Net jei galutinis kelionės tikslas būtų nežinomas

Standartinis

Kodėl žmonės keliauja? Kodėl keliauju aš? O kodėl tu? Manau, kad keliauja žmonės nuo tada, kai žmonija evoliucionavo ir smalsumas išvedė juos į Kelią, nes buvo smalsu, kas  yra už artimiausios kalvos, o kas yra ten, kur baigiasi jūra, ar ji taip ir nukrinta nežinion? Kelionėse žmonės dažnai susitinka kitus žmones ir nuo tos akimirkos prasideda jų vidinės kelionės.

Kelionės yra mano aistra dėl daugelio priežasčių: patenkinti smalsumą, manau, yra svarbiausia. Sugalvojusios temą „Mano kelionės: išorinės ir vidinės“, mudvi su Ugne iškeliavome. Tiesa, skirtingais keliais, bet vedinos tos pačios smalsumo, naujų potyrių bei pojūčių aistros. Aš papasakosiu apie savo keliones.

Mane visuomet lydi knyga ir užrašų sąsiuvinis, mintims, citatoms ir dėkingumui užrašyti. Ir nors knygą kiekvienai kelionei renkuosi intuityviai, ji visada  ne tik atliepia mano nuotaikas, bet ir veda visos kelionės metu. Šį kartą mano palydovas buvo daugelį kartų skaitytas P.Coelho „Alchemikas“, o šis tekstas gimė senovinių civilizacijų ir kultūrų lopšyje – Kretos saloje. Susidėliojo planas, kaip mano gyvenime įvyksta kelionės:

Pirmiausia, ateina apsisprendimas keliauti, pasak P.Coelho: „sprendimai tėra tik ko nors pradžia. Darydamas sprendimus, žmogus iš tikrųjų pasineria veržlion srovėn, kuri nuneša ten, kur sprendimo akimirką jis net nejautė atsidursiąs“.

Antra, priimdama sprendimą kur, kaip, kada ir su kuo keliauti, visada vadovaujuosi nuojauta. „Nuojautos – tai trumpi sąmonės panirimai į bendrąją gyvenimo tėkmę, kurioje susiliejusios visų žmonių istorijos, taigi mes galime žinoti viską todėl, kad viskas yra įrašyta.“ – šiuos mano mano mintis patvirtinančius žodžius perskaičiau mane lydinčioje knygoje ir šie žodžiai skambėjo, kaip patvirtinimas to, ką seniai jau žinau ir esu išbandžiusi: kai medituodami panyrame į teta smegenų bangas – lyg radijo imtuvai, gaudantys bangas, prisijungiame prie visuotinio informacinio – energinio lauko, kuriame viskas jau yra įvykę.

Trečia, pasirenku kelionės kryptį, aišku, intuityviai. „Nesvarbu, kad karavanas vingiuoja, jo kryptis visuomet ta pati. Įveikęs kliūtis, jis vėl susiranda žvaigždę, rodančią, kurioje pusėje yra oazė. Ir kai žmonės prieš save mato tą žvaigždę, spindinčią ankstyvo ryto danguje, jie žino, kad ji rodo vietą, kur yra moterų, vandens, palmių ir datulių.“ Ir nors šiame sakinyje gausu simbolių, kiekvienas žmogus juos iššifruos savaip. Kas tau yra „dykuma“, „oazė“, „žvaigždė“, „moterys“, „palmės“, „datulės“? Ar teko sutikti tai savo Kelyje? Kai mane, grįžusią iš kelionės paklausia: “kaip sekėsi, ar patiko?“ Visada atsakau: “puikiai“, nes išmokau keliauti atvira širdimi, visus įvykius priimdama, kaip man naudingiausias pamokas, o visus žmones – kaip mano gyvenimo mokytojus.

Kai sprendimas priimtas, intuityviai pasirinkta kelionės kryptis ir bendrakeleiviai, belieka susikrauti mantą ir išvykti, užsidega raudona lemputė. Tai įsijungia vidinė kontrolė, širdį suspaudžia baimė, o galvoje apsigyvenusios abejonės įkyriai zulina protą, lyg senovinio gramofono užstrigusi plokštelė. „Yra daug dalykų gyvenime, kurių tu negali kontroliuoti, bet visada gali kontroliuoti savo požiūrį į tuos dalykus“ – pataria Napoleon Hill, kuris, rodos, kiekvienai gyvenimo situacijai turi paruošęs po atsakymą. „Jei esi teigiamai nusiteikęs, tu gali pavadinti pralaimėjimą pamoka ir pasimokyti iš jos, kad ateityje nekartotum“. Šiai minčiai pritaria ir britų gydytojas, homeopatas bei dvasinis rašytojas Edvard Bach, atradęs kaštono žiedų ir pumpurų esencijas, būtent šiai žmogaus proto būsenai palengvinti.

Kai atsiduriu panašioje situacijoje, paklausiu savęs: „ką galėčiau padaryti kitaip, kad rezultatas pasikeistų?“ Jeigu kliūtis sutinku teigiamai nusiteikusi, net būnu nustebinta, kaip lengvai pralaimėjimus galima paversti pergalėmis.

O kai vidun įsibrauna baimė, tai knyga, kuri mane tuo metu lydi, lyg „netyčia“ atsiverčia toje vietoje, kurioje aš randu nusiraminimą: “žmogus neturi bijoti nežinomybės, nes kiekvienas yra pajėgus pasiekti visko, ko jis nori ir ko jam reikia. Mes bijome tik vieno dalyko – prarasti tai, ką turime. Tačiau ši baimė dingsta, kai suvokiame, kad mūsų istorija ir pasaulio istorija parašytos ta pačia ranka.“ (P.Coelho „Alchemikas“)

Gali būti, kad kyla baimė keliauti vienam ar vienai, nes protas prikuria įvairiausių detektyvinių scenarijų: “protui labai sunku pasiduoti ir susitaikyti su tuo, kad yra taip, kaip yra. O mes dar esame susikūrę ištisą įsitikinimų sistemą, kaip viskas „turėtų būti“, pritaria Neale Donald Walsch knygoje „Pokalbiai su Dievu“. Tačiau baimė ištirpsta, kai suvokiu, kad niekas nenukeliaus mano Kelio už mane, tik aš pati. Ir šis suvokimas padeda man suvaldyti nerimą ir baimę, kai kiekvieną kartą išlydžiu savo vaikus į jų keliones, nes žinau, kad atimdama iš jų galimybę praeiti tik jiems skirtą Kelio etapą, padarysiu jiems meškos paslaugą.

