Pačiupti, kol neišsikerojo.

Vakar abi gavome tokią didžiulę dovaną - pastebėti ir pačiupti protą, kai jis stengėsi nuvilioti dėmesį, užmaskuoti budrumą ir abejingai užmerkti Tavo akis prieš vos beprasikalantį skausmo daigelį, kuris jau buvo pasiruošęs išaugti į didelį, kibiais spygliais grasinantį žaloti, padarą.

Ta, sielos dalis, kuri švelniai davė apie save žinoti ir tyliai prašėsi būti pamatyta, išteisinta, išgydyta, mylima - ji šnabždėjo neklystančiu intuicijos balsu.

Atpažinimas įvyko labai paprastai ir švelniai – klausantis kitos moters pasisakymo. Taip visada vyksta, kai leidžiame sau klausytis širdimi, be lygiavimosi, teisimo, smerkimo ir kaltinimų.

Širdis kalba širdžiai, tereikia mokėti, ne, tereikia norėti ją išgirsti…

Kiekvienas žmogus šioje žemėje gauna savo pamokas ir savo palaiminimus. Užrašiusi savo susitikimo pradžioje intenciją – išmokti dar geriau klausytis – gavau palaiminimą, už kurį esu tyliame ir nuoširdžiame dėkingume.

Vakar mums pavyko sučiupti už vos vos kyšančio, mažyčio galiuko tą žudantį, savęs pasmerkimo ir nuteisimo jausmą, tas šlykščias draiskanas pasenusių ir ribojančių įsitikinimų, kažkada primestų mums. Ačiū už tai, kad užteko kantrybės išlaukti ir išklausyti, išminties nepulti to jausmo visu smarkumu sugniaužtais kumščiais. Mums pavyko ir ši sėkmė mus abi pakylėjo ir nunešė dar vienu laipteliu aukštyn.

Vakar mums pavyko užkirsti kelią išsikeroti bandžiusiam ĮPROČIUI kentėti tol, kol ši našta tampa nebepakeliama. O kodėl neišrovus to aštraus spyglio pačioje pradžioje, kol žaizda dar nesupuliavo? Ir mes patikėjome, kad tai įmanoma atlikti su lengvumu!

Vakar triumfavo PASITIKĖJIMAS! Mums pavyko užkopti į kalno viršūnę ir gauti lokio plauką!

Vakar mudvi gavome patvirtinimą, kaip svarbu PALEISTI KONTROLĘ ir pasitikėti procesu, be poreikio skubinti, stumti, traukti, leidžiant išbūti tame procese tiek, kiek norisi, kiek jaučiasi reikalinga ir koks saldus tas apdovanojimas!

Aštrus, juodas, didžiulis spyglys išrautas, ir nors žaizda labai gili, ji gyja, audiniai regeneruoja, lieka vos pastebimas randelis, kuris bus Tau lyg priminimas, kokį Kelią tu nuėjai. Klausykis, Tavo Siela tyliai dainuoja, širdis apsąlusi vis dar negalėdama patikėti, kad Tu išdrįsai tai padaryti!

Sveikinu Tave! Laiminu Tavo kelionę ir visas patirtis. Su dėkingumu ir pagarba tiems Mokytojams, kurie pasirodo Tavo ir mano gyvenimo Kelyje visais įmanomais pavidalais!

Šis laiškas gali būti skirtas bet kuriam, ar bet kuriai, šiandien ieškančiam aiškumo. Užrašiau šias eilutes, nes neužrašyti negalėjau. Pasidalinu, nes tikiu, kad gėrio pasaulyje yra daug daugiau nei blogio.