saulės , Žemės ir Vandens energijas, atiduoda visa tai besąlygiškai. Mokymasis suprasti žiedų kalbą ir pajausti jų energijas yra mokymasis dalintis viskuo, ką turi besąlygiškai.

Afirmacijų kartojimas gali tapti dvasinio ir moralinio tobulėjimo keliu. Tačiau, afirmacijų naudojimas siekiant sveikatos, gerovės ir šlovės neduos teigiamų rezultatų, jeigu nebus harmonijos tarp siekio ir sielos poreikio. Taigi, įsiklausymas į vidinį balsą arba ėjimas savo širdies keliu yra svarbiausias veiksnys, užtikrinantis sėkmę. Tikroji sėkmė visada atneša gerovę į dvasinį gyvenimą ir tuomet siela suspindi, lyg karūnos deimantais pasipuošusi dorybėmis ir moraline stiprybe.

Teisingas afirmacijų naudojimas pagreitina vidinių pokyčių, kurie yra harmoningi sielos lemčiai, vyksmą.

 

Šis projektas – tai bendras komandinio darbo vaisius.

31-DSC_3806Dėkoju Ramunei Kerdokaitei–Vlasenkienei, daugumos nuotraukų autorei, žurnalistei, rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistei, kurios  pirmąjį individualų fotoprojektą „PRAKALBINTI AUGALAI” pristatėme 2015 metų pabaigoje.   Šį projektą autorė pavadino prabangia kelione, trukusia ištisus metus, ieškojimais ir atradimais, o kartais ir praradimais įamžintais gamtos grožyje…

Savo pprojekto pristatyme Ramunė rašo: “Kalbinu augalus, o įsimintinas atvirumo akimirkas įamžinu fotoaparatu… Pumpurai, žiedai, lapai, vaisiai, stiebai, žievė, šaknys – tai mano savitas santykis su gamta. Jau vien tai, kad tėvai pavadino Ramune, man suteikia galimybę kontempliuoti augalų energijas. Tai įdomus ir prasmingas savęs pažinimo kelias. Daug keliauju, susipažįstu ne tik su skirtingomis pasaulio kultūromis, religijomis, žmonėmis, bet ir gamta, kurios neatsiejama dalis – augalai, kartais pasakantys daugiau, nei nori atskleisti žmogus. Tokie išjautimai mane formuoja kaip asmenybę, esu atvira pažinimo netikėtumams, nes jie suvirpina mano sielą.

Viena tokių mano kelionių prasidėjo 2015-ųjų išvakarėse, metams baigiantis pristačiau savo kai kuriuos darbo vaisius – fotoprojektą PRAKALBINTI AUGALAI pagal britų gydytojo, homeopato dr. Edvardo Bacho žiedų terapijos teoriją. „Taip, kaip Dievas maloningai mums dovanojo maistą, kurį valgome, taip pat Jis sukūrė aplink mus vaistažoles, nuostabias lauko žoles, kad jos gydytų, kai susergame. Prie tokių vaistažolių priskiriamos ir 38 žiedų esencijos. Kiekvienas jų turi tokių savybių, kurios sustiprina mūsų asmenybės savybes ir tai padeda mūsų organizmui išsilaisvinti nuo klaidų, formuojančių pagrindinius blokus“ (citata iš knygos „The Orginal Writings of Edward Bach“).

(https://www.facebook.com/ramune.kerdokaite)

Amerikiečių rašytoja, paskaitininkė, leidėja Louise L.Hay per savo knygas tapo mano įkvėpėja ir  afirmacijos tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi.

Domėjimasis augalais, jų stebėjimas ir fotografavimas suvedė su Ramune.Vėliau kilo idėja apjungti šiuos du projektus į vieną, turintį ilgesnę išliekamąją vertę – sukurti afirmacines kortas pagal dr. Bacho žiedų terapijos principus.

Nuoširdžiai dėkoju Jūratei Veteikytei – talentingai menininkei dizainerei, jautriai sielai ir labai sąžiningam žmogui. Ji nuo pat gimimo lydi Drugelio efektą. Jos kurtas logotipas, stilius, pirmosios knygos “Išsigydyk pats” viršelis. Antroji knyga ir kortos “Pažink save” – nuo pirmosios iki paskutinės raidės – kruopštus ir išjaustas menininkės kūrinys.

https://lt.linkedin.com/in/jurate-veteikyte-5537bb3

https://www.behance.net/Jurate

 

Taip pat dėkoju leidyklos Mijalba leidėjai, bičiulei ir Tetha metodo mokytojai  Vilmai Urbanavičienei ir rašytojai metafizikei Saulei Zujūtei už idėjos palaikymą bei nuolatinę pagalbą, bei knygos leidimą.

