Jei mane myli – leisk man išeiti

Standartinis

 

Lapkričio pirmoji – Visų Šventųjų diena, antroji – Vėlinės arba Ilgės, kai mes ilgimės išėjusių mylimųjų, prisimename  juos ir bendraujame su Anapusiniu pasauliu, kuris visada buvo ir tebėra apipintas paslaptimis. Šio laikotarpio nuotaikų padiktuotas pasakojimas apie tai, kaip aš norėčiau išeiti, kai ateis laikas.

0a6ccf866151460aad907931262914cdLouis Profeta,greitosios pagalbos gydytojas iš Indianapolio, parašęs kontroversiškai vertinamą knygą “Ligonis iš devintos palatos vadina save Dievu” (The Patient in Room Nine Says He is God), pasakoja  skausmingai empatišką istoriją apie tai, kaip “mes mirdavome senais laikais”, kuri atskleidžia nepatogią ir šokiruojančią tikrovę, kaip dauguma žmonių priversti mirti šiuolaikiniame pasaulyje, kurį valdo “medikofarmakoceptinė”, mirtį neigiantį kultūra.

Senais laikais kiekvienuose namuose savo paskutines dienas gyvenantis senolis ar senolė turėdavo savo kampą, kuriame stovėdavo Jo ar Jos lova, o jis pats, (ar ji pati) sėdėdavo patogiai apkamšyti pagalvėmis ir apkloti baltomis krakmolytomis paklodėmis. Lova, paprastai, stovėdavo po langu, kad jis galėtų matyti kieme žaidžiančius savo anūkus ar proanūkius, patekančią ir besileidžiančią saulę, užuosti į langą besiplakančios žydinčios alyvos kvapą, stebėti per stiklą lėtai bėgančius lietaus lašus. Virtuvėje, ant viryklės visada pupsėdavo šiltos sriubos katilėlis, jeigu kartais jis  užsimanytų gurkšnelio ar dviejų. Radijas kambaryje tyliai grojo jaunystės laikų melodijas, o ant naktinio stalelio akį džiugindavo skintų laukinių gėlių puokštė. Šeimos gyvenimas ramiai tekėdavo pro šalį, ramindavo pažįstami garsai, balsai ir kvapai. Sava namų aplinka leisdavo pamažu verti praėjusių metų prisiminimų vėrinį, kurio paskutinis karoliukas pamažu priartindavo prie paskutinio atodusio. Veide įsispaudusi rami ir palaiminga šypsena bylojo apie tylų sutikimą išeiti TEN.

Early Stage Dementia Elderly Woman Looking Out Window

Early Stage Dementia Elderly Woman Looking Out Window

Taip mes mirdavome seniau. Kitoks buvo ir požiūris į besiruošiančius išeiti. Jų akyse galėjome įžvelgti mažamečio, padykusio vaikiščio kibirkštėles, išgirsti skardų vaikišką juoką, besivaikant po pievas basakojus, savo seniai prabėgusios vaikystės, draugus.

Tose akyse galėjome pamatyti pirmojo pasimatymo jaudulį ir pajusti plazdančią iš laimės širdį, kai kojos žengė prie altoriaus, delnas spaudė kitą delną, o lūpos tarė meilės žodžius.

Tų akių gilumoje mes galėjome matyti, lyg senoviniame kine, prabėgusių gyvenimo akimirkų kadrus: netvirti pirmagimio žingsniai, kasdieninė namų ruoša, kruopščiai suruoštos šeimos šventės, išvykos ir kelionės, užaugę vaikai, paliekantys namus,  sekmadieniais aplankantys anūkai,  stipriai apsivejantys kalą ir nesibaigiantys  jų prašymai pasekti pasaką ir iškepti pyragą, netikėtai užgriūvančios netektys ir sveikatos praradimas. Ir taip, kol tolumoje pasigirsta skambantys Gyvenimo varpai ir Kūrėjas tyliai ištaria:”Na, ką, laikas namo.”

elite-collection-painting-without-frame-canvas-art-western-0342-elite-collection-painting-without-fr-r6lfsvTaip būdavo, kol mūsų neapakino moderniausi monitoriai baltomis, steriliomis plytelėmis išklotose ligoninės vienutėse,  neįsivaizduojama laidų laidelių raizgalynė, įvairūs mygtukai ir žybsinčios lemputės, kurie kartu su daugybe prie kūno prijungtų vamzdelių garantuoja arba bent jau žada kokius penkerius papildomus metus, taip vadinamo, gyvenimo.

Ir jokio žaidžiančių kieme anūkų klegesio, jokio vėjo gūsio pro pravirą langą, jokios naminės sriubos, jeigu kartais toks noras užeitų. Tačiau visada laiku ir tiek kiek reikia skystos masės tiesiai įskrandį. Jokio rūpesčio, jei gamtiniai reikalai šaukia, nes visada  bus pasirūpinta: per šlangelę į maišelį ir tvarkelė! Net kvėpuoti pačiam nebereikia, tuo pasirūpina modernūs aparatai. Ir pagalvėmis patogiai apkamšyti nebereikia, dabar jis saugiai prirakinamas savo lovoje – narve, kad tik “kas nors nenutiktų”. Kai raumenys atrofuojasi nuo ilgo gulėjimo ir atsiveria negyjančios žaizdos, skubiai yra priemonių, visokių tepalėlių, skystymėlių ir gausybė antibiotikų, kurie garantuoja diarėją ir pampersinę egzistenciją.

 Ir joks anūkas neatbėga prie senelio, džiaugsmingai nešdamas ant savo purvino delniuko boružėlę, ir jokie prisiminimai nebesiveria į gyvenimo karolius, nes protas užtemdytas nuskauminančiais ir migdomaisiais. Dėl šventos ramybės. Taip yra dabar.

Šių eilučių tikslas nėra pasmerkti šeimas, suabejoti jų motyvais, ar juo labiau – apjuodinti šiuolaikinės medicinos pasiekimus. Jos skirtos pareikšti kaltinimus šiuolaikinei klestinčiai sistemai, kuri nori įtikinti, kad senasis būdas, kai žmogus išeidavo natūraliai yra niekam tikęs, o naujasis, bet kokia kaina siekiantis prailginti žmogaus egzistenciją, yra visuotinai priimtina norma, dargi parodanti mūsų meilės artimam dydį.web_songbird_pastel_11x17in_kelly070810-079

Gydytojas Louis Profeta sako, kad nebūna dienos, kad jis su savo kolegomis, neaptarinėtų šios problemos: “Kaip galėtume sustabdyti šią beprotybę? Kaip pasiekti, kad žmonės leistų savo mylimiems numirti?”

 Remdamasis ketvirčio amžiaus darbo su senyvo amžiaus ligoniais patirtimi, gydytojas, kartu su savo kolegomis, pripažįsta, kad besistengdami visais įmanomais būdais pratęsti žmogaus gyvenimą, jie užaugino neišsipildančių lūkečių mišką, į kurio spąstus patys papuolė, drauge su tais išsekusiais ligonių, patikėjusių jų galia, kūnais.

Per ilgus metus mes sukaupėme tiek pasirinkimo teisių, medikamentų, stentų, vamzdelių, maisto ir veterinarijos tarnybų patvirtintų papildų, priemonių ir procedūrų, kad nėra jokios galimybės uždengti balta paklode visų senolių ir priimti vieningą nutarimą, kas yra „netinkama“ ar „perdėta“ slauga. Yra be galo sunku atskirti tuos dalykus, kurie yra skirti „pratęsti gyvenimą“  nuo tų, kurie skirti „pratęsti kokybišką gyvenimą“.

tinney_davidson_waves_to_students-checknewsvid-croppedBeveik 5o%  vyresnio amžiaus JAV gyventojų baigia savo dienas slaugos namuose ar ligoninėse. Kai jie galų gale numiršta, šalia būna ne jų artimieji ar mylimieji, bet juos prižiūrėjusių gydytojų, slaugių ir medicinos studentų komanda.

“Mes retai kalbame apie tuos atvejus, kai mes karštligiškai stengiamės išgelbėti gyvybę, net tada, kai žinome, kad tai neįmanoma arba tyliai tikimės, kad neišsaugosime jos. Kai galų gale viskas pasibaigia ir paskutinis širdies tvinksnio blyksnys nubrėžia tiesią liniją monitoriaus ekrane, o mes apžvelgiame chaotiškai kambario kampe sumestas kruvinas pirštines, tvarsčius ir adatas, tada mūsų galvos nepastebimai nulinksta žemyn, lyg susigėdus, lyg iš baimės, kad vieną dieną gali tekti stoti akistaton su Kūrėju, kuris paklaus: “Ir apie ką po velniais jūs tada galvojote?”