O man kelionės patinka dar ir todėl, kad kaip ir piemeniui Santjagui iš „Alchemiko“, „kelionėse nuolat įgyja naujų draugų, bet jam nereikia diena iš dienos būti su jais. Visą laiką, būnant su tais pačiais žmonėmis, jie ilgainiui tampa tarsi mūsų gyvenimo dalimi. O tapę mūsų gyvenimo dalimi, jie užsinori tą gyvenimą pakeisti. Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats.“

Šį kartą  kelionės vadovas paleido visą autobuso minią kalno viršuje, įdavęs kiekvienam į rankas tik, taip vadinamą „šventraštį“, kuriame buvo nuorodos, kur eiti, o kur neiti, leidžiantis kalnų tarpekliu, kada išplaukia paskutinis laivelis ir asmeninę atsakomybę, dar pridūrė: „stebėkite ženklus“. Pagalvojau: „visai, kaip „Alchemike“.

Kai apsisprendi, ką nors daryti, niekada nežinai, kaip tai pavyks, į kokius posūkius nuves Kelias, tai yra paslaptis – ši kelionė, taip pat yra paslaptis, o tu – savo lobio ieškotojas.“ (P.Coelho)

Įdomu, koks lobis laukia manęs šioje Kelionėje? Spausdama kišenėje akmenį, kurį reikia pernešti per tarpeklį, o kuprinėje – ypatingo laukinių bičių medaus stiklainiuką, kuris, pernešus per tarpeklį, įgauna stebuklingų galių, leidausi į Kelią. Čia lemiamą žodį tarė mano neatostogaujanti Perfekcionizmo skyriaus vadovė. Viską atlikau, kaip buvo liepta, maža ką. Dar nugirdau vadovą pasakojant apie vieną Kretos senolę, kuri nugyvenusi apie šimtą metų, paklausta, ką ji darė, atsakiusi, kad savo angelams sargams dažniau dėkodavo, nei ko nors jų prašė. Užsirašiusi šiuos žodžius atmintyje, pradėjau leistis žemyn. Pradžioje aštrių potyrių išbadėjęs mano protas buvo patenkintas, apžiūrinėjau gėlytes, augalėlius, akmenėlius, kalnų ožkų kanopas, kaulelius ir ragelius ( joms nepasisekė), sustodavau nufotografuoti gražių vaizdų (ach jau tas noras visus įspūdžius sugrūsti į telefoną!), bet oras kaito, saulė, lyg pasityčiodama, plieskė į viršugalvį ir visas entuziazmas išgaravo. Kišenėje užčiuopiau akmenį ir prisiminiau, kad jį nešantis, reikia nuolat dėkoti. Dabar, kai rašau šias eilutes ir esu savo komfortiškoje aplinkoje, suprantu, kad tai buvo „saldainiukas“ protui, kad jis nemėgintų vesti manęs iš proto.

Dėkojau už daug ką : už tai, kad turiu kojas ir galiu eiti pati, kad mano sveikata puiki, kad einu savarankiškai, už tai, kad vadovas kiekvienam įdavė po asmeninę atsakomybę, už tai, kad keliauju ne viena, o su bendrakeleive, savo dukra, už tai, kad einu ieškoti savo „lobio“. Kokio dar lobio !? Karštis darėsi nepakeliamas, nepadėjo net ant galvos susipiltas butelis vandens. Siauri takeliai kilo uolos briauna aukštyn, iš po kojų slidinėjo smulkūs akmenukai, reikėjo rankomis laikytis už sienų, kurios, įkaitusios saulėje degino rankas, lyg būtume ėję palei įkaitusią krosnį. Galvoje vėl suskambo Vladimiro Vysockio dainos žodžiai: „začem idiote v gory vy?“ Žmonės, kokio velnio jūs einate į tuos kalnus? Ir kodėl reikia išmetinėti save iš tos komforto zonos? Priekyje manęs einanti dukra paslydo ant smulkaus žvyro ir suklupo, laimei, be skausmingų nubrozdinimų, tačiau tai pareikalavo dar didesnio atidumo.

„Kad būtume žinoję, kad čia taip sunku tikrai nebūtume ėję“, išgirdau dviejų pagyvenusių damų aimanas. Mat “keturi su puse kilometro, grožintis nuostabiais tarpeklio vaizdais“, nė iš tolo neatitiko jų lūkesčių. Tik dėtis nebuvo kur: atgal nepasuksi, nes reikės kepurnėtis aukštyn, taksi neišsikviesi, nes vis tiek neatvažiuos, o ir ryšio nebuvo. Liko vienintelė išeitis – sukaupti viską, kas dar neišgaravo, ir eiti pirmyn.

„Moterys, nepasiduodam!” – nejučia sušukau ir ant sėdynės nusileidau žemyn. Moterys, gavusios entuziazmo injekciją, atgijo ir su pavydėtina ištverme tęsė žygį.

Tam tikrą akimirką mes nebeįstengiame valdyti savo gyvenimo ir nuo tada jį ima vairuoti likimas. Tai ir yra didžiausia pasaulio apgavystė.“(P.Coelho)

Tarpeklį mes įveikėme, o apačioje laukė lobis – lyg ašara skaidri jūra! Pasinėriau ir gulėjau vandenyje, įmerkusi savo perkaitusį katilą, atsiduodama bangų šokiui. Mano bendrakeleivės irgi buvo laimingos, glaudėsi pavėsyje, nosinaitėmis braukdamos prakaitą nuo veidų ir pasiryžusios pirmos šturmuoti laivelį, nuplukdysiantį mus į išsvajotąjį krantą.

Mano kuprinėje buvo mano „lobiai“ – stebuklingu tapęs medus ir dėkojimo akmenėlis. Ko išmokau šioje kelionėje? Ištvermės, kantrybės, gavau pasitenkinimą, kad įveikiau dar vieną Kelio etapą. O stebuklai?

 

“Atskleisdami atsitiktinį knygos puslapį, burdami iš delnų, kortų ar stebėdami paukščių skrydį, kiekvienas iš mūsų galime tai susieti su savo išgyvenimais. Iš tikrųjų patys daiktai neatskleidžia nieko, tai žmonės, stebėdami daiktus, išmoksta prasiskverbti Pasaulio Sielon.“ (P. Coelho „Alchemikas“)

Ar kitą kartą aš vėl eisiu į kelionę? Žinoma.“Net jei galutinis kelionės tikslas būtų nežinomas. Net jei tam tikrą akimirką priimtume klaidingą sprendimą. Dievas, kuris regi tavo drąsą, tau suteiks įkvėpimą, padėsiantį tą klaidą ištaisyti.“ (P.Coelho “Rankraštis,rastas Akroje“)

Šioje kelionėje patirtas įžvalgas integravome į autorinę programą “ Mano kelionės: vidinės ir išorinės“ ir esame pasiruošusios su jumis dalintis.