*******************************************************************************************

NAUJŲJŲ AFIRMACINIŲ KORTŲ PRISTATYMO RENGINIAI:

  1. Sausio 27 d. 18 val. “Šviesos namai” ( Gedimino g. 26B, Kaunas)
  2. Vasario 3 d. 18 val. Studija “Drugelio efektas” (Zamenhofo g. 3, Kaunas)
  3. Vasario 25 d. Vilniaus Tarptautinė knygų mugė. Leidyklos “Mijalba” stendas.

ĮSIGYTI GALIMA;

  1. Studijoje “Drugelio efektas” ,Zamenhofo g. 3, Kaunas. Suderinti laiką telefonu +37068774541
  2. Leidykloje “Mijalba”,  Gedimino g. 26B, Kaunas. ( Taip pat internetinėje parduotuvėje)
  3. Visuose Lietuvos knygynuose.

KAINA: ( studijoje ir leidykloje) 10 €

*********************************************************************************************

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2015. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės administracijos išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

Kas tas “drugelio efektas” arba kaip Theta metodas pakeitė mano gyvenimą

Standartinis

469869141Metų pabaiga, Advento laikotarpis, Kalėdos – neišvengiamai suka metų ratą ir mes simboliškai artėjame prie pabaigos. Kaip ir kasmet, nors tvirtai žinodami, kad niekas niekur po naujų metų nepasibaigia ir neišnyksta, vis tiek skubame. Na, o laisvu laiku, jeigu tokio atsiranda, peržvelgiame praeinančių metų ataskaitą.

Man jau tapo įpročiu metų pabaigoje perversti užrašus, peržiūrėti fotografijas, dar kartą išjausti visus įvykius ir pasidžiaugti naujais žmonėmis bei pasiekimais,  atėjusiais į mano gyvenimą.

Dėkingumo dienoraščiai ,kurių per metus prirašau net keletą storų sąsiuvinių man yra tikrieji pagalbininkai. Juose atsispindi kiekvienos mano pragyventos dienos retrospektyva: įprasti bei kasdieniai įvykiai, kelionės, mokymai, įkvepiančios ištraukos iš mano skaitomų knygų, įžvalgos ir atradimai. Ši rašymo terapija jau įaugo į mano kraują ir tapo tokiu pat gyvybiškai svarbiu ritualu, kaip dantų valymas, vėsus dušas su levandų eteriniu, rytinis kavos puodelis iš mylimo puodelio, pasivaikščiojimas su šunimi ar šokių repeticija.

Kai prieš keletą metų užrašiau savo dienoraštyje „noriu rašyti blogą“, nes pats žodis buvo naujas vėjas internete ir visi pradėjo tai daryti, aš neturėjau nei menkiausio supratimo apie ką rašysiu ir tikrai net nesapnavau į ką tai išaugs ateityje. Kai ieškojau pavadinimo  savo blog‘ui, jis irgi „atėjo“ iš interneto platybių – pamačiau eilutę „drugelio efektas“, išsiaiškinau, kad tai – metafora, reiškianti didžiulius pokyčius , sukeltus vos pastebimo įvykio ar reiškinio ir širdimi pajutau, kad tai mano.

Drugelis simbolizavo transformacijas, taigi, pasak garsaus rašytojo ir paskaitininko, bei mano įkvėpėjo Robin Sharma žodžių, transformacijos prasideda nuo idėjų užrašymo popieriaus lape. Ką bepradėtum daryti, reikia pasitelkti kantrybę, daryti tai pastoviai ir ilgai . Prireikia 66 dienų (iš savo patirties žinau, kad kartais net daug daugiau), kad susiformuotų įprotis ir tik tada įmanoma pasiekti aukščiausių rezultatų ir tapti pačiu geriausiu savo srityje. Nesvarbu kokia sritis tai būtų. Kai nugali savo baimes, užsibrėži tikslus, darai sunkius ar sudėtingus darbus, smegenys gamina  neurotransmiterį dopaminą, kuris sužadina norą veikti ir sąveikauti su aplinka. Kaip teigia tyrimą atlikęs profesorius Richardas Depue, dopaminas suteikia daugiau pozityvios energijos, pozityvių emocijų ir motyvacijos siekti tikslų, nes už pasiektus tikslus gaunamas apdovanojimas – pasitenkinimas ir noras siekti dar aukštesnių tikslų.(šaltinis: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-34777/straipsnis/Ekstravertai-aktyvesni-nes-ju-smegenyse-dazniau-aktyvuojamos-pozityvios-emocijos?l=2&p=1)

