Niekas negali nukeliauti kelio už tave…

    Apniukęs lapkričio pirmadienis. Po trijų dienų, praėjusių lankant amžino poilsio vietas, bendraujant su bičiuliais ar jaukiai praleidus laiką su įdomia knyga prie žvakių šviesos ir arbatos puodelio, sunku įsilinguoti ir vėl pradėti naują savaitę. Minkau kompiuterio mygtukus, lyg ieškodama palaikymo ir užtarimo paveikslėliuose su įkvepiančiais žodžiais.   „Kelias, kuriuo eini yra tik tavo … Daugiau Niekas negali nukeliauti kelio už tave…

“Užtrenk duris į savo praeitį ir laikyk jas užrakintas“

Ruduo, trumpėja dienos, atvėsta oras, vėjas plėšia pageltusius medžių lapus ir mes sugrįžtame į savo šiltus namus. Sulėtiname tempą ir mėgaujamės paprasčiausiu buvimu – su savimi, savo mintimis ir šiltais prisiminimais. Kaip ir kiekvienais metais, sulaukiame šio laikotarpio ir širdyje apsigyvena liūdesys, kad dar viena vasara prabėgo, net nespėjus mirktelėti. Lyg praeitais metais taip nebūtų … Daugiau “Užtrenk duris į savo praeitį ir laikyk jas užrakintas“