Jeigu nors viena kūno dalelė virptelėjo, junkis ir tu. Išsamiai apie šią kelionę skaitykite ČIA.

 

*********************************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Reklama

Mano kelionės: vidinės ir išorinės

Standartinis

Moterų kelionė su autorine programa
„Mano kelionės: vidinės ir išorinės“
Spalio 18 – 26d.
Kemer (Antalya) Turkija

ATEINA LAIKAS IŠGIRSTI KELIONĖS KVIETIMĄ IR JAI ATSIVERTI!
Kam sakai: TAIP?

10 TAIP dėl ko verta leistis į šią kelionę:

Kelionė – pažinimo poreikis. Kur aš benukeliaučiau, jei keliauju sąmoningai, turiu galimybę pažinti ne tik kitą šalį, tačiau pirmiausiai – save.Kelionė leidžia man išjudėti iš įprastos rutinos, iš komforto zonos,
Kelionė plečia vidines ir išorines mano erdves,
Kelionė veda į unikalius ir nepamirštamus patyrimus, anapus išanktinių įsitikinimų ir lūkesčių
Kuomet pilnavertiškai keliauju – aktyvuoju savo 5 pojūčius ir pilnai atsiveriu įspūdžiams bei patirtims,
Kelionė moko būti čia ir dabar, išgyvenant vidinio pasitenkinimo būseną,
Kelionė veda į atvirumą, drąsą ir pasitikėjimą,
Kelionė moko lankstumo, pastabumo, atsipalaidavimo, įsiklausymo, tolerancijos,
Kelionėje išgyvenu bendrystės su žmonėmis ir gamta patirtis,
Kelionė mane gydo ir keičia.
Jei atradai savo „TAIP“, tuomet ši kelionė skirta būtent tau!

Pasižymėk savo tvarkaraštyje: 2018.10.18-26, Kemer (Antalya) Turkija, Club Salima Beldibi first class Holiday Village, „Moterų kelionė su autorine programa „Mano kelionės: vidinės ir išorinės“!

Ši ypatinga kelionė tai – gyvenimo pamokos, paremtos asmeninėmis patirtimis ir patikrintos 100%.
Jos metu leisimės į praktines užduotis, patirtis, žinias, judėsime ir šoksime, mokysimės ir praktikuosime įvairias meditacijos, sąmoningumo ir savo kūno pajutimo formas, kurios padės mėgautis pilnatvišku, sąmoningu keliavimu po nuostabiąją Turkiją ir po savo vidų.
Šios kelionės programa – tarsi ankstesnių trijų moterims skirtų programų tęsinys. Tačiau, tam, kad dalyvauti kelionės programoje, jums nereikalingas joks specialus pasiruošimas ar žinios.

Kelionė su dviem patyrusiomis lektorėmis:

UGNE MIKALAUSKAITE, kuri savo gyvenime vadovaujasi devizu „gyventi autentišką, drąsų, kūrybingą gyvenimą“, turinčia 11 metų psichoterapinio darbo patirties, rengiančia seminarus įvairiomis temomis.Tibeto Tantrajanos linijos sveikatingumo bei saviugdos praktikų mokymo veiklos, masažai bei šokiai ratu padeda vis giliau pažinti moterišką energiją, moters poreikius ir sunkumus. Tai paskatino sukurti specialią programą, sudarančią galimybes savęs, kaip moters, tyrinėjimui, įvairių savo pusių atradimui ir išlaisvinimui bei realizavimui.

 

 

RŪTA LENKAUSKIENE, turinčia 14 metų patirtį, pradėjus širdžiai mielą veiklą „nuo nulio“, sertifikuota dr.Bacho žiedų terapijos ir teta metodo praktike, holistinės kūno terapijos praktike, lektore, vedančia užsiėmimus Lietuvoje ir užsienyje, afirmacinių kortų „Pažink save“ autore, tinklaraščio „Drugelio efektas“ įkūrėja, laiminga moterimi.

Išsamus užsiėmimų bei praktikų TVARKARAŠTIS ir detalus programos aprašymas atsiunčiamas užsiregistravusioms dalyvėms.

Jūsų laukia ypatingos, specialiai šiai autorinei programai paruoštos, dovanos:

Parengiamasis susitikimas prieš kelionę,
Pasiruošimo sąmoningam keliavimui gidas
Praktikų vadovas, kurio pagalba galėsite savarankiškai tęsti kelionės metu įsisavintas praktikas,
Fotografijos, priminsiančios nuostabias akimirkas
2 meditacijų audio įrašai.

Investicija į unikalų kelionės su autorine 2 lektorių programa paketą: 800€ (Registracija įsigalioja sumokėjus 250€ avansą). Registracija iki 2018-07-31 Kelionės kaina gali keistis, priklausomai nuo viešbučio ir skrydžio kainų, todėl norėdami gauti geriausią variantą, turime apsispręsti ir sumokėti avansinį mokėjimą.

Sąskaitą pavedimui atsiųsime, kai tik gausime jūsų registracijos laišką.

Dalyvių skaičius – tik 10, todėl laiku sumokėdamos mokestį, jūs užsitikrinsite dalyvės vietą. Persigalvojus avansinis mokestis negrąžinamas, jei kelionė atšaukiama, visa suma jums grąžinama.

Registracija ir pasiteiravimas: Rūta Lenkauskienė: leruta@gmail.com, +37068774541

Į kainą įskaičiuota:
8 dienų dviejų lektorių autorinės mokymų programos (teorija ir praktika, bei visos reikalingos priemonės)
Skrydis, bagažas (rankinis iki 5 kg, registruojamas iki 20 kg), pervežimai oro uostas – viešbutis – oro uostas, apgyvendinimas.
7 nakvynės triviečiuose numeriuose 5 žvaigždučių viešbutyje – Nurol Club Salima 5* Kemer (Antalya) Turkija, (plaukų džiovintuvas, LCD televizorius, seifas, oro kondicionierius, balkonas/terasa)
Pilnas maitinimas viešbučio restorane : viskas įskaičiuota (all inclusive) – atviras bufetas, kur galėsite maitintis pagal savo poreikius, jūsų pasirinktu laiku. Tarp 10:00 – 00:00 val. visi viešbutyje prieinami nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai – nemokami.
Į kainą įeina viešbučio paslaugos: 2 baseinai, baseinas su kalneliais, turkiška pirtis, fitneso centras, paplūdimio tinklinis, stalo tenisas, aerobika, krepšinis, mini futbolas; paplūdimio ir baseino rankšluosčiai, skėčiai, gultai; bevielis internetas (tam tikrose patalpose); 2barai; botanikos sodas.