539667531„Pirmiausia – užrašyti! Tai būtina!” – remdamasi savo patirtimi, dalinuosi su kiekvienu, besikreipiančiu į mane pagalbos ar patarimo. O tada prasideda „mažų žingsnelių menas“, kaip rašė Antuanas de Saint Egziuperi. Taip žingsniuojant į priekį mažais žingsneliais, klumpant ir nubraukiant ašarą ( aš juk moteris),vėl keliantis ir įkvepiant  šviežio oro, sulaukiant padrąsinimo ir palaikymo ( ne visada) aš ėjau pirmyn ir stiprėjau. Tai, kuo aš kvėpuoju ir kuo gyvenu, tapo mano mylima veikla, ne tik teikiančia man pajamas, bet ir didžiulį pasitenkinimą. Man gera atrasti naujus dalykus, juos ištyrinėti, patirti ir išgyventi pačiai, o po to jau pasidalinti su kitais, nes pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta su dešimteriopa jėga. Mano gyvenimo palydovais tapo augalai, jų dovanojamos kvapiosios esencijos, subtilios žiedų vibracijos, padedančios vykti galingoms transformacijoms žmogaus dvasioje ir kūne. Per stebuklingą prisilietimo galią man atsivėrė neištirti ir nepažįstami žmogaus sielos toliai. Per keletą metų perskaitytų knygų kiekis ir per jas gauta išmintis, gerokai viršijo per visą ankstesnį  mano gyvenimą įgytas žinias. Aš „prisiminiau“ tai, ką žinojau, bet buvau užmiršusi, kad, kaip rašė  britų kilmės gydytojas homeopatas dr. Edvardas Bachas,  „kiekvienas žmogus savo viduje turi įgimtą žinojimą“. Bėgusi nuo mokytojo profesijos vėl atsiradau tenai, kur turėjau būti – mokyti arba, tariant, rašytojo Ričardo Bacho žodžiais, priminti kitiems tai, ką jie žino taip pat gerai, kaip ir aš, tik užmiršo . Supratau, kad tai – mano misija, t.y. šventa pareiga, kurią turiu vykdyti kantriai ir atsakingai. Kadangi pradėjau sąmoningai priimti visas žinias, kurios ateidavo, gavau dovaną -Teta metodą, kuri apvainikavo mano dešimtmečio dvasinio kelio paieškas. Kai pirmą kartą išgirdau šį terminą iš savo draugės lūpų, prisipažinsiu atvirai, susigūžiau savo viduje, nepriėmiau informacijos ir pasakiau:“ ne, tai tikrai manęs nedomina“. Praėjo kiek laiko, iš tos pačios draugės išgirdau puikius atsiliepimus apie šią naujai paplitusią metodiką. „Dar  vienas naujas mokslas, ar man to reikia?“ –įsismarkavo mano niekada nenurimstantis protas. „Na gerai, jau gerai“,-tariau aš draugei “atvažiuok ir parodyk, kas tai yra, noriu pajausti savimi“. Praktikavau beveik metus laiko ir tik tada visai sąmoningai pasirinkau sertifikuoto mokytojo vedamus mokymus, tokia jau esu, kad vertinu tikrą, gryną ir neiškraipytą, bet kokio dalyko, mokymą. Tame esu jau dveji metai, mėgaujuosi kiekviena savo gyvenimo akimirka, savimi pajaučiau, kad galiu susikurti tokį gyvenimą, kokio noriu.

Kiekvienas iš mūsų gali. Reikia  tik:

1) panorėti,

2) užrašyti tai,

3) nuolat  ir kantriai kartoti ir matyti tai (vizualizuoti),

4) nuolat dėkoti,

5) išguiti iš savo žodyno visus „ne“,

6) atsisveikinti su visais įpročiais, žmonėmis, viskuo, kas daugiau nebeteikia džiaugsmo,

7) atvira širdimi ir nevertinančiu protu priimti naujoves, plūstančias iš visatos,

8) mėgautis, pastoviai gyvenant gausoje.

„Viskas? Tik tiek?“, jau girdžiu sarkastišką proto klausimą. „Dar galiu pridurti:

9) nustoti keisti mane supantį pasaulį, įvykius ir žmones, kurie elgiasi ne pagal mano taisykles,

10) mano misija – tik atverti duris!

“ Širdyje jaučiu mylinčią ramybę.” – tokį įsiteiginį kartojau beveik metus kiekvieną rytą. Šią pamoką, gautą iš savo Mokytojos, vertinu labiau už viską pasaulyje, nes jos pasėta, tikėjimo savo žodžiu, sėkla sudygo mano širdyje ir dabar aš jau mėgaujuosi didžiuliu ir tvirtu medžiu, kurio pavėsyje aš galiu priglausti tuos, kuriems reikia palaikymo ir trūksta tikėjimo.497197513

„Man tai pavyko!” Kai tariu šiuos žodžius, nebejaučiu keisto gnybtelėjimo krūtinėje, kai kažką pasakai, bet širdies gilumoje tuo netiki. Apie tikėjimą. Vienoje protingoje knygoje perskaičiau, kad “tikėjimas yra tik ėjimas savo širdies keliu”.  Nuo šiol, bet ką darydama paklausiu: “ar einu Savo širdies keliu?”

