Pyktis - mano mokytojas.

Lydėdama klientes per jų asmeninių pokyčių kelionę, labai dažnai patiriu stereotipinius atvejus, kurie sukuria tikras emocines audras. „Pyktis yra mano mokytojas”. Taip pavadinome šį atvejį , kuris labai stipriai paveikė klientės psichologinę būklę.

Pagal asmeninių transformacijų programos principus, pirmiausia kartu su kliente nukeliavome į problemos atpažinimą ir įvardijimą, naudojant jungistinės psichologijos archetipinius vaizdinius: „sugrįžęs iš karo vyras, nenori grįžti į namus, nepriima žmonos gaminto maisto, dubenėliai išspardyti”. Čia simbolinis Karys – tai vyriškoji , aktyvioji psichikos dalis, kuri nuolat su kuo nors kariauja, o simbolinė žmona – priimančioji, minkštoji, moteriškoji psichikos dalis, kuri nori taikos, nori išgydyti savo vyrą, todėl kreipiasi pagalbos į seną Žyniuonę, kuri simbolizuoja giliai kiekvieno žmogaus viduje esančią intuiciją.

Antrasis žingsnis, kai problema jau atpažinta, yra atsitraukimas ir leidimas problemai ir visoms su ja susijusioms emocijoms, būti. „Žyniuonė liepia jaunai moteriai kopti į kalno viršūnę, surasti ten gyvenantį Mėnulio Lokį ir išvilioti iš jo vieną sidabrinį plauką stebuklingiems vaistams pagaminti”. Taigi, kopimas į kalną yra panirimas į visiškai naują dvasinę būseną, kurioje anksčiau niekada neteko būti. Kopimas į kalną ir yra atsitraukimo veiksmas, kuris suteikia laiko, reikalingo situacijai pamatyti iš šalies.

Kas gi įvyko? Mano klientė nutarė dalyvauti viename projekte, aptarė visas dalyvavimo sąlygas, tačiau nuvykusi į vietą sužinojo, kad jai teks atlikti daug papildomo, nekvalifikuoto darbo, kuris trukdys jai kokybiškai atlikti pagrindines užduotis. Darbdavys, kaip išaiškėjo vietoje, panoro sutaupyti ir apkrovė papildomais darbais, kuriems atlikti būtų reikėję dar vieno žmogaus pastangų.

Mano kientė atpažino savyje Guobos archetipą, pagal dr.Bacho žiedų sistemą, tai - žmogus, kuris apsiima per daug darbų, nes yra vedinas labai stipraus pareigos ir atsakomybės jausmo. Džiaugėmės, kai mums pavyko pačiupti siūlo galą ir pradėti vynioti istorijos kamuolį. Svarbiausia šioje situacijoje buvo laiku nubrėžti savo ribas ir čia mums padėjo Širdažolės archetipas, kuris moko: „ kai sakai NE kitiems, sau sakai TAIP".

Trečiasis žingsnis, kurį simboliškai pavadinome „Lokio prisijaukinimu“, pareikalavo daug kantrybės, kurią savyje padėjo atpažinti Bitinės sprigės archetipas. Jis parodė situaciją iš šalies ir padėjo suvokti, kad kiekvienas procesas turi savo eigą ir cikliškumą. Mes taip pat atpažinome vieną slaptą emocinę būseną - nepasitikėjimą kitais ir nenorą pasidalinti pareigomis. Emociškai nepatogi situacija paragino imtis „Lokio prisijaukinimo“ metodų. Norėdama atkapstyti šios situacijos priežastis, mano klientė turėjo taikyti kvėpavimo pratimus, kurie nuramino siautėjantį protą, vaikščiojimas gamtoje be jokio tikslo, sugrąžino į pusiausvyrą. Savistabos žurnalo rašymas pačiu laiku suveikė, kaip šalto vandens pliūpsnis ant degančios šiaudų kaugės.

„Prisijaukinti Lokį“ reiškė prasibrauti, per visus pykčio sukeltus gaisrus, iki tos dvasios dalies, kuri sugeba iškapstyti visa ko priežastis ir pasėti atjautos sėklas – pažvelgti į „skriaudėją“ kitoje šviesoje, pamatyti jo kraujuojančią žaizdą, jo dvasios dalį, kuri yra apleista ir šaukiasi meilės ir dėmesio. Tikrai nebuvo lengva, nes Pyktis siautėjo lyg laukinis pabaisa, apsiginklavęs ugnimi spjaudančiu ginklu. Vienas žingsnis artyn ir jis visai nesvetingai pavaišindavo skaudžiai deginančiu ugnies pliūpsniu.

Atpažinusi savo skriaudike Vynmedžio archetipo(dominuojančio patriarchalinio vyriškumo) apraiškas, klientei pradėjo aiškėti tokio jo elgesio priežastys. Sugeneravusi savyje atjautos jausmą, ji jau gebėjo aptikti paties skriaudiko viduje kenčiančio, nelaimingas ir visų užmiršto vidinio vaiko pėdsakus. Jis ne tik grūmojo kumštukais, bet ir garsiai klykė.

K.G.Jungas tyrinėjo ir aprašė „sužeisto gyduolio“ archetipą (angl.wounded healer) : kiekvienas psichologas, koučeris ar mentorius, dirbantis su žmonėmis, pritraukia klientus pagal savo vidinę „žaizdą“, ir jeigu jis tos savo žaizdos nesigydo, tai tuomet jis ne tik, kad nepadeda, bet dar ir žaloja kitus su savo neišgydytos žaizdos energija.