Kelionei reikia turėti pasą, galiojantį 6 mėn.po grįžimo.

Plačiau: http://www.clubsalima.com.tr/en-US/concept/
Apie viešbutį: http://www.clubsalima.com.tr/en-US/

**********************************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Laiminga moteris – galinga moteris

Standartinis

 

Nors šiandien tik paskutinė gegužės diena, bet mintys ir planai jau siekia rudenį ir su džiaugsmu kviečiu visas laimingas moteris į Birštoną, kur laukia:

Aistės Virketės foto

Moterų savaitgalis “Laiminga moteris – galinga moteris!“

Rugsėjo 7–8-9 d.d.

Jau trečią kartą mus suburia išskirtinė Birštono dvasia ir mes renkamės į mokymus, skirtus   motyvuotoms, drąsioms ir atsakingoms moterims, siekiančioms įgyti ne vien žinių, bet ir   praktinių įgūdžių.

• Ar nori ką nors keisti savo gyvenime?
• Ar esi pasiruošusi keistis?
• Ar esi pasiruošusi investuoti į pokyčius?
• Ar esi pakankamai drąsi?
• Ar nori susigrąžinti savo galią ir būti laiminga?
• Ar nori sukurti laimingus santykius?
• Ar nori džiaugtis savo artimųjų laime?
• Ar nori laiminti gyvenimą?

Genialioji Levo Tolstojaus frazė skelbia: “Jei nori būti laimingas, būk”.

Aistės Virketės foto

Nealas Donaldas Walschas knygoje “Pokalbiai su Dievu” rašo:”pirmas žingsnis ką nors keičiant – suvokti ir pripažinti, kad jūs susitaikote su mintimi, jog viskas taip yra tik todėl, kad šitaip patys nusprendėte…siekite keisti ne todėl, kad dalykas yra blogas, o todėl, kad jis jau neatitinka to, Kas Jūs Esate. Tėra vienintelė priežastis ką nors daryti – patvirtinti visatai tai, kas jūs esate”

• Jei nori sužinoti kokie yra žingsniai į laimę ir išmokti juos žengti;
• Jei nori išsiaiškinti savo norus ir baimes;
• Jei nori atskleisti savo drąsą;

MES ŽINOME, KAIP TAI PASIEKTI IR PASIRUOŠUSIOS SU JUMIS DALINTIS SAVO PATIRTIMIS!
Trijų dienų moterų atsiskyrimas tai – gyvenimo pamokos, paremtos asmeninėmis patirtimis ir patikrintos 100%.

Su dviem patyrusiomis lektorėmis:

 

UGNE MIKALAUSKAITE, kuri savo gyvenime vadovaujasi devizu „gyventi autentišką, drąsų, kūrybingą gyvenimą“, turinčia 11 metų psichoterapinio darbo patirties, rengiančia seminarus įvairiomis temomis.Tibeto Tantrajanos linijos sveikatingumo bei saviugdos praktikų mokymo veiklos, masažai bei šokiai ratu padeda vis giliau pažinti moterišką energiją, moters poreikius ir sunkumus. Tai paskatino sukurti specialią programą, sudarančią galimybes savęs, kaip moters, tyrinėjimui, įvairių savo pusių atradimui ir išlaisvinimui bei realizavimui.

 

 

RŪTA LENKAUSKIENE, turinčia 14 metų patirtį, pradėjus širdžiai mielą veiklą „nuo nulio“, sertifikuota dr.Bacho žiedų terapijos ir teta metodo praktike, holistinės kūno terapijos praktike, lektore, vedančia užsiėmimus Lietuvoje ir užsienyje, afirmacinių kortų „Pažink save“ autore, tinklaraščio „Drugelio efektas“ įkūrėja, laiminga moterimi.

KODĖL TURĖČIAU RINKTIS BŪTENT ŠIUOS MOKYMUS? DABAR JŲ TIEK DAUG?

TRYS „TAIP“, ĮKVEPIANTYS RINKTIS BŪTENT ŠIUOS MOKYMUS MOTERIMS:
• Ar gali mokymai būti malonūs?
• TAIP! Nes tavęs laukia ilgas savaitgalis (3 dienos: nuo penktadienio14 val. iki sekmadienio 16 val.) prabangiame SPA viešbutyje, pasivaikščiojimai pušyne, Nemuno pakrantėse, kūno sveikatinimo ir puoselėjimo procedūros, malonus aptarnavimas, skanus ir sveikas maistas viešbučio restorane.
• Ar gali būti mokymai džiuginantys?
• TAIP! Nes praktinės užduotys, patikrintos daugiametę patirtį turinčių lektorių, duoda akivaizdžius rezultatus, pokyčius pastebėsite jau mokymų metu ir džiaugsitės savimi ir pasiektais rezultatais.
• Ar gali mokymai būti kūrybingi?
• ŽINOMA TAIP! Praktinės užduotys, kurios pažadins tavo kūrybines galias, suteiks įkvepiančių idėjų, kurias galėsi pritaikyti kasdieniniame gyvenime.
***Jeigu nors vieną idėją norėtum įgyvendinti;
***Jeigu suintrigavo nors vienas TAIP;

Tada šis savaitgalis, skirtas būtent tau!

Pasižymėk savo tvarkaraštyje: 2018_09_7,8,9 Birštonas, Royal SPA Residence, Moterų savaitgalis “Laiminga moteris – galinga moteris“

Jūsų laukia ypatinga, specialiai šiai autorinei programai paruošta, dovana – praktikų gidas, kurio pagalba galėsite savarankiškai tęsti įsisavintas praktikas, profesionalios fotografijos, priminsiančios gražias akimirkas ir meditacijos audio įrašas.

„Būk pati tuo pokyčiu, kurį nori matyti gyvenime.“ (M. Gandhi)

Išsamus užsiėmimų bei praktikų TVARKARAŠTIS ir detalus programos aprašymas atsiunčiamas užsiregistravusioms dalyvėms.
Tam, kad dalyvauti savaitgalio programoje: jums nereikalingas joks specialus pasiruošimas ar žinios.

Renginio kaina:

300, € “vyturio“ mokestis, galioja nuo iki liepos 30d. Registracija įsigalioja sumokėjus 100€ avansą (likusi suma sumokama iki rugpjūčio 30 d.
350, € “pelėdos” mokestis, galioja nuo liepos 31d iki rugpjūčio 30d. Registracija įsigalioja sumokėjus 100€ avansą (likusi suma sumokama iki rugpjūčio 30 d.

• Sąskaitą pavedimui atsiųsime, kai tik gausime jūsų registracijos laišką.