O kai ateis TA DIENA ir mes patys būsime pašaukti NAMO, mes melsimės, kad artinantis paskutinio atokvėpio akimirkai, mūsų gydytojai ir šeimos nariai pasirinks padaryti tai, ką jie privalo, o ne tai, ką jie gali. (Neretai paskutiniai gydytojo žodžiai būna:”mes darėme, ką galėjome”).

Mes būsime dėkingi už tai, kad galėsime užmerkti akis pažįstamoje namų aplinkoje, girdėdami pažįstamus garsus ir balsus, užuosdami savų namų kvapus ir jausdami paskutinį artimo ir mylimo žmogaus rankos spustelėjimą.

through_the_window_de439fedbb7727114c1addffef24fd76

Šaltinis: https://www.exopermaculture.com

******************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis tekstas, tai galbūt norėsite gauti ir kitus “Drugelio efekto” straipsnius. Įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

Tapkite mūsų sekėju socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

Mintys, skatinančios klestėjimą,gausą ir sveikatą.Tęsinys.

Standartinis

 

 

woman sitting on floorMintys, kurias mintijame ir žodžiai, kuriuos tariame, pastoviai kuria mūsų pasaulį ir kasdienes patirtis.

 

  • Skirkite dienos eigoje laiko afirmacijų skaitymui ar kartojimui.
  • Kartokite jas bet kada ir bet kur, kai to norisi ir turite tam laiko.
  • Prieš pradėdami kartoti afirmacijas, paklauskite savęs, ko norėtumėte, nes jei abejojate, tai abejonės stovės jūsų kelyje. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės negauna norimo rezultato ir praranda tikėjimą šia galinga jėga.
  • Afirmacijas kartokite su meile, susidomėjimu ir tikėjimu, kad tai, ko trokštate jūs jau turite. Įsivaizdavimas, kad tai, ko trokštate, jūs jau turite, sustiprina noro išsipildymą.
  • Natūralu, kad protas abejoja, priešinasi ir generuoja neigiamas mintis, ypač jei esama gyvenimiška situacija yra priešinga nei ta, kurią norite pasiekti.
  • Atkakliai ir ištvermingai siekite savo tikslų ir neleiskite negatyvioms mintims ir abejonėms nugalėti jūsų.
  • Išmokite naudotis afirmacijomis, kad jūsų gyvenime atsirastų aiški kryptis, motyvacija ir įkvėpimas.

 

21. Mano mintys galingos.

Aš tariu “stop” bet kokiai neigiamai minčiai, kuri ateina man į galvą.

Niekas neturi galios ir valios valdyti mano mintis, nes aš esu vienintelė(is) savo minčių kūrėja(as).

Aš pati (pats) kuriu savo realybę.

 

Senior Couple in Front of Mirror with Woman Adjusting Man's Tie22. Aš priimu savo amžių.

Кiekvienas amžius turiu savų privalumų, džiaugsmų ir žavesio, o taip pat ir liūdesio.

Aš visada priimu save tame amžiaus tarpsnyje, kuriame aš esu.

 

 

 

23. Praeities nebėra.

Šiandien – nauja diena, kurioje aš dar negyvenau.

Aš gyvenu čia ir dabar bei mėgaujuosi kiekviena savo gyvenimo akimirka.

 

24. Aš leidžiu kitiems žmonėms laisvai gyventi jų gyvenimus.

Aš leidžiu kitiems žmonėms patirti tai, kas jiems turi prasmę.

Aš esu laisva(as) kurti tai, kas turi prasmę man.

Doctor holding patient's hands25. Aš priimu savo tėvus, lyg mažus vaikus, kuriems reikia meilės.

Aš jaučiu kaip jautėsi mano tėvai vaikystėje.

Dabar aš žinau, kad pasirinkau juos tik dėl to, kad jie galėjo duoti man viską, kas geriausia, kad aš galėčiau augti ir tobulėti savo vidumi.

Aš atleidžiu jiems ir išlaisvinu juos. Aš išsilaisvinu pati(pats).

26. Mano namai – saugi vieta.

Aš su meile laiminu savo namus. Aš užpildau meile kiekvieną savo namų kampelį ir mano namai atsako tuo pačiu.

Man ramu ir gera čia gyventi.

img_690427. Kai aš tariu gyvenimui “taip”, gyvenimas man taip pat sako “taip”.

Gyvenimas atspindi kiekvieną mano mintį.

Kol aš mintiju teigiamas mintis, gyvenimas man dovanoja tik teigiamas patirtis.

 

28. Visiems visko užtenka. Man taip pat.

Į mane teka Visatos gausa.

Visi mano norai ir poreikia yra patenkinami anksčiau, nei aš spėju pagalvoti.

Gausa ateina iš visur ir iš kiekvieno.

2-Bachas II29. Mano darbas teikia man pasitenkinimą.

Aš skiriu visus savo gebėjimus tam, ką aš veikiu.

Kai aš baigiu vieną darbą, esu vedama(as) link dar didesnės savirealizacijos reikalaujančios patirties. Taip aš įgaunu vis didesnę patirtį ir esu naudinga (as).

30. Mano ateitis – puiki!

Aš gyvenu beribiame meilės, šviesos ir džiaugsmo pasaulyje. Mano pasaulyje viskas yra gerai.

31. Atveriu naujas gyvenimo duris.Businesswoman Opening Large Door

Aš džiaugiuosi tuo, ką turiu.

Aš visada žinau, kad ateityje manęs laukia naujos patirtys.

Aš priimu visa, kas nauja atviru protu ir širdimi.

Aš tikiu, kad gyvenimas yra nuostabus!

32. Aš pranešu apie savo jėgą ir su meile kuriu savo realybę.

Aš prašau, kad mane geriau suprastų, kad galėčiau sąmoningai ir su meile kurti savo pasaulį ir įgyti naujos patirties.

33. Dabar aš kuriu naują nuostabų darbą.

Aš esu atvira(as) ir priimu naujas savo pareigas.

Aš galėsiu panaudoti savo talentus ir kūrybinius gebėjimus, dirbdama naujoje nuostabioje vietoje, su žmonėmis, kuriuos aš myliu ir jų labui.

Aš gerai uždirbu.(Nurodyti konkrečia pinigų sumą per metus, mėnesį ir pan.)

Young woman in front of mirror, lens34. Viskas, prie ko aš prisiliečiu, suklesti.

Aš sukuriu sau naują sėkmės formulę.

Aš žinau, kad galiu pasiekti tai, ką noriu ir mano sėkmė bus tokia, kokią aš įsivaizduoju.

Man visur atsiveria visos galimybės.

Aš lyg magnetas traukiu klestėjimą visose gyvenimo sferose.

35. Aš esu atvira(as) ir priimu naujas pajamų formas.

Dabar aš gaunu pajamas iš visų tikėtinų ir neįtikėtinų šaltinių.

Aš esu beribė būtybė, priimanti iš beribio šaltinio be jokių apribojimų.

Aš esu laiminga(as) virš visų savo drąsiausių svajonių.

36. Aš nusipelnau paties geriausio ir priimu tai čia ir dabar.

Мano mintys ir jausmai suteikia man viską, kas būtina , kad galėčiau mėgautis gyvenimu, pripildytu meilės ir sėkmės.

Aš nusipelnau viso to gėrio vien tik todėl, kad aš gimiau šiame pasaulyje.

Aš pateikiu savo teises į savo gėrį.

Woman giving horse a treat37. Gyvenimas yra paprastas ir lengvas.

Viskas, ką man reikia žinoti bet kurią akimirką, man yra žinoma.

Aš tikiu savimi ir Gyvenimu. Viskas jau yra gerai.

 

 

38. Aš pilnai atitinku bet kurią gyvenimo situaciją.

Aš sudarau vieną nedalomą visumą su Visatos energija ir protu.

Aš naudojuosi ta energija ir man lengva apsiginti.

39. Aš su meile klausausi savo kūno žinučių.

Мano kūnas visada dirba pagal optimalią sveikatos būklę.