“Mažų žingsnelių menas” leidžia man gėrėtis ir mėgauti įdėto triūso rezultatais – aštuonis mėnesius, diena iš dienos kartoti įsiteiginiai įveikė auglį, kurį, teoriškai ir praktiškai galima buvo pašalinti tik chirurginiu būdu. Anksčiau aš remdavausi ir cituodavau dešimtis autorių, tokių kaip dr. Joe Dispenza, kuris rašo apie smegenų neuroplastiškumą ir galimybę nutraukti senas ir užmegzti naujas neuronų jungtis ( “Atsikratykite įpročio būti savimi” ir “Jūs esate placebas”), Louis Hay (“Pamilk save ir būk laimingas”), Anita Moorjani (“Miriau, kad tapčiau savimi”), Wayne W.Dyer (“Ketinimo galia”) ir galiausiai Vianna Stibal “Theta gydymas”. Dabar aš pati turiu nenuginčijamą įrodymą, kad “tai” veikia. Aš tai padariau, taikydama vaizduotės pratimus, t.y. kartodama įsiteiginius, kalbėdamasi su kiekviena savo kūno ląstele, matydama, kaip Kūrėjo šviesa užlieja kiekvieną mano kūno ląstelę besąlygine meile, kaip kiekviena ląstelė vibruoja pagal Kūrėjo vibracijas, įsivaizduodama, kaip kiekvienas mano kūno organas šypsosi ir yra laimingas, tvirtai žinojau, kad mano supratimas apie sveikatą ir laimę yra toks pats, kaip Kūrėjo ir visa tai patvirtindavau: “Tai padaryta, padaryta, padaryta. Tai jau yra mano gyvenime. Aš visa tai jau turiu.”

Prisipažinsiu, kad pradžioje protas norėjo greito rezultato. Pastebiu, kad tokio greito rezultato nori dauguma besikreipiančių pagalbos. Jie atneša savo negalavimą, lyg dovanėlę švysteli man ir laukia greito pasveikimo: “ar ta jūsų metodika gali išgydyti mano ligą?”

Dabar jau ramiai atsakau: “Ne, metodika be jūsų paties noro pasveikti, pasiryžimo ir kasdienino darbo nieko negali išgydyti. Aš galiu pasakyti kaip, padėti ir palaikyti, bet dirbti už jus – ne.” Vieni susivynioja savo “dovanėles” ir išeina toliau varstyti durų pas “stebukladarius” ir “visažinius”, kurie dalina “stebuklingas piliules”.

Kiti – pasilieka dirbti drauge, tokių – mažuma. Nenuostabu, kodėl sergančių, besiskundžiančių, piktų ir nelaimingų žmonių aplink – nors vežimu vežk. O dar prisiimti atsakomybę reikia! Ir nėra kaip apkaltinti valdžios, žiniaskalidos ar prezidentės.

Čia, kaip tam senam anekdote:“ Ėjo žmogelis per pievą, paslydo ant karva…džio, šlept ir sėdi. Iš pradžių – smirda, nepatogu, paskui apsiprato, smirda, bet, kentėti galima, tai ir sėdi toliau, paburba, kad smirda ir kad karvės blynas pridžiūvo ir tapo lyg antra oda, bet ką nors daryti, tai baisu. O jeigu bus dar blogiau?“ . Anksčiau stengdavausi kiekvieną sėdintį ant karvės blyno ištraukti, nupurtyti ir išvesti į šviesų rytojų. Dabar taip nebedarau, nes suvokiau, kad kiekvienas čia atėjome, kad išmoktume savo pamokas. Paprastai tas pakeltasis aprėkdavo, kam aš lendu ne į savo reikalus, kad jam ten buvo daug geriau ir kaip aš drįsau judinti jį. Tai va. Dabar laukiu, kol žmogus sąmoningai suvokia savo poreikį keistis ir ateina pats, prašydamas padėti. Džiaugiuosi, kad jų vis daugėja, širdis dainuoja, kai kiekvienas pats pamato savo transformacijas, džiaugiasi besikeičiančiu aplink save pasauliu. Toks pasikeitęs žmogus pradeda šviesti, lyg šviesulys..

man_saug_atvesrti_durisMetų pabaigą pasitinku išleisdama į gyvenimą savo naują kūrybos kūdikį – afirmacines kortas pagal dr.Bacho žiedų terapijos filosofiją ir principus. Šio projekto sėklas pasėjome lygiai prieš metus, drauge su bičiule, kuri visus metus fotografavo žiedus ir stengėsi prakalbinti augalus, kaip tai sugebėjo padaryti pats daktaras Edvardas Bachas. Tada gimė mintis sukurti ilgalaikį kūrinį, kuris apjungtų foto meną ir emocijų transformacijas per žiedų vibracijas. Dėkoju visatai už idėją apjungti žodį ir vaizdą į vieną gydantį poveikį turintį vienetą – afirmacines kortas.