Dalyvių skaičius – tik 12, todėl laiku sumokėdami mokestį, jūs užsitikrinsite dalyvio vietą. Persigalvojus avansinis mokestis negrąžinamas, jei renginys neįvyksta, visa suma jums grąžinama. Liko 3 vietos!

Registracija ir pasiteiravimas: Rūta Lenkauskienė: leruta@gmail.com, +37068774541 
Į kainą įskaičiuota:
∙ 3 dienų dviejų lektorių autorinės mokymų programos (teorija ir praktika, bei visos reikalingos priemonės)
∙ 2 nakvynės dviviečiuose numeriuose 4 žvaigždučių Royal SPA Residence viešbutyje Birštone (chalatas + šlepetės + rankšluosčiai + tualeto reikmenys + plaukų džiovintuvas)
∙ Apie viešbutį: http://www.royal-spa.lt/
∙ Pilnas maitinimas viešbučio restorane : 2 pusryčiai (ŠS), 2 pietūs (ŠS), 2 vakarienės (PŠ)
∙ SPA paslaugos 90 min. kiekvieną dieną (baseinas, pirtis) ir pažintinė dr.Kneipo paskaita ( 1 val.)
∙ Automobilio parkavimas
∙ Belaidis internetas

Praėjusio renginio dalyvių atsiliepimai:

„Renginyje apsisprendžiau dalyvauti, nes norėjau atsipalaiduoti ir pabendrauti su kitomis moterimis, padėti sau išgyventi skyrybas. Draugė ir kolegė pasakė apie šį renginį. Pažįstu abi renginio vedėjas, kurios – nuostabios. J Apsisprendžiau dalyvauti, nes darau viską ir naudojuosi visomis galimybėmis, kurios šiuo metu atsiranda. Vertinu šį renginį puikiai, nes pasiekiau savo tikslus – atsipalaidavau ir pabendravau. Tai – būdas pasirūpinti savimi ir paleisti tai, kas turi būti paleista. Tai – renginys moterims, ieškančioms vidinės harmonijos, ramybės, laisvės, žinių, priėmimo, palaikymo. Ačiū!“ (A.Š.)

„Vadovių asmenybės ir buvusių renginių patirtis paskatino dalyvauti ir šiame renginyje. Buvau kątik išlipusi iš „duobės“ – buvo palengvėję, reikėjo palaikymo, užtvirtinimo. Renginyje dalyvauti paskatino gauta žinia bei pasitikėjimas savo vidiniu jausmu ir renginio vedėjomis. Moterų savaitgalio metu vyko tylus, geras procesas: pajaučiu – o jūs pasakot, pagalvoju – jūs pasakot, pasakot – pajaučiu… Seminarą vertinu 10 balų. Rekomenduoju moterims, norinčioms mylėti save ir gyvenimą, nes dalyvavimas Ugnės ir Rūtos vedamuose renginiuose tikrai atsipirks!“ (I.Ž.)

„Mane traukia savo srities profesionalai. Rūta, o vėliau – ir Ugnė žavi savo žiniomis ir gebėjimais. Moterų savaitgalyje dalyvauti mane paskatino noras bendradarbiauti. Tuo metu jaučiau ir tebejaučiu pokyčius, virsmus. Jaučiausi neužtikrinta. Todėl pasidaviau virsmui, srovei, pokyčiams tiek, kad ta banga eitų sava vaga. Teisinga vaga. Noriu, kad tekėtų viskas per „gėrio Žemę“. Po moterų savaitgalio jaučiu galimybę pasitikėti Aukščiausiomis jėgomis. Jaučiu Dievo palaimą ir Jo teikiamas dovanas. Užmezgiau pamirštą ryšį ne tik su savo dvasia, bet ir su Dievu. Tai – didžiausias indėlis! J AČIŪ!“ (A.V.)

************************************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Penktadienio mintys: talento savininkė

Standartinis

Foto: Aistė Virketė

 

,,Kiekvieną kartą, kai pradedu naują knygą ir žvelgiu į geltonąjį sąsiuvinį, kvapą gniaužia vien pagalvojus, kokio sunkaus darbo imuosi“, rašė Maya Angelou, amerikiečių poetė, rašytoja bei kovotoja už žmogaus teises.

Kai šiandien sėdau prie kompiuterio rašyti ,,Penktadienio minčių“, lyg netyčia atsivertė būtent šie žodžiai ir aš supratau, kad jie – apie mano būseną, kai kiekvieną kartą sėdu rašyti, vis galvodama, ką gi gražaus, protingo ir naudingi kitiems aš perduosiu.

Sarah Ban Breathnach, savo knygoje ,,Paprasta pilnatvė“ taip pat aprašo savo būsenas ir pokyčius, kai ji pradėjo rašyti knygą: ,,patikėk, kad pradėjusi rašyti knygą nė nenujaučiau pasileisianti į safarį ieškoti savo tikrosios “aš“. Kad suprastumėt, kiek mažai pati žinojau, ką parašysiu, pasakysiu, jog iš pradžių maniau, kad imuosi knygos apie tai, kaip gyventi mažiau skubant.“

Kiekvieną kartą, sėsdama rašyti aš jaučiuosi taip pat, niekada nežinau kuria linkme pakryps mano mintys ir ką užrašys ranka, kaip rašė Wayn’as Dayer’is, vedžiojama Kūrėjo. Panašiais savo pastebėjimais dalinasi ir Sarah Ban Breathnach: ,,dažnas menininkas jaučiasi taip, tarsi anksčiau ar vėliau kas nors “demaskuos“, ko gero, anksčiau, nes kūrėjai žino, kad nepaisant aukštesniosios galios, besidarbuojančios su mumis ir per mus, kūrinys pasaulį išvysta menininko vardu. Su šituo jis ir galynėjasi. Nekurdami paniekiname dieviškąją kibirkštį. O kurdami pasijuntame tarsi pasauliui atgręžėme netikrą savo veidą, nes žinome, kad vieni nieko nesukuriame, nors niekas, be mūsų, šito ir nežino. Tačiau apgaulė ir kova baigiasi tą akimirką, kai liaujamės neigę turį talentą ir pripažįstame – nužemintai ir pagarbiai dėkodami – norį tapti jo šeimininkais, besidalijančiais juo su pasauliu. Jei nesirengiame naudotis gabumais tik savo labui, sulauksime globos.“