Mano kūnas nori būti tobulos sveikatos.

Aš bendradarbiauju su juo ir esu visapusiškai  sveika(as) ir stipri(us).

 

20161013_11464240. Aš išreiškiu savo kūrybinius gebėjimus.

Mano ypatingi talentai ir kūrybiniai gebėjimai persmelkia mane ir aš juos reiškiu pačiais nuostabiausiais būdais.

Aš visada randu kur ir kaip pritaikyti savo kūrybinius gebėjimus.

Paruošta pagal Louise L. Hay knygas

Bus tęsinys.

****************************************************

Jeigu jums patiko šis tekstas, pasidalinkite juo su bičiuliais, o jeigu norite gauti naujienas, įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

****************************************************

 

Pusiausvyra, integracija ir mintys, skatinančios gijimą

Standartinis

drugeliui„Saulės ratas danguje trumpėja ir Diena, nesipriešindama amžinai egzistuojantiems Visatos dėsniams, užleidžia vietą Nakčiai“.

Tokį sakinį užrašiau savo užrašinėje po Moterų rato susitikimo, kuriame taip smagiai paminėjome, kai kurios pirmą kartą gyvenime, šią archainę šventę. Prisiminėme, kad Rudens lygiadienis – tai padėkos už surinktą derlių metas, kai renkame tai, ką pasėjome ir derliaus kokybė priklauso nuo įdėto triūso, pastangų ir išorinių sąlygų. Vėstantys orai jau sukvietė mus į šiltus namus, o tai yra pats tinkamiausias laikas sugrįžti ir į savo dvasinį vidų: prisiminti patirtas nuoskaudas, praradimus, bejėgiškumo ir nevilties kupinas situacijas, bei iš naujo išgyventi baimės, liūdesio, pykčio ir gėdos jausmus. Pastebėjau, kad įsiviešpatavus tamsai, niūrios mintys įslenka ir lyg gyvatės susirango galvoje, atsiranda poreikis ieškoti šviesos ir skaidresnių minčių.

Nusprendžiau pasidalinti metodu, padedančiu atstatyti jausmų pusiausvyrą ir integruoti juos į kasdieninį gyvenimą. Šis metodas – toks pats senas, kaip mūsų pasaulis ir vienų naudojamas daugiau, kitų jau primirštas, o galbūt ir visai nežinomas. Tai – afirmacijos, arba įsiteiginiai ir jų nuoseklus kartojimas. Už šį metodą esu dėkinga Louise L.Hay – nuostabiai moteriai, paskaitininkei, leidėjai,daugelio knygų ( „Pamilk save ir būk laimingas“, „Gyvenimas tave myli“, „Pamilk save ir būk sveikas“ ir kt.) autorei, plačiai naudojančiai afirmacijų metodą, savo gyvenimą pakeitusiai jau brandžiame amžiuje, šiomis dienomis atšventusiai 90 gimtadienį, vis dar gyvybingai, linksmai ir šviesaus proto.

Šiame tekste minimi įsiteiginiai yra surinkti ir paruošti pagal Louise L.Hay knygas.

Kas yra afirmacijos? Tai  – didelę galią nešantys teigiami žodžiai ar sakiniai, kurie suvirpina mūsų sielos stygas ir sukelia teigiamus vidinius pokyčius. Tai yra vienas pagrindinių dvasinio mokymo principų, toks pats svarbus, kaip verslo ar profesinio mokymo programos, tvarkingai sudėliojančios mintis ir harmonizuojančios jausmus, kurie drauge, su nauja galinga jėga, panaudojami tiek vidinių, tiek išorinių pokyčių manifestavimui. Žodžiai, suformuojantys afirmacijas, automatiškai ir be mūsų valios pastangų, palieka mentalinius įspaudus prote, jie motyvuoja, įkvepia, bei suteikia energijos pokyčiams vykti.

Afirmacijų kartojimas ir iš to kylančių vaizdinių vizualizacija veikia pasąmoninį protą, kuris, savo ruožtu keičia elgesį, įpročius, pasenusius mąstymo modelius ir reakcijas.

Mintys, kurias mintijame ir žodžiai, kuriuos tariame, pastoviai kuria mūsų pasaulį ir kasdienes patirtis. Daugelio iš mūsų galvose taip stipriai įsišaknijęs negatyvaus mąstymo įprotis, kad mes net nepastebime kokią žalą jis daro.

 

Kada ir kaip kartoti afirmacijas?

  • Skirkite dienos eigoje laiko afirmacijų skaitymui ar kartojimui.
  • Kartokite jas bet kada ir bet kur, kai to norisi ir turite tam laiko.
  • Prieš pradėdami kartoti afirmacijas, paklauskite savęs, ko norėtumėte, nes jei abejojate, tai abejonės stovės jūsų kelyje. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės negauna norimo rezultato ir praranda tikėjimą šia galinga jėga.
  • Afirmacijas kartokite su meile, susidomėjimu ir tikėjimu, kad tai, ko trokštate jūs jau turite. Įsivaizdavimas, kad tai, ko trokštate, jūs jau turite, sustiprina noro išsipildymą.
  • Natūralu, kad protas abejoja, priešinasi ir generuoja neigiamas mintis, ypač jei esama gyvenimiška situacija yra priešinga nei ta, kurią norite pasiekti.
  • Atkakliai ir ištvermingai siekite savo tikslų ir neleiskite negatyvioms mintims ir abejonėms nugalėti jūsų.
  • Išmokite naudotis afirmacijomis, kad jūsų gyvenime atsirastų aiški kryptis, motyvacija ir įkvėpimas.
  • Jeigu kartosite šias afirmacijas/ įsiteiginius kiekvieną dieną – jūsų gyvenime būtinai įvyks permainos!

Koks afirmacijų poveikis?

  • Jos motyvuoja.
  • Padeda susikoncentruoti į tikslą.
  • Daro įtaką pasąmoniniam protui ir aktyvuoja jį.
  • Keičia mąstymo ir elgesio būdą, padeda surasti naujus žmones ir užmegzti ryšį su jais, o tai veda link naujų tikslų.
  • Įsiteiginiai arba afirmacijos padeda jaustis pozityviai, suteikia energijos transformuotis savo vidinį ir išorinį pasaulius.
  • Pasąmoninis protas ( arba pasąmonė) veikia lyg nuostabus ir didelis kompiuteris, o afirmacijos – lyg komandos, kurios programuoja jį veikti būtent tokiu būdu, kurį jūs pasirenkate.
  • Jeigu prikimšite savo pasąmoninį protą neigiamomis mintimis ir žodžiais, tai jis sukurs neigiamas programas. Jeigu maitinsite jį teigiamomis mintimis ir žodžiais, jis kurs teigiamas sąlygas ir programas.

Afirmacijas galima užsirašyti ant kortelės, pritvirtinti prie veidrodžio, darbo vietoje, mašinoje nešiotis piniginėje ar užrašinėje ar pačioje netikėčiausioje vietoje, visur, kur kiekvieną dieną užkliūna jūsų akys. Akys matys teigiamus žodžius, jūs kartosite juos ir automatiškai keisite senas neuronų jungtis naujomissmegenyse. (Apie smegenų neuroplastiškumą plačiau skaitykite dr. Joe Dispenzos knygose “Atsikratykite įpročio būti savimi” ir “Jūs eate placebas”)

 

Kiekvieną dieną pasirinkite jums pačias aktualiausias temas ar vieną temą atitinkančią afirmaciją ir kartokite ją. Stebėkite kas vyksta: jūsų viduje ir aplink jus, kaip keičiasi žmonės, santykiai, jūs patys.

P.S. Afirmacijas išleisiu į šviesą dalimis, žinau, ilgų straipsnių niekas neskaito ( aš irgi renkuosi trumpesnius )

Malonaus naudojimo, dalinkitės savo potyriais ir pastabomis. Dėkoju!

afirmaciju_straipsnis

1. Мano gijimas jau vyksta.

Jeigu aš esu pasiruošusi(pasiruošęs) atleisti, tai mano gijimo procesas vyksta daug greičiau. Aš leidžiu, kad meilė iš mano širdies nuplautų, išvalytų ir išgydytų kiekvieną mano kūno ląstelę. Aš žinau, kad esu verta(vertas) išgyjimo.

