Ar baisu “paleisti vairą“?

Two hands reaching for each other --- Image by © Beat Glanzmann/Corbis
Two hands reaching for each other — Image by © Beat Glanzmann/Corbis

Kada paskutinį kartą praradai savitvardą? Kada paskutinį kartą paleidai vairą ir užsimerkęs tarei “tebūnie“?

O ne! Tai truko tik akimirką ir štai tu vėl tvirtai nagais įsikibęs į gyvenimo vairą įsivaizduoji, kad suvaldei situaciją…

Šiandien prasidėjęs Advento laikotarpis – tai pirmiausia vidinės ramybės ir susikaupimo savyje pradžia. Kiekvieną kartą, uždegdami dar vieną advento žvakę pamintykime apie tuos dalykus, kuriems kasdieniame prieššventiniame cirko balagane nelieka laiko.

Jau daugelį metų žaidžiu tokį žaidimą: “Kokią žinią šiandien man siunčia Visata?“ Ir, nors jau turėčiau nebesistebėti, bet kiekvieną kartą, kaip kūdikis nuoširdžiai nusistebiu, o paskui jau apsidžiaugiu – “tai pataikiau!“. Mano ego kiekvieną kartą apsidžiaugia, kad jis valdo situaciją!

Dalinuosi mano mylimos rašytojos Saros Ban Breathnach mintimis iš knygos “Paprasta pilnatvė. Pašnekesiai apie dvasinę ramybę“. Prisipažinsiu, kad tą knygą, lyg maldaknygę skaitau jau penkiolika metų ir kiekvieną kartą tuos pačius dalykus pamatau vis kitoje šviesoje.

Low angle view of mid adult woman blowing bubbles in woodland --- Image by © Daniel Ingold/Corbis
Low angle view of mid adult woman blowing bubbles in woodland — Image by © Daniel Ingold/Corbis

“Gyvenimas – tai iliuzija“, -prisipažino liūdnai pagarsėjusi Pirmojo pasaulinio karo agentė, tarnavusi dviems šalims, Mata Hari, kai žvelgė į prancūzų karių būrį, nutaikiusį į ją šautuvus. Žinai, kas sakoma apie iškeliaujant Anapilin ištartus žodžius: jie teisingi, tiki ar netiki jais. Žinoma, Mata Hari kaip jokia kita moteris gyveno iliuzijomis. Visiems vyrams ji buvo viskas, bent jau iki tol, kol išsidavė, nes patikėjo viską valdanti pati. Pirmiausia ji suviliojo prancūzų karininkus, kad išgautų karines paslaptis, kurias perdavė vokiečiams. Paskui įkalbėjo vokiečius, kad šie jai išduotų prancūzų trokštamas paslaptis.

Tačiau iliuzijų bėda yra ta, kad jomis negalima amžinai dangstytis. Vėliau ar anksčiau jos išgaruoja it dūmai, o šiems išsisklaidžius gali paaiškėti, kad jie drauge nusinešė ir tave.

Iliuzijos – tai sąmonės agentai, tarnaujantys dviem šeimininkams. Ego priešinasi kiekvienai minčiai, kad kas nors kitas – ypač tikrasis “Aš“ – gali geriau tvarkytis už jį. Todėl jis suvilioja racionalų protą patikėti dalykais, kurie padeda kaip nors ištverti dieną; šį kartą tikrai liausis gėręs; vaikams dabar toks metas, kuris praeis;ginčijamasi dėl pinigų, o ne dėl valdžios; neįmanomi dalykai taps įmanomais mažumėlę labiau pasistengus. Ką gi, gal tai ir tiesa. Bet jei ne, tada pati save rengiesi išduoti. Kai šitokie gudravimai sėkmingi, iliuzijų iliuzija – sąmonės Mata Hari – ateina žudyti tavęs ne kuo kitu, o įtikinimu, jog gyvenimu galima manipuliuoti.

Manipuliuoti gyvenimu negalima. O mumis – taip. Prabėga keletas ramių savaičių, namie ir darbe ramu, ir mes staiga pasiduodame vyliui, kad sugebame valdyti santykius su žmonėmis, pakreipti įvykių eigą. Viską kuo idealiausiai surikiuojame, kad vien tik valios pastangomis reikiamu laiku atsidurtume reikiamoje vietoje. Vis dėlto tuo metu, kai jau tvirtai tikime esančios visagalės, galinčios valdyti kito žmogaus elgesį ar užsakyti norimus rezultatus, pasidarome pažeidžiamos kaip narkomanė, vartojanti kokainą ir kiekvieną kartą mananti, kad, jog ši dozė tikrai paskutinė. Tvirtai pasiryžusios tikime, kad mums vieni niekai suvaldyti dieną, sandorį atlikti nustatytais terminais, išsiskirti, ligi tol, kol susitvarkome. O kai nebeįstengiame, valdymo vairas staiga nebeklauso mūsų, mes staigiai krintame žemyn. Prisiminkime Melanie Beatitie žodžius knygoje “Kaip paleisti vairą“:

“Viskas, ką bandome valdyti, galiausiai užvaldo mus ir mūsų gyvenimą“.