Edvardas Bachas šį procesą pavadino dar paprasčiau: „pirmiausia išsigydyk pats“ (angl.heal thyself), o rašytojas Richardas Bachas „Mesijo užrašuose“ rašė, kad „geriausiai kitus mokome to, ko patys turime išmokti“.

Taigi, dirbant drauge, mums su kliente pavyko išmokti iš pykčio puikią pamoką – nesistengti slėpti pykčio žarijų šieno maiše – geriausia išeitis šiuo atveju buvo atvirai išsakyti apie savo emocijas: „ tu nesi atsakingas už tai, kas vyksta su manimi, tačiau aš dabar labai pykstu, atsargiai, dabar galiu spjaudytis ugnimi, geriau išeinu pasivaikščioti.“

Humoras visada gelbsti tokiose situacijose – padeda išvengti pykčio ugnimi nuniokotų dykviečių ir neleidžia pačiam prisiryti pykčio nuodų. Pasivaikščiojimas gamtoje be jokio tikslo ir kvėpuosenos pratimai (anot Vydūno) padeda „išvilioti iš Lokio sidabrinį plauką“. Šita užduotis buvo tai pat atlikta!

Mūsų laukė ketvirtasis etapas – „nusileidimas nuo kalno“ su tvirtai suspaustu Lokio plauku saujoje. Leidimasis nuo kalno simboliškai atstovaują visų išmoktų teorinių žinių pritaikymą praktikoje. Vėsus protas, nes kai leidiesi tekina nuo kalno tai pučia vėjas, padeda ramiai analizuoti „skriaudiko“ išsakytus skaudinančius, įžeidinėjančius ir žeminančius žodžius. Palengva atėjo suvokimas, kad tokiu būdu iš urvo„išlindo“ pirmykštis primityvus ir agresyvus gyvuliukas – taip pasireiškė gynybinė psichikos reakcija. Visai nesvarbu, kad tai atsitiko mokytojui, kurio profesija yra psichologas, bet visgi jis yra tik žmogus.

Drauge su kliente mes nusprendėme, kad tokiu atveju labai svarbu apkabinti save, su visomis emocinėmis išraiškomis ir jokiu būdu nelipti į siūlomus „aukos kaliošus“, kuriuos stumteli Gluosnio archetipas (Willow). Juk saulėtoji šio medžio pusė primena, kad kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo valdovas ir savo laimės kalvis!

Kai drauge su kliente priėjome suvokimą, kodėl ši situacija įvyko, kodėl ji pati atsidūrė joje ir kokių pamokų turi išmokti, tik tuomet atėjo atleidimas. Visi vaidmenys turi savo prasmę. Iš šios gyvenimiškos situacijos klientė gavo labai vertingos išminties, kurios nebūtų gavusi, jei ši skaudi patirtis nebūtų įvykusi.

Mano klientė atsivėrė, kad atleidimo procesas turi savo cikliškumą ir mes priėjome išvados, kad atleidimo procesui reikia suteikti tiek laiko, kiek reikia, kad jis įvyktų. Kiekvienam žmogui tai gali užtrukti labai skirtingai. Ir kai viskas rodos praeina, žaizda užgyja, toje vietoje lieka randas, kaip priminimas, koks svarbus buvo tas kelias, kuris buvo nukeliautas.

o kai kitą kartą, tavo vidinis karys grįš iš karo ir vėl pasikartos situacija su išspardytais dubenėliais, kai tavo vidinis vyras tysos permirkęs pyktyje, miško pakraštyje ir atsisakys apsigyventi jūsų namuose, prisimink, kad tavo, Moterie meilė jam, kariaujančiam tavo vyrui, yra tas vaistas, kuris vienintelis gali išgydyti.

Prisimink, kad tavyje gyvuojanti Žyniuonė - išmintingoji, intuityvioji dvasios dalis, žinos, kur tave pasiųsti, greičiausiai į kalnus. Prisimink, kad tau vėl ir vėl reikės jaukintis Lokį, savo vidinės išminties dalį, tu vėl nešina sidabriniu plauku bėgsi į Žyniuonės trobelę ir vėl suklyksi iš siaubo ir pykčio, matydama kaip jis, tas stebuklingas plaukas, supleška ugnyje, o senoji Žyniuonė ištaria pamokančią frazę: „o dabar, mieloji, visko, ko išmokai kopdama į kalną ir prisijaukindama Lokį, pakartok ...“.

Randai tavo sieloje bus lyg žemėlapis, kad tu galėtum vis lengviau surasti kelią į savo Vidinio Vyro širdį. Ir tik tada, kai tavo sieloje bus išgydytas tavo sužeistas vyriškumas, kai minkšta ir priimanti moteriška energija išmoks apkabinti iš karo sugrįžusį vyrą – pamažu tavo vidinėje šventykloje įsiviešpataus taika ir ramybė. Tavo vidiniame sode sudygs išminties sėklos ir pražįs nuostabiausiais žiedais – viskas juk dėl labai svarbios priežasties.

Papasakojau labai jautrią istoriją apie gilų vidinį gydymą, efektyvų pokytį kuris vyksta mentorystės programoje „38 žingsnių kelionė su Lokiu“.

Visada jaučiu didelę garbę lydėti manimi pasitikėjusias moteris jų gijimo kelionėse. Iš kiekvienos patirties visada išeiname pasikeitusios abi, įgauname išminties ir sustiprėjame, kad galėtume tęsti kiekviena savo kelionę.

Jeigu Tu jautiesi panašiai, jei esi sudėtingame etape (kai išspardyti dubenėliai su maistu, o tavo iš karo sugrįžęs vyras piktas ir atsisako gyventi namuose), kviečiu susisiekti neįpareigojančiam skambučiui.