2. Aš pasitikiu savo vidine išmintimi.

Aš įsiklausau į savo vidinį balsa kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Mano intuicija visada mane palaiko. Aš pasitikiu savo intuicija. Ji visada su manimi.Aš esu rami(ramus).

3.Aš pasiruošusi (ęs) atleisti.

Kai aš atleidžiu sau ir kitiems žmonėms, aš išsilaisvinu nuo savo praeities. Atleidimas – visų problemų sprendimas. Atleidimas – mano dovana sau. Aš atleidžiu ir išsilaisvinu.

4.Aš esu visiškai patenkinta (as) tuo, ką aš darau.

Kiekviena mano dienos akimirka yra man ypatinga, todėl, kad aš klausausi savo aukščiausiojo Aš balso, t.y. savo širdies balso.

Mano pasaulyje ramu ir gera. Man viskas klostosi puikiai.

5. Aš pasitikiu gyvenimo tėkme.

Gyvenimas teka nuosekliai ir ramiai ir aš esu tos tėkmės dalis. Gyvenimas myli ir palaiko mane ir apdovanoja mane tik teigiamomis patirtimis. Aš tikiu, kad gyvenimo tėkmė atneš man tik patį harmoningiausią gėrį.

6.Aš visada sutelkiu dėmesį į čia ir dabar. 

Praeitis verta užmaršties ir manęs niekaip nebeveikia. Aš galiu tapti laisva(laisvu) būtent šią akimirką.

Šios dienos mintys kuria mano rytojų. Aš esu galinga(as) ir viską imu į savo rankas.

Aš esu rami(us) ir laisva(as).

7. Aš noriu keistis.

Aš noriu išsilaisvinti nuo pasenusių negatyvių įsitikinimų, kurie daugiau man nėra harmoningi.

Tai, kas stoja man skersai kelio yra tik mano mintys. Mano naujos mintys yra pozityvios ir kuriančios.

8. Kiekviena mano mintis kuria mano ateitį.

Visata visada palaiko kiekvieną mano mintį, kurią aš pasirenku ir tikiu.

Aš turiu beribį minčių pasirinkimą. Aš renkuosi pusiausvyrą, harmoniją ir ramybę.

Visa tai aš jau turiu savo gyvenime.

9. Jokių priekaištų.

Aš išsilaisvinu nuo siekio bet ką ir bet kuo kaltinti, tame tarpe ir save.

Mes visi naudojamės savo žiniomis ir gebėjimais pačiu aukščiausiu ir harmoningiausiu mums ir Visatai būdu.

10. Aš paleidžiu visus lūkesčius.

Aš plaukiu su Gyvenimo tėkme lengvai ir su meile. Aš myliu save.

Aš žinau, kad už kiekvieno Gyvenimo posūkio manęs laukia tik gėris.

11. Mano gyvenimas – veidrodis.

Žmonės, kurie ateina į mano gyvenimą yra tarsi mano atspindys.

Tai suteikia man progą augti, tobulėti ir keistis.

12. Esu empatiška (empatiškas).

Aš jaučiu tai, ką jaučia kiti žmonės. Aš patariu savo draugams ir palaikau juos, kai jie to prašo.

Aš su meile išklausau jų, jeigu tai reikalinga.

13. Laisvė yra mano dieviška teisė.

Aš esu laisva(laisvas) mąstyti ir galiu pasirinkti mintyti tik teigiamas mintis.

Aš pakylu virš ribojančių praeities prisiminimų ir įgyju laisvę.

Dabar aš tampu tuo,dėl ko buvau sukurta(sukurtas).

atsisakau_baimiu14. Aš atsisakau visų baimių ir abejonių.

Dabar aš renkuosi būti laisva( as) nuo mane žalojančių baimių ir abejonių.

Aš priimu save ir kuriu pasaulį savo širdies gilumoje.

Aš esu mylima(as) ir globojama( as).

15. Aš esu vedama dieviškojo proto.

Aukščiausios Visatos jėgos veda mane ir padeda pasiekti mano tikslus.

Aš esu rami(us).

16. Aš myliu gyvenimą.

Mano nedaloma prigimtinė teisė – gyventi laisvą ir pilnavertį gyvenimą.

Gyvenimui aš duodu būtent tai, ką noriu iš jo gauti.

Aš esu laiminga, kad gyvenu. Aš myliu gyvenimą!

17. Aš myliu savo kūną.

Aš pati(pats) kuriu savo dvasinį pasaulį ir mano kūnas atspindi mano dvasinę ramybę ir tobulą sveikatą.

18. Paverčiu savo patirtis galimybėmis.

Kiekviena problema turi savo sprendimo būdus. Mano gyvenimo patirtis suteikia man galimybę mokytis ir augti.

19. Aš esu rami (ramus).

Manyje gyvena ir mane supa dieviška harmonija ir ramybė.

Aš esu kantri(us) su kitais žmonėmis, bei jaučiu jiems atjautą ir besąlyginę meilę. Sau taip pat.

20. Aš esu verta (vertas) meilės.

Aš esu verta (vertas) meilės tik todėl, kad aš esu.

Visi žmonės, kurie ateina į mano gyvenimą myli mane, kaip ir aš juos myliu.

pasitikiu

Tęsinys bus.

***********************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis tekstas, pasidalinkite juo FB, o jei norite gauti naujienas – įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

***********************************************************************************************

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2015. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės administracijos išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

Medžių pamokos

Standartinis

drugelis_ant_sakos_bloguiTurbūt neatsitiktinai nešioju gėlės vardą, galbūt todėl klaidžioti miškais ir pievomis, stebint augalus arba ant upės kranto spoksoti į tekantį vandenį, man yra smagiau, nei šlifuoti miesto šaligatvius.

Kai pradėjau studijuoti dr.Bacho žiedų terapiją, pradėjau stebėti augalus skirtingais jų augimo periodais. Mane nuolat kankino klausimas: „Iš kur šis žmogus sužinojo, kad vienas ar kitas augalas padeda pakeisti neigiamas emocijas į teigiamas?“ Pats terapijos autorius, dirbdamas su savo pacientais, praktiškai įrodė, o ir šimtai šio holistinio gydymo pasekėjų įvairiuose pasaulio kraštuose patvirtina, kad švelni žiedų energija gydo ne tik žmogaus jausmus, bet ir kūną. Žmogus, pasak šios gydymo filosofijos, yra priimamas, kaip visuma, todėl, kai jis jaučia vidinę ramybę, jo kūnas pradeda gyti pats ir visi fiziniai negalavimai išnyksta.

Grįžtant prie medžių ir mano pomėgio stebėti juos, galiu pasakyti, kad šį mano pomėgį ir įžvalgas pagilino Vijanos Staibl, theta gydymo metodo autorės, mokymas ir tų žinių taikymas praktikoje. Esant theta smegenų bangose, galima susisiekti su medžio vidumi ir pabendrauti su juo. Šiame bendravime aš randu daug sąlyčio taškų su lietuvių pagonių papročiu dievinti medžius, sodinti šventomis vadinamas ąžuolų girias.

Stebėdama medžius nuo ankstyvo pavasario, jų žydėjimo iki pat rudens, kai jie subrandina vaisius, iš naujo atradau daug nuostabių dalykų.azuolas_blogui

 

Medžiai yra mūsų kilnieji mokytojai.

 

Iš gilės visada išauga tik ąžuolas, iš kaštono – tik kaštono medis, iš obels sėklytės sudygsta ir išauga tik obelis. Na taip, akivaizdu, atsakysite. Pasėjus gilę niekada neišaugs pušis ar beržas. Taip ir gyvenime.

Mes renkame tai, ką pasėjame: kai nusišypsai – ir tau šypsosi, kai duodi  – tai ir gauni, ir nebūtinai iš to paties, kai ieškai grožio – aplink regi tik grožį. Kai jauti gausą, nesvarbu, kiek yra tavo sąskaitoje, pasaulis tau siunčia gausą. Juk obelis kiekvieną rudenį subrandina savo vaisius ir dalinasi jais be jokių sąlygų, be pykčio, jei niekas nesurenka vaisių ir jie supūna ir be apgailestavimo, kad „ir vėl ruduo, o ne už kalnų ir žiema“. Kiekvienas medis kantriai ištveria žiemos šalčius, kad pavasarį vėl sukrautų žiedus. Kiekvienas augalas gamtoje „žino“, kad gyvenimo ratas yra amžinas. Medžiai mus moko šito žinojimo arba primena, nes tikrasis žinojimas visada buvo ir tebėra giliai viduje.