 

*********************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis – pasidalinkite juo su kitais, juk pasidalintas džiaugsmas sugrįžta su dešimteriopa jėga. Dalinkimės gėriu, įkvėpkime kitus! Jeigu norite gauti naujienas – įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

***********************************************************************************************************

Visa tinklaraštyje talpinama medžiaga yra intelektinė nuosavybė, todėl reikalingas leidimas spausdinti visą medžiagą ir/ar nuotraukas. Dalinantis medžiaga prašau nurodyti internetinį adresą.

 

Jei mane myli – leisk man išeiti

Standartinis

 

Lapkričio pirmoji – Visų Šventųjų diena, antroji – Vėlinės arba Ilgės, kai mes ilgimės išėjusių mylimųjų, prisimename  juos ir bendraujame su Anapusiniu pasauliu, kuris visada buvo ir tebėra apipintas paslaptimis. Šio laikotarpio nuotaikų padiktuotas pasakojimas apie tai, kaip aš norėčiau išeiti, kai ateis laikas.

0a6ccf866151460aad907931262914cdLouis Profeta,greitosios pagalbos gydytojas iš Indianapolio, parašęs kontroversiškai vertinamą knygą “Ligonis iš devintos palatos vadina save Dievu” (The Patient in Room Nine Says He is God), pasakoja  skausmingai empatišką istoriją apie tai, kaip “mes mirdavome senais laikais”, kuri atskleidžia nepatogią ir šokiruojančią tikrovę, kaip dauguma žmonių priversti mirti šiuolaikiniame pasaulyje, kurį valdo “medikofarmakoceptinė”, mirtį neigiantį kultūra.

Senais laikais kiekvienuose namuose savo paskutines dienas gyvenantis senolis ar senolė turėdavo savo kampą, kuriame stovėdavo Jo ar Jos lova, o jis pats, (ar ji pati) sėdėdavo patogiai apkamšyti pagalvėmis ir apkloti baltomis krakmolytomis paklodėmis. Lova, paprastai, stovėdavo po langu, kad jis galėtų matyti kieme žaidžiančius savo anūkus ar proanūkius, patekančią ir besileidžiančią saulę, užuosti į langą besiplakančios žydinčios alyvos kvapą, stebėti per stiklą lėtai bėgančius lietaus lašus. Virtuvėje, ant viryklės visada pupsėdavo šiltos sriubos katilėlis, jeigu kartais jis  užsimanytų gurkšnelio ar dviejų. Radijas kambaryje tyliai grojo jaunystės laikų melodijas, o ant naktinio stalelio akį džiugindavo skintų laukinių gėlių puokštė. Šeimos gyvenimas ramiai tekėdavo pro šalį, ramindavo pažįstami garsai, balsai ir kvapai. Sava namų aplinka leisdavo pamažu verti praėjusių metų prisiminimų vėrinį, kurio paskutinis karoliukas pamažu priartindavo prie paskutinio atodusio. Veide įsispaudusi rami ir palaiminga šypsena bylojo apie tylų sutikimą išeiti TEN.

Early Stage Dementia Elderly Woman Looking Out Window

Early Stage Dementia Elderly Woman Looking Out Window

Taip mes mirdavome seniau. Kitoks buvo ir požiūris į besiruošiančius išeiti. Jų akyse galėjome įžvelgti mažamečio, padykusio vaikiščio kibirkštėles, išgirsti skardų vaikišką juoką, besivaikant po pievas basakojus, savo seniai prabėgusios vaikystės, draugus.

Tose akyse galėjome pamatyti pirmojo pasimatymo jaudulį ir pajusti plazdančią iš laimės širdį, kai kojos žengė prie altoriaus, delnas spaudė kitą delną, o lūpos tarė meilės žodžius.