Kiekvieną kartą, rengdama naują seminarų ciklą ar savaitgalio išvyką, aš būnu kupina įkvėpimo, šviesiausių minčių ir idėjų, tačiau iki galo niekada nežinau, kokiu keliu pakryps seminaras ir kokias pamokas gaus dalyviai, neaplenkiant ir manęs. Kiekvieną kartą esu iš visos širdies dėkinga manim patikėjusiais ir einančiais drauge su manimi neištyrinėtu, tačiau tokiu įdomiu Keliu. Galiu drąsiai sakyti, kad tikėjimas ir padaro stebuklus, nes po kiekvieno seminaro, po keletą savaičių trukusių studijų ar kartu praleisto savęs tyrinėjimų savaitgalio, mes sugrįžtame kitokios, pasikeitusios, atradusios savo talentus ir lobius. Kupinomis meilės ir džiaugsmo širdimis dalijamės gėriu su savo artimaisiais, bendrabarbiais ir kaimynais. Puošiam savo namus ir aplinką, vaišinam ir dalijamės šiluma iš begalinės gausos, iš turėjimo tiek kiek mums reikia ir dar daugiau.Ir vėl nekantraudamos laukiame naujų susitikimų, naujų tyrinėjimų ir atradimų. Kitaip ir negali būti, nes “tikėjimas“ ir yra “tik“ “ėjimas“ savo gyvenimo keliu.

Sugrįžkime šiandien prie talentų. Kaip jautiesi tardama žodį “talentinga“? Kokius savo talentus galėtum užrašyti? Beje, apie rašymo terapijos naudą jau žino ir jaučia jos teigiamą poveikį, ne viena seminarų dalyvė. (Rašydama naudoju moterišką giminę, nes taip yra, kad pati būdama moteris geriausiai suprantu ir dalinuosi žiniomis su moterimis. )

Radau alegorinį pasakojimą iš Naujojo Testamento, kuriame pasakojama, kaip vienas turtuolis, prieš išvykdamas į tolimą kelionę, išdalina savo tarnams talentų monetas. Pirmajam duoda penkias, antrajam – dvi, o trečiajam – vieną. Pirmasis tarnas savo gautuosius talentus tuoj pat paleidžia į darbą ir uždirba nemenką kapitalą. Antrasis – taip pat nuo jo neatsilieka. Paskutinis tarnas, gavęs tik vieną talentą užkasa jį žemėn, nes pabūgsta atsakomybės.

Sugrįžęs turtuolis pakviečia tarnus atsiskaityti. Pirmieji du pradžiugina poną ir nusipelno jo pagyrimų. Trečiasis atėjęs iš karto pradeda aiškintis, kad žinodamas apie pono griežtumą, jis nusprendžia nerizikuoti ir savo talentą saugiai užkasa. Ponas pašėlsta ir atima iš trečiojo tarno talento monetą ir perduoda ją nuovokiausiajam tarnui, sakydamas:“ Kiekvienam turinčiam bus dar pridėta, ir jis visko gausiai turės.“ O atsargųjį tarną įmeta tamsiojon, kur jis ima raudoti, klykti ir griežti dantimis. Nežmoniškai skauda, kai pasaulis nieko nenori tau duoti. Tačiau skausmas nepalyginamai didesnis, tiesiog nepakenčiamas, jei pats savimi netiki ir nieko sau neduodi.“

Kadangi daugelis mūsų stengiamės gyventi atsargiai ir saugiai, mus pasakojimas apie turtuolį ir tris jo tarnus, labai nervina. Tai yra pasakojimas apie kūrybos riziką ir mums, žinoma, labai gaila tarno, palaidojusio savo talentą ir dar savo pono įmesto į belangę. Juk jo atsargumas, atrodo, toks pagirtinas ir priimtinas. Šis pasakojimas ir turėtų mus nervinti, nes  tiek daug žmonių, lygindami savo ir kitų talento dydį, veltui švaisto brangiausius gamtos išteklius – laiką, kūrybinę energiją, emocijas.

Sarah Ban Breathnach siūlo: “ šiandien paprašyk Dvasios atskleisti tavo gabumus, kad juos pažintumei, pripažintumei ir taptum jų šeimininkė. Ar nori, kad tavo gyvenimas būtų turtingesnis? Ar nepalaidojai savo talentų?

Kaip gyvensime turtingiau, dvasingiau ir aistringiau, nenorėdami visiškai nieko sau duoti? Daugelis  mūsų per ilgai gyveno atsargiai, o dar nesiliauja stebėjęsi, iš kur tie jų vargai?

Pasirinkę saugų gyvenimą, kartu priimame pavojingiausią sprendimą savo gyvenime.“

Šis pasakojimas man priminė dar vieną alegoriją – “areną“ ir kiekvieną mano ėjimą į ten, t.y. situaciją, kai, norėdama išsaugoti savo gyvenimo vertybes, aš stoju į kovą, be jokių sėkmės garantijų, labai dažnai krentu veidu į purvą…ir vėl keliuosi. Kiekvieną kartą, atsikelti man padeda šalia manęs esantis žmogus, kuris mane palaiko, supranta ir myli, nes pats yra šalia, kovoja toje pačioje arenoje, tame pačiame purve. Sėdėdama Pompėjos didžiojoje arenoje mąsčiau, kad ši alegorija tokia pat sena, kaip žmonija ir į areną, didesnę ar mažesnę, einame kiekvieną savo gyvenimo dieną.

Rašydama paskutines eilutes supratau, kad dedikuoju šį tekstą moterims, patikėjusioms, išlikusioms ir dalyvaujančioms naujausiame mano projekte “Gyvenu BE pykčio“, kuris tęsiasi trisdešimt savaičių. Mes beveik artėjame prie pusiaujo, renkamės į susitikimus kartą per mėnesį pasidalinti savo asmeninių tyrinėjimų rezultatais, mes palaikome, įkvepiame ir motyvuojame viena kitą ir mes tvirtai einame kiekviena savo Keliu pirmyn.  Būdamos  šalia viena kitos, mes suvokiame, kad kiekviena “sapnuojame savo sapną“ ir kaip rašo Don Miguelis Ruizas, prisiimame atsakomybę tik už savo sapną, bet gerbiame kiekvieno sapnuotojo sapną.

Mano įkvėpimo šaltiniai ir mokytojai:

*************************************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Penktadienio mintys: tavo širdis – lyg sėkla.

Standartinis

 

artwork_by_ododua.aum

“Tavo širdis – lyg sėkla

Kupina visko, ko reikia jos sužydėjimui.

Visos netiesos, kada nors pasakytos apie tavo netobulumą,

 kuo tu galėtum tapti arba ne,

yra tik dulkės, nupučiamos vėjo, kai augi tu ir sąmonėji.

Viskas, ko reikia tavo širdies sėklai – tai būti pamaitintai, pagirdytai emocijų vandenimis

ir būti  apšviestai ,sušildytai drąsos Šviesa,

bei būti apgaubtai mylinčių seserų globa,

kad nusimesti tu galėtum abejonių šydą.