 

Daugiau ne visada yra geriau.

 

Labai lengva paslysti, lyg nuo slidaus kalno, į įsitikinimą, kad daugiau yra geriau: didesnis namas, didesnis automobilis, didesnė alga yra geriau. Arba , jei turėčiau daugiau pinigų, turėčiau daugiau galimybių, tada turėčiau daugiau draugų, kurie mane palaikytų, o tada jau galėčiau būti laiminga. Deja, dažnai visi šie dideli dalykai neatneša nei laimės, nei džiaugsmo, nei gyvenimo pilnatvės. Nes nebūtinai daugiau yra geriau. Kartais pora ištikimų bičiulių, kuriems gali paskambinti net vidurnaktį, yra geriau. Keletas mielų suknelių, kuriomis vilkėdama jautiesi žavi ir patraukti, yra geriau, nei visokių rūbų prigrūsta spinta.

 

Labai svarbi  įvairovė.

 

Augalų ir gyvūnų įvairovė sukuria harmoniją ekosistemoje, o vienos rūšies augalus dažnai puola kenkėjai. Taip ir mūsų gyvenime – kuo mes esame skirtingesni, tuo gyvenimas yra įdomesnis. Jei visi esame vienodi, tada nėra įkvėpimo ir motyvacijos keistis ir tobulėti. Ne visada tai žinojau. Prisimenu vaikystėje stengdavausi atrodyti kaip visi, nes jei suknelė kitokia, tai ką pasakys kiti? Kaip svarbu mokykloje buvo elgtis, kaip dauguma, bijant būti atstumtam? O pirmoji cigaretė, siekiant įtvirtinti savo modernumo statusą?

Dabar elgiuosi kitaip: aš susidraugavau su savo išskirtinumu ir džiaugiuosi ta draugyste, nes ji man šventa. Kai aš esu savimi, aš traukiu į savo gyvenimą panašius žmones. Aš priimu juos tokius, kokie jie yra, aš palaikau juos, myliu ir suprantu.Kai aš dalinuosi savo džiaugsmais, savo laime, savo kūryba ir grožiu, aš sėju laimės sėklas pasaulyje. Tai – lyg sodinti sodą. Kuo didesnė augalų ir gyvūnų įvairovė, tuo sodas sveikesnis ir stipresnis, tuo spalvingesniais žiedais jis žydi, tuo skanesnius ir įvairesnius vaisius veda.is_mazos_giles

 

Didingas ąžuolas išauga iš mažos gilės.

 

Mano kieme – didžiulis ąžuolas, kurio giles renku kiekvienais metais. Dėlioju, grožiuosi ir negaliu atsistebėti, kad iš tokios mažos sėklos išauga toks galingas medis. Jis moko mane tada, kai užpuola abejonės, kad nesugebėsiu, kad neturiu tinkamo išsilavinimo, kad bus per sunku. Tada aš suspaudžiu delne tą mažą giliuką, apkabinu stiprų ir storą ąžuolo kamieną, o juk jis kažkada buvo tik giliukas, ir…žengiu pirmąjį žingsnį.

Pernai jo šakose apgyvendinau stiklinius ir keramikinius angelus, kurie, pučiant vėjui sūpuojasi ir šoka. Pavadinau šį ąžuolą “Angelų ąžuolu”. Stebiu…Šiemet gilės daug didesnės, lapija daug vešlesnė, suprantu – jis džiaugiasi ir atsilygina tuo pačiu.

Laikau savo delne mažą obuolio sėklą ir mąstau apie šimtus ir tūkstančius joje užkoduotų galimybių. Ir pradedu nuo pirmo mažo žingsnelio, tada – kito, paskui – trečio…Niekada nežinau, kur nuves kitas mano žingsnis, bet toje paslaptyje slypi didingumas. Iš mažų sėklų išauga dideli medžiai, besąlygiškai dalinantys savo vaisius.

 

cherry_plum_bloguiAnkstyvą pavasarį pakelėje pirmosios mane pasveikina kaukazinės slyvaitės, lyg nuotakos apsipildamos baltais žiedais. Vasaros pabaigoje, jos šakos pasipuošia mažomis saulytėmis – geltonomis rūgščiomis slyvelėmis, kuriomis ji nuoširdžiai nubarsto visas pakeles.

 

Augalai moko mane kantrybės. Juk pasodinus sėklą iš jos sekančią dieną neišauga augalas. Reikia laiko, kad sėkla žemėje išbrinktų, daigelis prasikaltų, tada tenka kurį laiką laukti žiedų, o po to ir vaisių. Ir gali stripinėti aplink kiek tik nori, gali pykti ir nervuotis, niekas nepasikeis. Viskam savas laikas.

Bet gali kantriai puoselėti, laistyti ir purenti žemę, kiekvieną pavasarį laukti pirmojo žiedo, džiaugtis juo ir dėkoti. Ir tik tada ateina tas laikas, kai vieną dieną medis ima ir apsipila žiedais, lyg atsidėkodamas už kantrybę, darbą ir rūpestį. Taip ir gyvenime – kiekvienas projektas prasideda nuo idėjos, taip pasėjama sėkla ir kantriai, paslapčia laukiu jos sudygstant. Žinoma, jei daigo nesulauki, kyla abejonės: “o gal ne taip, ne ten ir ne tuo laiku?” Šiuo laikotarpiu vengiu dalintis žinia apie savo pasėtą sėklą su pasauliu, lyg norėdama apsaugoti. Ir kai pasirodo jaunas daigas, parodau jį tik patiems artimiausiems, kuriais pasitikiu. Čia kaip su vaikystės “sekretais”, sudėdavau gėlytes po stiklu, užkapstydavau smėliu, padėdavau akmenėlį, kad rasčiau ir parodydavau tik pačiai artimiausiai draugei.impatiens_blogui

Gyvenimas tapo kitoks, kai išmokau mėgautis procesu, bet ne laukti rezultato, kantriai, tiek kiek reikia. Smagiausia, aišku, būna mėgautis vaisiais, su pasididžiavimu tariant: “aš jį sodinau”.

 

Medžių žiedų “medžioklė” fotoaparatu ankstyvą pavasarį, atskleidė man iki tol nežinomų paslapčių: graikiško riešuto medis turi vyriškus ir moteriškus žiedus viename medyje! Vyriškieji – tai žirginėliai, besiplaikstantys vėjyje, o moteriškieji – mažyčiai ir vos matomi, tačiau iš jų medis sukrauna puokštėje tris mažus rutuliukus, kurie vystosi, auga ir rudenį pradžiugina skaniais riešutais. Laikau rankoje graikišką riešutą ir stebiuosi, kiek informacijos sutelpa mažoje sėkloje, viename medyje draugiškai sugyvena vyriška ir moteriška energija. Kiek daug aš galiu pasimokyti iš medžių – kaip harmoningai suderinti savyje šias dvi energijas, kaip tolerantiškai priimti kiekviena, kuris yra kitoks.

 

piene_bloguiŽinau, koks tai yra jausmas, būti nepatenkintai, nes rezultatų vis nėra, nežiūrint į dedamas pastangas. Kiekvieną vakarą lipu ant svarstyklių, o jos šaiposi iš manęs, parodydamos vis tuos pačius skaičius, kurių matyti aš nenoriu. Kyla nenumaldomas noras viską mesti arba prisėlina išdavikiška mintis, kad esu nevykėlė…

Vakar sustojau ties namo varteliais ir pažvelgiau po kojomis – kiek kantrybės, tikėjimo ir stiprybės aš galiu pasimokyti iš paprasto augalo – pienės, kuriai net kietas ir iš pirmo žvilgsnio nepramušamas akmuo, jokia kliūtis. Reikia tik laiko.

Medžiai visada suteikia man paguodos ir išminties, nes tik stebėdama juos aš suvokiu buvimo čia ir dabar prasmę.

 

Kai ateina žiema, medžiai numeta lapus, taip apsisaugodami nuo temperatūrų skirtumo, jie užmiega šventame nieko neveikime. Toks periodas jiems – energijos kaupimo metas, nes toks gamtos ciklų ratas, o medžiai turi įgimtą vidinį žinojimą. Pirmiesiems pavasario saulės spinduliams sušildžius žemę, medžių venomis pradeda tekėti gyvybės syvai, subrinksta pumpurai, prasideda naujas etapas.