Tų akių gilumoje mes galėjome matyti, lyg senoviniame kine, prabėgusių gyvenimo akimirkų kadrus: netvirti pirmagimio žingsniai, kasdieninė namų ruoša, kruopščiai suruoštos šeimos šventės, išvykos ir kelionės, užaugę vaikai, paliekantys namus,  sekmadieniais aplankantys anūkai,  stipriai apsivejantys kalą ir nesibaigiantys  jų prašymai pasekti pasaką ir iškepti pyragą, netikėtai užgriūvančios netektys ir sveikatos praradimas. Ir taip, kol tolumoje pasigirsta skambantys Gyvenimo varpai ir Kūrėjas tyliai ištaria:”Na, ką, laikas namo.”

elite-collection-painting-without-frame-canvas-art-western-0342-elite-collection-painting-without-fr-r6lfsvTaip būdavo, kol mūsų neapakino moderniausi monitoriai baltomis, steriliomis plytelėmis išklotose ligoninės vienutėse,  neįsivaizduojama laidų laidelių raizgalynė, įvairūs mygtukai ir žybsinčios lemputės, kurie kartu su daugybe prie kūno prijungtų vamzdelių garantuoja arba bent jau žada kokius penkerius papildomus metus, taip vadinamo, gyvenimo.

Ir jokio žaidžiančių kieme anūkų klegesio, jokio vėjo gūsio pro pravirą langą, jokios naminės sriubos, jeigu kartais toks noras užeitų. Tačiau visada laiku ir tiek kiek reikia skystos masės tiesiai įskrandį. Jokio rūpesčio, jei gamtiniai reikalai šaukia, nes visada  bus pasirūpinta: per šlangelę į maišelį ir tvarkelė! Net kvėpuoti pačiam nebereikia, tuo pasirūpina modernūs aparatai. Ir pagalvėmis patogiai apkamšyti nebereikia, dabar jis saugiai prirakinamas savo lovoje – narve, kad tik “kas nors nenutiktų”. Kai raumenys atrofuojasi nuo ilgo gulėjimo ir atsiveria negyjančios žaizdos, skubiai yra priemonių, visokių tepalėlių, skystymėlių ir gausybė antibiotikų, kurie garantuoja diarėją ir pampersinę egzistenciją.

 Ir joks anūkas neatbėga prie senelio, džiaugsmingai nešdamas ant savo purvino delniuko boružėlę, ir jokie prisiminimai nebesiveria į gyvenimo karolius, nes protas užtemdytas nuskauminančiais ir migdomaisiais. Dėl šventos ramybės. Taip yra dabar.

Šių eilučių tikslas nėra pasmerkti šeimas, suabejoti jų motyvais, ar juo labiau – apjuodinti šiuolaikinės medicinos pasiekimus. Jos skirtos pareikšti kaltinimus šiuolaikinei klestinčiai sistemai, kuri nori įtikinti, kad senasis būdas, kai žmogus išeidavo natūraliai yra niekam tikęs, o naujasis, bet kokia kaina siekiantis prailginti žmogaus egzistenciją, yra visuotinai priimtina norma, dargi parodanti mūsų meilės artimam dydį.web_songbird_pastel_11x17in_kelly070810-079

Gydytojas Louis Profeta sako, kad nebūna dienos, kad jis su savo kolegomis, neaptarinėtų šios problemos: “Kaip galėtume sustabdyti šią beprotybę? Kaip pasiekti, kad žmonės leistų savo mylimiems numirti?”

 Remdamasis ketvirčio amžiaus darbo su senyvo amžiaus ligoniais patirtimi, gydytojas, kartu su savo kolegomis, pripažįsta, kad besistengdami visais įmanomais būdais pratęsti žmogaus gyvenimą, jie užaugino neišsipildančių lūkečių mišką, į kurio spąstus patys papuolė, drauge su tais išsekusiais ligonių, patikėjusių jų galia, kūnais.

Per ilgus metus mes sukaupėme tiek pasirinkimo teisių, medikamentų, stentų, vamzdelių, maisto ir veterinarijos tarnybų patvirtintų papildų, priemonių ir procedūrų, kad nėra jokios galimybės uždengti balta paklode visų senolių ir priimti vieningą nutarimą, kas yra „netinkama“ ar „perdėta“ slauga. Yra be galo sunku atskirti tuos dalykus, kurie yra skirti „pratęsti gyvenimą“  nuo tų, kurie skirti „pratęsti kokybišką gyvenimą“.

tinney_davidson_waves_to_students-checknewsvid-croppedBeveik 5o%  vyresnio amžiaus JAV gyventojų baigia savo dienas slaugos namuose ar ligoninėse. Kai jie galų gale numiršta, šalia būna ne jų artimieji ar mylimieji, bet juos prižiūrėjusių gydytojų, slaugių ir medicinos studentų komanda.