Nors galime palikti nuolaužas ir nueiti į šalį, vis dėlto dėl sudužusių iliuzijų kankinamės dažniau nei regėdamos tikrų nuolaužų krūvą. Pasiguoskime bent tuo, kad galime pakelti nuolaužas ir išgelbėti geriausias blogos situacijos akimirkas, bet tik tada, kai suvoksime, jog nesąmoningai išdavėme save.

Neįmanoma prarasti to, ko niekada neturėjai. Niekuomet nieko nevaldei ir niekuomet nesugebėsi valdyti. Atsisakyk šios iliuzijos, tuomet mažiau patirsi netekčių ir bus lengviau žengti į priekį.

Neišvengiamumo priėmimas, nors ir labai sunkiai bei skausmingai suvokiams šiandien, yra pirmas žingsnis į kompromisą su pačia savimi.

Melanie Beattie teigia:

“Atiduodame gyvenimą, kurį bandėme suvaldyti, mainais gauname kažką geresnio – gyvenimą, kurį gyventi lengva“.

vine_bachDr.Bacho žiedų terapijos sistemoje tokią proto būseną atitinka Vynuogės (VINE) žiedų esencija. Tai – noras viską valdyti ir kontroliuoti – tiek save, tiek kitus, tiek visas situacijas.

Teigiamos vidinės transformacijos, kurios vyksta vartojant Dr.Bacho terapiją – žmogus išlieka autoritetingu lyderiu, tačiau jo širdyje įsiviešpatauja Meilė, jis žvelgia į kitus žmones ir pasaulį su atjauta,  noriai dalijasi savo žiniomis ir pasitiki Kūrėju.

 

 

*********************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite su savo bičiuliais, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta su kaupu.

O jei norite gauti naujienas – įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

Šimtas paprastų akimirkų, kai aš jaučiuosi laiminga. Būtina užrašyti!

A fountain pen on a open notebookGimtadienis ir Kalėdos yra tos svarbios datos metuose, kurios būna lyg atspirties taškas, peržiūrėjimas visų įvykių, kas buvo nuveikta ir naujų idėjų kūrimo metas. Dažnai įkvėpimo naujoms idėjoms suteikia perskaitytos knygos. Taip atsitiko ir šį kartą, man labai patiko angliška knyga, kurios kiekvienas puslapis buvo vis kitokios spalvos, o tuose puslapiuose parašyta po vieną „paprastą“ dalyką, kurių labai dažnai skubėdami per gyvenimą net nepastebime, tačiau jie suteikia gyvenimui, taip vadinamo „cinkelio“.

Atkreipiau dėmesį į žodį „paprastas“, nes kai kalbame apie Dr. Bacho žiedų terapiją ir jos filosofiją, tai būtent šis žodis terapijos autoriaus yra pasirinktas, kaip pagrindinis apibudinimas. Keista, tačiau susitikimuose pasakodama apie „paprastumą“ užtrunku kone valandą. Tą patį yra paminėjęs ir Dr.Bachas. Visi genialūs dalykai yra paprasti, tai dar vienas labai dažnai vartojamas posakis tik dar kartą įrodantis, kad gyvenime dažnai nepastebime ir nevertiname to, kas paprasta.

Labai paprasta yra kiekvieną vakarą gražiame storame sąsiuvinyje, gražiu rašikliu užrašyti tai, kas įvyko gero, gražaus, svarbaus ar skaudaus ir už ką vertą padėkoti tą dieną. Ar tikrai paprasta? Dažnam klausytojui seminare ar konsultacijoje draugiškai patariu tai daryti ir dar patvirtinu: „tai tikrai padeda !” “O neužtenka pagalvoti apie tuos dalykus?“ – dažniausiai sulaukiu tokio klausimo. Žmogus – tingi būtybė ir jis nori, kad gyvenimas pagerėtų, bet pirštą pajudinti tingi.