Gyvenime taip pat:kai jaučiuosi perdegus, persidirbus, kai pastebiu, kad savo poreikius atidėlioju ir bėgu gelbėti pasaulio, aš pasinaudoju medžių pamoka – sustingstu šventame neveiklume ir nurimstu, kaupiu energiją kitam pavasariui… Dėkoju augalams už jų pamokas.

dekoju

 

Jeigu jus taip pat domina augalų pasaulis ir žmogiškos emocijos, kviečiu jus į dr.Bacho žiedų terapijos pažintinį – bazinį kursą.

Išsamią informaciją rasite čia.

**********************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis – pasidalinkite juo su savo bičiuliais, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir sugrįžta. Jei norite gauti kitus straipsnius – tapkite sekėju, įrašydami savo el.pašto adresą dešiniajame langelyje viršuje.

**********************************************************************************************************

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2015. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės administracijos išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

Ar šiuo keliu tave veda širdis?

Standartinis

IMG_5403Turime būti įsitikinę, jog keliu, kuriuo žygiuojame, veda širdis”, rašė Amerikos budizmo mokytojas ir dėstytojas Jackas Kornfieldas knygoje “Širdies kelias: dvasinio gyvenimo pavojai ir viltys.”

Pastaruoju metu vis dažniau išgirstu šį klausimą – aplink save, iš mano bičiulių ir bendraminčių lūpų, iš šalia gyvenančių, tačiau kitaip mąstančių žmonių, ir net mano viduje šis klausimas iškyla prieš kiekvieną svarbesnę užduotį.

Kaip rašė mano mylima airių kilmės rašytoja Sarah Ban Breathnach knygoje “Paprasta pilnatvė” : “Klausdami savęs “ar žengiu širdies keliu?” pajuntame, jog niekas už mus nenutars, kurį kelią turėtume rinktis. Todėl netrukdykime šio klausimo slėpiningumui ir grožiui nuaidėti mūsų viduje. Tuomet kažkur mumyse rasis atsakymas ir gims suvokimas. Bent akimirkai nurimę ir giliai įsiklausę suprasime, ar žengiame širdies keliu.” Tur būt dabar kiekvienas, kuris perskaitė šias eilutes, nusišypsojo – kaip paprasta! Tereikia prieš kiekvieną žingsnį paklausti savo vidaus. Ir dar, labai svarbu išlaukti ir išgirsti atsakymą, kuris tyliai nuskamba kaip tvirtas žinojimas arba atsiverčia eilute knygoje, arba gal būt atsakymas nuskamba iš sutikto gatvėje atsitiktinio žmogaus lūpų. Svarbu išgirsti.

IMG_5565Kai aš pati konsultuoju žmones, užstrigusius tarp gyvenimiškų problemų, išgirstu tą patį klausimą: “Tai ką gi man daryti? Nežinau, kaip pasielgti? Patark”. Atsakymas būna vienintelis: “O ką sako tavo širdis? Koks jausmas lydi šiandien tave?” Jeigu širdyje – mylinti ramybė, tada viskas gerai, tai aš priimu kaip teigiamą atsakymą. Na, o jei širdyje lyg “katinai nagais braižosi”, arba širdis “daužosi lyg kumštyje laikoma paukštė”, tai man yra atsakymas, kad elgiuosi ne taip.

Prieš daugelį metų, uždariusi duris į pasaulį, kuriame karaliauja “reikia”, “privalau”, “o ką kiti pagalvos”, aš ėmiau klausytis savo tikrojo “Aš” balso. Nuraminsiu jus – tikrai nebuvo lengva. Ir dabar nėra. Protas visada bando perrėkti ir diktuoti savo sąlygas, kad “niekas šitaip nedaro”, “o kas bus jeigu nepasiseks?”, “o tai iš ko senatvėje gyvensi?”. Mokiausi žiūrėti savo baimėms į akis, piktai atrėždavau: “na ir kas”, “tebūnie taip, kaip turi būti” ir… kartais laimėdavau, kartai – ne. Tada klausydavausi triumfuojančio proto ditirambų: “ar aš tau nesakiau!”. Bet grįžti atgal niekada nenorėjau, nes Kelias, kurį pasirinkau, nors ir status, nors ir akmenuotas, nors ir nesaugus, tačiau yra toks įdomus. Kiekvieną kartą, nugalėjus net mažiausią kliūtį, aš esu apdovanojama. Ir to apdovanojimo skonio ir gėrio neįmanoma nusakyti, jį galima tik pajusti širdyje – visišką mylinčią ramybę… Trumpam, nes žygiavimas šiuo keliu yra amžinas, kaip ir pats Gyvenimas, kuris pasak dr.Edvardo Bacho, neprasideda su gimimu ir nesibaigia mirtimi. Ir kai tvirtai žengi savo pirmąjį žingsnį “savo Keliu”, tai visos pasaulio jėgos atskuba tau į pagalbą, visos pasaulio knygos atsiverčia toje vietoje, kurioje slypi tau skirti atsakymai ir visi pasaulio mokytojai skuba į tavo gyvenimą pasidalinti savo patirtimi._DSC5006

Kaip rašo Sarah Ban Brethnah “Paprastoje pilnatvėje” : “ Aš pati tik tada , kai kantriai įtvirtinau tikrąjį “aš”, pajutau žengianti džiugiausiu ir dvasingiausiu keliu, nes tai tikrasis “širdies kelias”. Juo pasukau supratusi, kad kūryba yra šventa. Galbūt ir tu šį rugpjūtį panorėsi siekti asmenybės dvasinės darnos, iš naujo atrasdama ir garbindama savo kūrybingumą, šventąjį taką, kuris atves į tikrąjį “aš”. Niekuomet nebus per vėlu atgauti tai, kuo esi asmeniškai apdovanota, atgaivinti svajones, sukurti tikrąjį gyvenimą. Pasvarstyk: galgi “gimtoji nuodėmė” verčia atsisakyti savo originalumo, užuot jį garbinus.”

Na, o šias eilutes verta užrašyti aukso raidėmis ir kiekvieną dieną perskaityti sau garsiai:

_DSC4993“Mes visos turime įstabiausią, ypatingą dovaną: galime išreikšti dieviškumą žemėje kasdieniniu gyvenimu.

Pradėjusios pagarbiai elgtis su šia neįkainojama dovana, dalyvaujame pasaulio perkūrime.

Su meile žengdamos savo tikruoju keliu, apglėbusios akstiną kurti, mes gyvename tiesa, nors tuo metu, mūsų požiūriu, viso labo sodiname gėles lysvėje, verdame valgį, maitiname vaiką, redaguojame knygą, kuriame televizijos laidą, siuvame užuolaidą, rašome ataskaitą, tapome paveikslą, mokome amato, kuriame dainą ar sudarome sandorį.”

Ir pabaigai – puikus pasiūlymas lietingoms šios vasaros dienoms: paimkite didelį popieriaus lapą ir parašykite jame didelėmis raidėmis:”JEI NE DABAR ,TAI KADA ?” Pakabinkite jį gerai matomoje vietoje ir kiekvieną dieną perskaitykite. Ant šio lapo galite piešti, galite priklijuoti vaizdus su neįtikėtinomis pasaulio vietomis, į kurias norėtumėte “kada nors” nukeliauti, surašykite pačias slapčiausias savo svajones. kiekvieną vakarą peržvelkite šį plakatą ir padėkokite už viską, kas ten užrašyta, įsivaizduodami, kad viską, kas ten pavaizduota jūs jau turite savo gyvenime. “Stebėkite ženklus”, kaip rašė Paulas Coelho “Alchemike”. Sėkmės jums! Dalinkitės savo džiaugsmingais potyriais, nes pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal.

P.S. Dėkoju Ramunei Kerdokaitei už įamžintas nuostabias gražių moterų stovyklos akimirkas.

_DSC5239_DSC5256

****************************************

Jeigu jums patiko šis tekstas – pasidalinkite juo su kitais, jei norite gauti naujienas, registruokitės dešiniajame viršutiniame langelyje ir Facebook paskyroje.