“Mes retai kalbame apie tuos atvejus, kai mes karštligiškai stengiamės išgelbėti gyvybę, net tada, kai žinome, kad tai neįmanoma arba tyliai tikimės, kad neišsaugosime jos. Kai galų gale viskas pasibaigia ir paskutinis širdies tvinksnio blyksnys nubrėžia tiesią liniją monitoriaus ekrane, o mes apžvelgiame chaotiškai kambario kampe sumestas kruvinas pirštines, tvarsčius ir adatas, tada mūsų galvos nepastebimai nulinksta žemyn, lyg susigėdus, lyg iš baimės, kad vieną dieną gali tekti stoti akistaton su Kūrėju, kuris paklaus: “Ir apie ką po velniais jūs tada galvojote?”

O kai ateis TA DIENA ir mes patys būsime pašaukti NAMO, mes melsimės, kad artinantis paskutinio atokvėpio akimirkai, mūsų gydytojai ir šeimos nariai pasirinks padaryti tai, ką jie privalo, o ne tai, ką jie gali. (Neretai paskutiniai gydytojo žodžiai būna:”mes darėme, ką galėjome”).

Mes būsime dėkingi už tai, kad galėsime užmerkti akis pažįstamoje namų aplinkoje, girdėdami pažįstamus garsus ir balsus, užuosdami savų namų kvapus ir jausdami paskutinį artimo ir mylimo žmogaus rankos spustelėjimą.

through_the_window_de439fedbb7727114c1addffef24fd76

Šaltinis: https://www.exopermaculture.com

******************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis tekstas, tai galbūt norėsite gauti ir kitus “Drugelio efekto” straipsnius. Įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

Tapkite mūsų sekėju socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

Mintys, skatinančios klestėjimą,gausą ir sveikatą.Tęsinys.

Standartinis

 

 

woman sitting on floorMintys, kurias mintijame ir žodžiai, kuriuos tariame, pastoviai kuria mūsų pasaulį ir kasdienes patirtis.

 

  • Skirkite dienos eigoje laiko afirmacijų skaitymui ar kartojimui.
  • Kartokite jas bet kada ir bet kur, kai to norisi ir turite tam laiko.
  • Prieš pradėdami kartoti afirmacijas, paklauskite savęs, ko norėtumėte, nes jei abejojate, tai abejonės stovės jūsų kelyje. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės negauna norimo rezultato ir praranda tikėjimą šia galinga jėga.
  • Afirmacijas kartokite su meile, susidomėjimu ir tikėjimu, kad tai, ko trokštate jūs jau turite. Įsivaizdavimas, kad tai, ko trokštate, jūs jau turite, sustiprina noro išsipildymą.
  • Natūralu, kad protas abejoja, priešinasi ir generuoja neigiamas mintis, ypač jei esama gyvenimiška situacija yra priešinga nei ta, kurią norite pasiekti.
  • Atkakliai ir ištvermingai siekite savo tikslų ir neleiskite negatyvioms mintims ir abejonėms nugalėti jūsų.
  • Išmokite naudotis afirmacijomis, kad jūsų gyvenime atsirastų aiški kryptis, motyvacija ir įkvėpimas.

 

21. Mano mintys galingos.

Aš tariu “stop” bet kokiai neigiamai minčiai, kuri ateina man į galvą.

Niekas neturi galios ir valios valdyti mano mintis, nes aš esu vienintelė(is) savo minčių kūrėja(as).

Aš pati (pats) kuriu savo realybę.

 

Senior Couple in Front of Mirror with Woman Adjusting Man's Tie22. Aš priimu savo amžių.

Кiekvienas amžius turiu savų privalumų, džiaugsmų ir žavesio, o taip pat ir liūdesio.

Aš visada priimu save tame amžiaus tarpsnyje, kuriame aš esu.

 

 

 

23. Praeities nebėra.

Šiandien – nauja diena, kurioje aš dar negyvenau.

Aš gyvenu čia ir dabar bei mėgaujuosi kiekviena savo gyvenimo akimirka.

 

24. Aš leidžiu kitiems žmonėms laisvai gyventi jų gyvenimus.

Aš leidžiu kitiems žmonėms patirti tai, kas jiems turi prasmę.

Aš esu laisva(as) kurti tai, kas turi prasmę man.

Doctor holding patient's hands25. Aš priimu savo tėvus, lyg mažus vaikus, kuriems reikia meilės.

Aš jaučiu kaip jautėsi mano tėvai vaikystėje.

Dabar aš žinau, kad pasirinkau juos tik dėl to, kad jie galėjo duoti man viską, kas geriausia, kad aš galėčiau augti ir tobulėti savo vidumi.

Aš atleidžiu jiems ir išlaisvinu juos. Aš išsilaisvinu pati(pats).

26. Mano namai – saugi vieta.

Aš su meile laiminu savo namus. Aš užpildau meile kiekvieną savo namų kampelį ir mano namai atsako tuo pačiu.