 

Leiski sudygti šventoje pilvo gelmėje Kūrybos gėlei,

kad kelt į saulę ir dangaus žydrynę ji žiedus savus galėtų.

Ir leisk išvyst pasauliui nuostabias spalvas tavąsias, leisk atsigerti tavojo saldaus nektaro tam, kuris ištroškęs.

Tebūna tavo protas indu nušvitusiai tavąjai sielai

Ir teišgydo jos skaudulius sužydusios gamtos kvapai malonūs.“

 

 

Senolė Flordemayo, Meksika

(Vertimas iš anglų kalbos: Rūta Lenkauskienė)

( Gimusi paženklinta Majų ženklu ir vadinama “Sėklų saugotoja“, apdovanota intuityvia įžvalga, Flordemayo tęsia tradicijas dovanodama naujagimiams sėklų ryšuliukus ir primindama tėvams senas tiesas, kad sėklomis rūpintis reikia taip pat, kaip savo vaikais.)

 

Šaltinis: http://www.grandmotherscouncil.org/who-we-are/grandmother-flordemayo

Fotografijų autorė Aistė Virketė ( https://www.facebook.com/AisteVirkete)

*******************************************************************************

Kitas moterų rato renginys: “Laiminga moteris -galinga moteris“  įvyks 2018 rugsėjo 7 – 8 – 9 d.d. Birštone. 

Džiugi žinia yra ta, kad į rugsėjo mėnesio renginį jau užsiregistravo aštuonios moterys! Netrukus paskelbsime apie renginį facebook socialiniame tinkle. Kaip visuomet, savo vietą galėsite užsitikrinti registruodamos ir sumokėdamos avansinį mokestį.

*******************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Penktadienio mintys. Sustabdyti laiką.

Standartinis

Vienintelis dalykas, kurį norėčiau padaryti dabar – tai sustabdyti laiką!

Lyg išprotėjusios pražydo slyvos, obelys ir ievos, girdamosios savo žiedų baltumu išsiilgtoje dangaus žydrynėje. Pievas geltonai nutaškė pienės ir plukės, o darželius išmargino nenusakomo margumo tulpės.

Jau ne pirmą pavasarį pastebiu, kad šis žydėjimo laikotarpis ne praeina, o pralekia kosminiu greičiu, įtraukdamas į savo beprotišką greitį visus ir mane. Todėl aš norėčiau sustabdyti laiką, kad galėčiau ilgiau pasidžiaugti žydėjimu – aukščiausius virpesius gamtoje spinduliuojančiu laiku. Todėl sąmoningai tai darau – stabdau laiką ir lėtai leidžiu sau būti, ne veikti…

Ir dar yra viena priežastis, kodėl noriu stabdyti laiką: tik (arba jau) septynios dienos praėjo (o gal pralėkė) po, tradiciniu tapusiu, moterų rato susirinkimo Birštone. Trys dienos, kupinos pačių spalvingiausių emocijų, gilių išgyvenimų, bei vidinių transformacijų, pralėkė kaip trys akimirkos. Todėl aš noriu sustabdyti laiką ir dar kartą išbūti tame virsme, kuris, kiekvieną kartą, mums susitikus, paveikia ir vedėjas ir dalyves. Nes, pasak Richardo Bacho, visi mes esame atlikėjai, mokiniai ir mokytojai.

Širdis apsipila džiaugsmu, kai matau moters veide tyrą, nesuvaidintą šypseną, nors jis atvažiavo čia pagydyti savo sudaužytos širdies. Saldaus gerumo banga pasklinda krūtinėje, kai penktadienio vakarą prieš mus sėdėjusi rūsti karė, nusimetusi savo šarvus ir kardą, virsta švelnia ir takia moteriška būtybe. Apima pilnatvės jausmas, kai matau, kaip iš nedrąsios, lyg pirmokutė, mergaitės, į viską žvelgiančios nepatikliai ir su baime, gimsta savimi pasitikinti, švelni moteris, kuri kupina dėkingumo širdimi grįžta pas savo dukrą, dovanojusią mamai tokias nuostabias patirtis. Dr.Bachas rašė, kad vaikai ateina į mūsų gyvenimą, kaip mūsų mokytojai ir gali būti daug brandesnės dvasinės būtybės, nei tėvai.

Būnant šiame sakraliame  bendraminčių rate, gera jausti viduje ir išorėje pulsuojančią moterišką energiją – visuomet globojančią, užjaučiančią, suprantančią, palaikančią ir visuomet be smerkimo ar vertinimo. Kad patirtume virsmą išoriniame gyvenime, pirmiausia turime patirtį virsmą savo viduje. Nuolat kartoju šią žinią moterų rato dalyvėms: į moterų ratą mes renkamės ne dėl to, kad esame nusistačiusios prieš vyrus. Čia susirenkame, kad išgrynintume arba net iš naujo atrastume savo moteriškumą, kurio taip trokšta pasaulis. O pasaulis – tai mes pačios, mūsų šeimos ir mūsų aplinka. Todėl iš tokių susitikimų mes grįžtame kitokios. Kokios? Apie tai pasakoja jau ne viename renginyje dalyvaujančios moterys, joms pritaria ir tos, kurios, nugalėjusios savo vidinius demonus, išdrįsta leistis į šią nuostabią kelionę. Ar jau pastebėjote jas? Kartais jos, paklaustos, kaip sekėsi, gali tik nusišypsoti, svajingai užmerkti akis ir…nieko neatsakyti. Nes tai, kas įvyko jose nenusakoma žodžiais.

Jau antrą kartą moterų atsiskyrimo savaitgalį vedu su mano sielos bičiule, mokytoja bei terapeute Ugne. Ruošdamos kiekvieną renginį, pačios pereiname per tas žarijas, per kurias ruošiamės siųsti dalyves, pačios išgyvename vidines transformacijas, džiaugiamės ir verkiame kartu. Tai yra neišvengiama proceso dalis. Kad išgyventume gėrį, turime patirtį skausmą, kuris išgrynina ir parodo savybes, su kuriomis dar reikia dirbti. Kai išgyveni savo skausmingas patirtis , t.y. “eini į areną” susikauti su savo vidiniais demonais ir, kai krenti veidu į purvą, padėti tau atsikelti gali tik tas žmogus, kuris drauge su tavimi murkdosi  tame pačiame purve. Tokius procesus išgyvenome visos, tačiau tai vyko saugioje aplinkoje ir visuomet ranką ištiesdavo šalia esanti, visada atjaučianti ir palaikanti kita moteris. Ir kad viskas nebūtų taip liūdna ir graudu, mes linksminomės ir juokėmės iš savo ydų – vaikščiojome apsiavusios “aukos kaliošais”, o po to šokome ratu, džiaugsmingai ištaškydamos  skausmo likučius ir paversdamos juos nerūpestingu klegesiu.