 

 

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2015. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės administracijos išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Žinojimas, kad gyvenimas tave myli arba mūsų gyvenimo mokytojai

Standartinis

“Žinojimas, kad gyvenimas tave myli, ir tu gyveni draugiškoje visatoje, padeda tiek gerais, tiek sunkiais laikais. Kartais gyvenimas nevyksta pagal planą. Bent jau ne pagal jūsų planą. Visi žinome, koks tai jausmas. Mes jaučiame, kad gyvenimas mus myli, kai gauname tai, ko norime, o kaip tada, kai negauname? Ką jaučiame, kai negauname trokštamo darbo? Arba kai tas vienintelis ypatingas žmogus nepaskambina? Arba kai patiriame nesėkmę, nors buvome įsitikinę, kad viskas klostosi kuo puikiausiai? Kaip tik tokiomis akimirkomis svarbu tikėti, kad gyvenimas mus myli VISADA, ir žinoti, kad net tada, kai viskas, atrodytų, vyksta ne pagal mūsų planą, iš tiesų vyksta pagal mūsų planą.”
Šias eilutes pirmąjį lietingą liepos mėnesio rytą perskaičiau mano mylimų autorių Louise Hay ir Robert Holden knygoje “Gyvenimas tave myli”.

O pasidalinti noriu mintimis apie dešimtmetį trunkančią gyvenimišką istoriją, kuri yra pats tikriausias “drugelio efektas”. Jis palietė visą mūsų šeimą, supurtė, sujungė ir pripildė besąlyginės meilės ir tikėjimo. 2013 metais rašiau apie vieną dieną, aukštyn kojom apvertusią mūsų gyvenimą:Vylai begam!

Fiziukas_mazas“LIŪDNA ISTORIJA SU LAIMINGA PABAIGA

Seniai, labai seniai, tiesa sakant prieš septynerius metus, aš išvydau šio pasaulio šviesą. Mes buvome devyniese: keturi broliai ir penkios sesės. Mieli, pūkuoti, cypsintys, akli auksaspalviai retriveriukai. Gyvenimas tada buvo šiltas ir sotus, nes šalia visada buvo mūsų mamytė, kuri pamaitindavo, nulaižydavo mus ir mano broliai ir sesės, su kuriais bendroje krūvelėje buvo smagu miegoti. Buvau kiek silpnesnis už savo brolius ir seses, tai keletą dienų šeimininkė maitino mane iš buteliuko ir migdė susupusi į savo vilnonį megztinį, taip aš išsikapsčiau iš rūpesčių ir tapau tikru šunimi.Is_buteliuko

Į mamos „valgyklą“ visada skubėdavome žaibišku greičiu ir jokios mandagumo taisyklės mums neegzistavo. Svarbiausia būdavo iki soties prilakti pieno ir čia pat saldžiai užmigti. Taip ir bėgo mano dienos – nerūpestingos ir linksmos. Mes išaugome ir tada kieme labai smagu būdavo rauti gėles ir kapstytis darže.

SunyciaiMūsų šeimininkė iš pradžių nervinosi, bet paskui atėjo į protą ir džiaugėsi mūsų šėliojimu.

Taip, nerūpestingai augant, mus pradėjo rinktis kiti šeimininkai, nusprendę pašvęsti savo gyvenimą šunims: kantriai auklėti, vedžioti, ištverti visas mūsų „šunybes“, bei dalintis džiaugsmais. Turėjau tokį gyvenimą ir aš – mielas, padykęs, atviraširdis, pasiruošęs visada išklausyti ir niekada neprieštaraujantis. Tačiau, gyvenime taip jau nutinka, kad geri dalykai ima ir pasibaigia. Kažkodėl jaukius namus ir mielą draugiją turėjau iškeisti į voljerą ir kiemsargio gyvenimą. Apie tą etapą nelabai norisi kalbėti, o gal ir „išsitrynė“ daug kas, kad mažiau širdelė skaudėtų…Šį pavasarį atsidūriau man nepažįstamoje vietoje, pakelėje, nes mašinos, kurioje važiavau, durelės staiga užsitrenkė…ir aš likau sėdėti ir laukti. Turbūt greitai atvažiuos pasiimti?…Bet ėjo ilgos ir šaltos kovo dienos ir naktys, o aš sėdėjau ir laukiau, ten pat pakelėje, šalia šiukšlių konteinerio, vienas ir toks alkanas, toks sušalęs…

Fizas irgi kaledosSako , kad „ viltis miršta paskutinė“ ir aš sulaukiau. Tada, kai mažiausiai turėjau vilties. Kažkokie geri žmonės stabtelėjo, apžiūrėjo mane, turbūt keistai atrodžiau – purvinas, alkanas ir vis dar laukiantis. Paėmė, parsivežė į namus, pamaitino, priglaudė, ieškojo naujų šeimininkų, jiems sunkiai sekėsi, net į kažkokią prieglaudą skambino, bet niekas manęs nenorėjo… bet dabar aš jau žinau – gyvenime būna stebuklų ir aš sugrįžau į savo namus, pas savo mylinčius šeimininkus, pas savo tikrąją mamą ir sesutę!

 

 

20130417_195506Negalėjau patikėti. Nors jos su manimi keistai elgėsi, bet tik iš pradžių, paskui prisiminė. Mane net numaudė su šampūnu, nors niekaip nesupratau, kam to reikėjo, tiek metų apsiėjau be tokių miesčioniškų tuštybių. Baisiausia buvo, kai atėjo dvi moterys ir sugalvojo, kad reikia mane apkirpti ir pradėjo čekšėti su žirklėmis palei ausis. Tokio siaubo gyvenime nebuvau patyręs! Nenoriu būti dendis, noriu būti paprasta kieminis! Teko savo teises ginti dantukais. Trumpam padėjo. Nieko, maniau, iškęsiu ir šampūną ir ausų valymą ir netgi šukavimą. Turėjau dabar savo kilimėlį, skanaus maisto, drauges, su kuriom bandžiau dūkti. Bet svarbiausia įsigijau tikrą Draugą, kuris kiekvieną rytą vesdavosi mane kartu pasivaikščioti. Net sapnuose nesitikėjau tokios laimingos pabaigos. Rytoj – mano septintasis gimtadienis. Jie net kepa mums šunų tortą! Galima net kaukti iš laimės…”

Kaip visose pasakose, po sunkių išbandymų sekė laimingas gyvenimas…kelionės prie jūros, maudynės, lakstynės ir kitos šuniškos linksmybės. Tą pačią vasarą, paskutinę birželio dieną į žvaigždes išėjo mūsų pirmoji kalytė, suteikusi tiek daug meilės ir džiaugsmo, bei dovanojusi devynis mielus išdykėlius. Mūsų namuose liko gyventi jos vaikai – Fizas ir Flora.

fizas su pagaliuku

flora_fizas_snaigynas

 

 

 

 

 

 

 

SVENTOJI AS IR FIZAS20130713_150208

sunys_snaigynas

 

kelione_prie_juros

 

 

 

 

 

 

 

 

Čia lyg ir būtų galima dėti tašką ir pasidžiaugti laiminga pasakos pabaiga, bet…lygiai po metų laimingo ir šilto gyvenimo, tą pačią paskutinę birželio dieną, tas pats Gyvenimas pateikė dar vieną staigmeną – mūsų linksmąjį Fizą ištiko insultas ir jis gulėjo suparaližuotas, liūdnai sekdamas mus akimis ir nesuprasdamas, kodėl gi jo kūnas nebeklauso ir net balsas tapo plonas lyg mažo šunyčio. Tada, prieš dvejus metus tikrai buvo sunku suvokti, kaip tas “gyvenimas mus myli”. O jis, pasirodo grūdino mus ir tikrino mūsų stiprybę. Ir mes priėmėme Jo siūlomas žaidimo taisykles. Viltis šunio akyse įkvėpė mums stiprybės, palaikė sunkiausiomis  akimirkomis.

Mus palaikė mūsų šunis prižiūrintys veterinarijos gydytojai, draugai, kaimynai… Šuns negalia netapo kliūtimi keliauti, atvirkščiai, mes susikrovėme mantą, abu šunis ir leidomės į kelionę po Kroatiją. Tikrai nebuvo sunku, buvo ramu ir gera, nes mūsų ištikimas bičiulis visada buvo šalia, džiaugėsi kiekviena diena, o mes laukėme ir tikėjome, kad jis atsikels.20141005_13063420141008_125340

IMG_4671

20141008_125304

IMG_4636

IMG_460920150109_140338

Vasarą keitė ruduo, o po to atėjo žiemą ir mes visi įpratome gyventi savo aplinkoje turėdami šeimos narį, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba – pakelti, išnešti į lauką, pavesti, padėti pareiti. Mano bičiulė, kuri slaugė savo nevaikščiojančią dalmantinę dvejus metus, tada paklausė manęs, ar aš pasiruošusi ilgam ir sudėtingam periodui, atsakiau tada, kad nežinau. Nes tikrai nežinojau ką tai reiškia.