Man ramu ir gera čia gyventi.

img_690427. Kai aš tariu gyvenimui “taip”, gyvenimas man taip pat sako “taip”.

Gyvenimas atspindi kiekvieną mano mintį.

Kol aš mintiju teigiamas mintis, gyvenimas man dovanoja tik teigiamas patirtis.

 

28. Visiems visko užtenka. Man taip pat.

Į mane teka Visatos gausa.

Visi mano norai ir poreikia yra patenkinami anksčiau, nei aš spėju pagalvoti.

Gausa ateina iš visur ir iš kiekvieno.

2-Bachas II29. Mano darbas teikia man pasitenkinimą.

Aš skiriu visus savo gebėjimus tam, ką aš veikiu.

Kai aš baigiu vieną darbą, esu vedama(as) link dar didesnės savirealizacijos reikalaujančios patirties. Taip aš įgaunu vis didesnę patirtį ir esu naudinga (as).

30. Mano ateitis – puiki!

Aš gyvenu beribiame meilės, šviesos ir džiaugsmo pasaulyje. Mano pasaulyje viskas yra gerai.

31. Atveriu naujas gyvenimo duris.Businesswoman Opening Large Door

Aš džiaugiuosi tuo, ką turiu.

Aš visada žinau, kad ateityje manęs laukia naujos patirtys.

Aš priimu visa, kas nauja atviru protu ir širdimi.

Aš tikiu, kad gyvenimas yra nuostabus!

32. Aš pranešu apie savo jėgą ir su meile kuriu savo realybę.

Aš prašau, kad mane geriau suprastų, kad galėčiau sąmoningai ir su meile kurti savo pasaulį ir įgyti naujos patirties.

33. Dabar aš kuriu naują nuostabų darbą.

Aš esu atvira(as) ir priimu naujas savo pareigas.

Aš galėsiu panaudoti savo talentus ir kūrybinius gebėjimus, dirbdama naujoje nuostabioje vietoje, su žmonėmis, kuriuos aš myliu ir jų labui.

Aš gerai uždirbu.(Nurodyti konkrečia pinigų sumą per metus, mėnesį ir pan.)

Young woman in front of mirror, lens34. Viskas, prie ko aš prisiliečiu, suklesti.

Aš sukuriu sau naują sėkmės formulę.

Aš žinau, kad galiu pasiekti tai, ką noriu ir mano sėkmė bus tokia, kokią aš įsivaizduoju.

Man visur atsiveria visos galimybės.

Aš lyg magnetas traukiu klestėjimą visose gyvenimo sferose.

35. Aš esu atvira(as) ir priimu naujas pajamų formas.

Dabar aš gaunu pajamas iš visų tikėtinų ir neįtikėtinų šaltinių.

Aš esu beribė būtybė, priimanti iš beribio šaltinio be jokių apribojimų.

Aš esu laiminga(as) virš visų savo drąsiausių svajonių.

36. Aš nusipelnau paties geriausio ir priimu tai čia ir dabar.

Мano mintys ir jausmai suteikia man viską, kas būtina , kad galėčiau mėgautis gyvenimu, pripildytu meilės ir sėkmės.

Aš nusipelnau viso to gėrio vien tik todėl, kad aš gimiau šiame pasaulyje.

Aš pateikiu savo teises į savo gėrį.

Woman giving horse a treat37. Gyvenimas yra paprastas ir lengvas.

Viskas, ką man reikia žinoti bet kurią akimirką, man yra žinoma.

Aš tikiu savimi ir Gyvenimu. Viskas jau yra gerai.

 

 

38. Aš pilnai atitinku bet kurią gyvenimo situaciją.

Aš sudarau vieną nedalomą visumą su Visatos energija ir protu.

Aš naudojuosi ta energija ir man lengva apsiginti.

39. Aš su meile klausausi savo kūno žinučių.

Мano kūnas visada dirba pagal optimalią sveikatos būklę.

Mano kūnas nori būti tobulos sveikatos.

Aš bendradarbiauju su juo ir esu visapusiškai  sveika(as) ir stipri(us).

 

20161013_11464240. Aš išreiškiu savo kūrybinius gebėjimus.

Mano ypatingi talentai ir kūrybiniai gebėjimai persmelkia mane ir aš juos reiškiu pačiais nuostabiausiais būdais.

Aš visada randu kur ir kaip pritaikyti savo kūrybinius gebėjimus.

Paruošta pagal Louise L. Hay knygas

Bus tęsinys.

****************************************************

Jeigu jums patiko šis tekstas, pasidalinkite juo su bičiuliais, o jeigu norite gauti naujienas, įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

****************************************************