Renginį apvainikavo moteriškąjį kūrybinį pradą išaukštinantis  bendros mandalos kūrimas, kuriame apjungėme du pradus – kuriantįjį ir griaunantįjį, simboliškai įprasmindamos paleidimo neišvengiamumą ir besąlyginio dalijimosi malonumą. Moteriškai ir rūpestingai sudėliojusios mandalos ornamentus iš kruopų, mes įkūnijome savo ateities planus, tada, sugriaudamos mandalą, paleidome tai, kas mums atitarnavo ir nebėra harmoninga. Simboliškai išbarstėme kruopas laukuose ir paupyje, pasidalindamos su paukščiais, pasijausdamos visumos dalimi ir mėgavomės, kad galime duoti iš pertekliaus ir gausos.

Atsisveikindamos stovėjome ant upės kranto, žiūrėjome į amžinai tekančią upę ir buvome, kaip ta upė, kuri tik teka, kartais nešdamasi drauge valteles, medžių šakas ar lapus, tačiau ji visada teka pirmyn, nelaukdama pakrantėse įstrigusių valtelių, medžių šakų ar lapų.

Todėl aš noriu sustabdyti laiką… Pabandom kartu?

 

 

 

 

 

 

 

 

**************************************************************************************

Kitas moterų rato renginys: “Laiminga moteris -galinga moteris“  įvyks 2018 rugsėjo 7 – 8 – 9 d.d. Birštone. 

Džiugi žinia yra ta, kad į rugsėjo mėnesio renginį jau užsiregistravo aštuonios moterys! Netrukus paskelbsime apie renginį facebook socialiniame tinkle. Kaip visuomet, savo vietą galėsite užsitikrinti registruodamos ir sumokėdamos avansinį mokestį.

*************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Penktadienio mintys: vienumos svarba.

Standartinis

Viena dar nereiškia vieniša. Galima jaustis vienišai minioje ir visiškai puikiai – savo pačios draugijoje. “Jei moterys būtų įsitikinusios, kad turi norėti laisvos dienos ar valandėlės vienumos, kaip nors rastų jas“, teigia Anne Morrow Lindbergh. Tačiau kol kas yra kitaip. Nieko neveikimas retai kam yra sakrali būsena, nes juk tuomet nieko apčiuopiamo nepadarai, nesukuri materialių dalykų, neuždirbi pinigų, o gal iš viso tu  – tinginiauji?

“Tikiu, kad visoms įtemptai dirbančioms moterims, o tokios, manau, mes visos, be galo svarbu stabtelti šią akimirką – šią akimirką – persvarstyti visus klausimus, susijusius su vienatve. Ar ne per dažnai manome, kad vienumoje praleistas laikas yra lengvabūdiška prabanga, o ne būtina sąlyga kurti? – pirmajai autorei pritaria Sarah Ban Breathnach.

Moters paskirtis šiame pasaulyje – kurti grožį“, -šiuos žodžius išgirdau, klausydamasi Loretos Stonkutės paskaitų.

Turbūt sutiksite su manimi, kad atimdamos iš savęs palaimingas vienumos valandėles, skurdiname ne tik save, bet ir mus supantį pasaulį. Kiekviena menininkė žino, kad kūrybinė versmė ištrykšti gali tik vienumoje, visai nesvarbu, ką kurtum –  rašytum eiles, ar tapytum paveikslą, o gal muziką. Meldžiamės ir medituojame taip pat vienumoje, tačiau niekaip nepavadintum tos būsenos vienatve.

Ar esi menininkė? Jeigu surašysi viską, ką padarai per dieną, pavadindama tai “kūryba“, tikrai galėsi pavadinti save didžia menininke. Tu tik pabandyk. Patikėk, rezultatai nustebins tave pačią.

Yra balsų, kuriuos girdime vienumoje, tačiau įžengus į pasaulį jie ima slopti, kol bemaž nebegirdimi“, – vienumos idėjai pritaria Ralph Waldo Emerson.

“Nuolatinis buvimas vienumoje ilgesnį laiką būtinai iškelia į sąmonės paviršių tavo aistras ir tikruosius troškimus. Pradėjus ieškoti savo tikrojo stiliaus bei klausytis, ką sako širdis, ir pastebėjus pirmuosius žiedus savo gyvenime, imi suvokti, kad vienatvė išlaužia duris, skiriančias du pasaulius: tarp dabartinio gyvenimo ir to gyvenimo, kurio taip trokštame.

Nors dažniau nei norėtume gyvename kitų žmonių ritmu, vis dėlto galėtume puoselėti vaizduotę ir ugdyti sielą, jei išmoktume gerbti vienatvės poreikį ir skaitytis su juo.

Pradėk pamažėle, bet ryžtingai.

Pasiguosk mintimi, kad net pavogtos vienatvės akimirkos, trunkančios vos ketvirtį valandos, ilgainiui gali virsti gyvenimu amžinoje giedroje ramybėje.

Būk kantri.

Nesitikėk kažin ko pasiekti per trumpą laiką, juolab, kad tavo dienotvarkės pasikeitimas kirsis su šeimos įsivaizdavimu apie tavo pareigas ir jų atlikimo būdą bei laiką.

Turėk kantrybės“.(Sarah Ban Breathnach)

Ką vis dėlto norėtum daryti, jeigu staiga atsirastų laisvo laiko?

Jei atsakymas į šį klausimą vis dar neateina, o galvoje sukasi mintys, keliaukime toliau ir skaitykime įkvepiančias eilutes. Rašytoja Brenda Ueland sako, kad “vaizduotė pražįsta tik tuomet, kai atsiduodi nuotaikai – ilgai, nevaisingai, laimingai dykinėji, mėgaujiesi ar ką nors krapštinėji“.

O ar gali atsakyti į klausimą: “kokie vienatvės malonumai tau teikia džiaugsmą?“

Šauniausios idėjos kartais ateina iš visai buitiškų šaltinių: net nepatikėsi, bet nusivilkusi striukę, pastebėjau etiketėje užrašytus žodžius anglų kalba: “Gyvenimas – tai žaidimas. Žaiskime jį.“ O gal tikrai, žaiskime gyvenimą – džiaugsmingai, jausdamos malonumą ir su kūrybine ugnele!

Susitinkame Birštone po dviejų savaičių! Apie moterų ratą plačiau čia:

**************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.