 

 

Radome internete informacijos ir sūnus sukonstravo Fizui vaikštynę, kad jis galėtų stovėti ir eiti. Daug skaitėme apie tai, kad smegenų ląstelės yra neuroplastiškos ir jas galima “išmokyti” naujų dalykų. Po insulto, kraujui išsiliejus ir “ištrynus” informaciją tam tikrose smegenų srityse, kurios atsakingos už įvairias funkscijas, dedant pastangas ir atliekant tuos pačius veiksmus ilgą laiką, galima sukurti naujas neuronų jungtis. Štai,kaip viskas vyko:20150208_115358

 

 

 

 

 

20150208_115254

 

20150127_204625Kasdienės pastangos davė rezultatų, jie nebuvo nei greiti, nei tokie, kokių mes norėtume. Gyvenimas savo ypatingu būdu rodė, kaip myli mus, kaip ugdo įvairias mūsų charakterio savybes.

 

 

 

Šiandien, praėjus dvejiems metams po patirto insulto ir visiško nevaikščiojimo, Fizas gyvena pilnavertį gyvenimą, lauke, ant žolės vaikšto pats, su savo ištikimiausiu draugu ir pagalbininku kiekvieną rytą ir vakarą apeina rajonėlį, paerzina kitus šunis, toliau važinėja su mumis prie jūros ir moko mus… Taip, kai žvelgiu į jo protingas, meilės kupinas rudas akis, aš kiekvieną kartą padėkoju Gyvenimui už tokį MOKYTOJĄ, už kiekvieną dieną, praleistą drauge su juo, už tuos sunkumus, kuriuos pereidami mes visi tobulėjame ir augame savo viduje.

20150922_134312

2016 Velykos

fiziukas_sventoji

 

 

 

 

 

 

 

 

 

************************************************************************************************************

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2015. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės administracijos išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Jeigu gyvenimas pateikia tau naujas žaidimo taisykles…būk takus, kaip vanduo.

Standartinis

13482801_936372919795411_7340121384359464218_oDalinuosi 2016 metų seminaro apie Klanų vandenį medžiaga ir foto prisiminimais iš Tenerifės, kurioje turėjau galimybę pajusti tiek vandens, tiek kalnų galią.

Kalnų vanduo (Rock Water) – vėliausiai Dr. Bacho atrasta esencija ir vienintelė ne augalinės kilmės. Tai – tyras vanduo iš šaltinio, iš tokios vietovės, kurioje vyrauja natūralios gamtinės vibracijos_ paukščių čiulbėjimas, medžių ošimas, vėjas, saulė, lietus, žvaigždės. Vandens molekulės sugeria arba įrašo tą informaciją ir perduoda toliau, tą vandenį vartojantiems: žmogui, gyvūnui, augalui.
Dr. Bach pirmą kartą atrado šią esenciją 1933 ir ji įėjo į “Keturių pagalbininkų” grupę( “Four Helpers.”)
Kiekviena Dr.Bacho atrasta žiedų esencija – tai lyg dvipusė moneta: viena jos pusė parodo neigiamą emociją, o kita – teigiamą jos atitikmenį. Tik nuo mūsų pačių priklauso kuria puse mes atverčiame tą monetą. Jeigu kartais šiandien moneta nukrito „blogąja“ puse į viršų, tai smalsu paimti ją, apversti ir pasižiūrėti „o kas gi kitoje pusėje?“

rock_water_3NA, O DABAR PAIMKITE POPIERIAUS LAPĄ, RAŠIKLĮ IR ATSAKYKITE Į ŠIUOS KLAUSIMUS:

*Kaip tu elgiesi pats su savimi?

*Koks tavo požiūris į save?

*Ar turi nesibaigiantį sąrašą principų, kurių privalai, turi,ar reikia laikytis?

*Ar jautiesi viduje įsitempęs ( lyg norėtum, kad vandens tėkmė išplautų, išneštų energiją)?
*Kaip elgiesi su savimi, jei kas nors nepavyksta “tobulai” ( ar dažnai vartoji žodį “tobulas”, “tobulai’?)
*Kaip matai save veidrodyje?
*Jei eini dvasiniu keliu, kaip elgiesi su savimi? ( Laikaisi griežtų taisyklių ir dogmų, nori pasiekti nušvitimą čia, šiame įsikūnijime?)
*Jei laikaisi dietos ar mitybos taisyklių, kaip elgiesi?

rock_waterNEIGIAMAI nusiteikęs Kalnų vanduo – nekoks pašnekovas aplinkiniams, o ir su savimi jis nelabai sutaria. Paties susikurti aukšti standartai padaro tokį žmogų panašų į uolą (angl.”rock”)

Pastebėkite, kaip visos šios savybės atsispindi kūne? Gal būt sustingę sąnariai, esate susimetęs į kuprą, sakote “ nugara sustingo arba sustingęs sprandas”. Visa ta gali būti užuomina, kad jums trūksta vandens takumo ir esate panašus į kietą uolą. Netgi posakis: “jis yra kietas vaikinas”  atskleidžia, kad “kietumo” tavyje yra daugiau nei lankstumo.
Pokalbiuose toks žmogus dažnai lieka nepatenkintas, jei nepalaikote jo pozicijos, nes jis laikosi savo požiūrio “įsikibęs nagais ir dantimis”. Nesvarbu kokios temos tai būtų: politika, religija, filosofija ar paprasti žemiški reikalai.

Jei žmogus yra “užstrigęs” neigiamoje “kalnų vandens” pozicijoje, su juo neįmanomas dialogas, jis negirdi, nepriima, užsidaro ir pyksta, jei išgirsta jam nepriimtiną nuomonę.

“Kalnų vanduo” asmenybė gali pasąmoningai trokšti tapti “šventuoju” žemėje ir dėl to užsimesti ant savęs savigailos ir kaltės jausmo jungą, nes šiuolaikinis gyvenimas nustato savo normas, kurios neatitinka senovinio asketiško gyvenimo būdo.rock_water_2

“Kalnų vandens” asmenybė desperatiškai trokšta būti “geru” ar netgi “tobulu”, jis pamiršta, kad KLYSTI YRA ŽMOGIŠKA, KAS NEBANDO, TAS NEKLYSTA.
Dvasingumo jis taip pat siekia IŠORIŠKAI, vietoje to, kad susijungtų su savo Aukščiausiuoju Aš, kuris jį veda ir palaiko. Beje, ši asmenybė dar ir GINČIJASI IR KOVOJA su savo Auštesniuoju Aš.
“Kalnų vandeniui” būdingas bruožas – visiškas susikoncentravimas į save, savo paieškas, savo veiklą ir tai verčia jį pamiršti, kad DVASINIS AUGIMAS ĮMANOMAS PER TARNYSTĘ KITIEMS.

O JUK GYVENIMAS JUMS SIŪLO GALIMYBES:

*Galite susisiekti su savo vidiniu šaltiniu;

*Nusimeskite senus skarmalus;

*Išmeskite akmenis iš kuprinės, kurią tampotės.
JEIGU GYVENIMAS PRAŠO TAVĘS PASIKEISTI, JEIGU GYVENIMAS PATEIKIA TAU NAUJAS ŽAIDIMO TAISYKLES.
KLAUSYK SAVO ŠIRDIES!buk_takus

 

***********************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis – pasidalinkite juo su savo bičiuliais, gal būt jiems reikalinga Dr.Bacho žiedų terapijos pagalba, kuri yra švelni ir nežalojanti.

Asmeninės konsultacijos Kaune ir per SKYPE : REGISTRACIJA tel.+37068774541 (Rūta – sertifikuota Dr.Bacho terapijos praktikė)

***************************************************************************************************************

Sekite studijos “Drugelio efektas” renginius facebook paskyroje: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

***************************************************************************************************************

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2015. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės administracijos išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.