Prieš keletą metų man labai padėjo apsispręsti Martyno Jociaus straipsnis „Popierinių užrašų magija…“ (http://virsmai.lt/pasakojimai/2012/6/7/popieriniu-uzrasu-magija) ir naujai atrastos „internetinės“ bičiulės Auros ( www.sielonamai.lt) paraginimas būtent rašyti ant popieriaus. Dalinuosi jų internetiniais adresais, kad galėtumėte plačiau susipažinti su jų mintimis.

Taigi, kaip moko kitas mylimas mokytojas Robin Sharma, transformacijos prasideda nuo idėjų užrašymo popieriaus lape. Ką bepradėtum daryti, reikia pasitelkti kantrybę (  Dr.Bacho esencija Impatience taip pat gelbsti), daryti tai pastoviai ir ilgai ( prireiks 66 dienų, kad susiformuotų įprotis) ir tik tada įmanoma pasiekti aukščiausių rezultatų ir tapti pačiu geriausiu savo srityje. Nesvarbu kokia sritis tai būtų. Kai nugali savo baimes, užsibrėži tikslus, darai sunkius ar sudėtingus darbus, smegenys gamina  neurotransmiterį dopaminą, kuris sužadina norą veikti ir sąveikauti su aplinka. Kaip teigia tyrimą atlikęs profesorius Richardas Depue, dopaminas suteikia daugiau pozityvios energijos, pozityvių emocijų ir motyvacijos siekti tikslų, nes už pasiektus tikslus gaunamas apdovanojimas – pasitenkinimas ir noras siekti dar aukštesnių tikslų.(http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-34777/straipsnis/Ekstravertai-aktyvesni-nes-ju-smegenyse-dazniau-aktyvuojamos-pozityvios-emocijos?l=2&p=1)

 

Tačiau sugrįžkime į pradinį tašką, muo kurio viskas prasideda: sąsiuvinys, rašiklis ir pradedam  – “100 paprastų akimirkų.“20140519_233402

AŠ JAUČIUOSI LAIMINGA, KAI:

  1. Pabudusi ryte suvokiu,kad niekur nereikia skubėti.
  2. Dukros iškepa penkiasdešimt įvairaus skonio keksiukų su kremu mūsų draugų gimtadienio išvykai.
  3. Sūnus padovanoja penkiasdešimt baltų rožių.
  4. Sėdėdama ant sūpynių geriu stiprią kava iš mažyčio puodelio, kurį dukros parvežė lauktuvių iš Barselonos.
  5. Mylima kolegė padovanoja kruopščiai paruoštą rankų darbo dovaną ir dar palepina naminiu saldumynu.
  6. Vėlai vakare patogiai įsitaisiusi fotelyje skaitau ranka parašytus širdingus sveikinimo žodžius ir jaučiu skruostu riedančias ašaras.
  7. Atidarau mažas spalvotas iš popieriaus išlankstytas dėžutes ir kiekvienoje iš jų randu kruopščiai užrašytus įkvepiančius žodžius.
  8. Mylimas vyras padovanoja puokštę gėlių be jokios progos.
  9. Stoviu ant aukšto upės kranto užmerktomis akimis.
  10. Saulėtą rytmetį sėdžiu po ąžuolu savo kieme ir rašau padėkos dienoraštį.Pink Cupcakes
  11. Mane penkiasdešimto gimadienio proga, kaip vaikystėje, apkabina mama ir tėtis.
  12. Šiltą vasaros popietę guliu žolėje už namo ir klausausi gamtos garsų.
  13. Žmogus, apie kurį ką tik pagalvojau, paskambina man.
  14. Pasėju savo mažame darželyje prieskoninių žolelių ir daržovių.
  15. Kiekvieną kartą surįžusią namo mane pasitinka be galo džiūgaujantys mano auksaspalviai.
  16. Gėriuosi kiekvienu naujai prasiskleidusiu žiedu savo gėlyne.
  17. Traukiu į save drėgnos žemės kvapą.
  18. Bendrauju su mylimu žmogumi per tylą.
  19. Atsitiktinai atverstame knygos puslapyje atrandu atsakymą į seniai mane kankinusį klausimą.
  20. Delnu jaučiu šiurkščią arklio lūpą, jam atsargiai paimant duonos gabalėlį.
  21. Išgirstu telefono ragelyje : “ myliu tave.“
  22. Sudedu kelionių nuotraukas į spalvingus rėmelius.
  23. Užbaigiu rašyti straipsnį, kurį ilgai nešiojausi galvoje.20140519_233451
  24. Labai išrankus žmogus mėgaujasi mano pagamintu maistu.
  25. Po ilgo pokalbio matau palengvėjimą kito žmogaus akyse.
  26. Perskaitau elektroninę žinutę: “ mano visas gyvenimas pasikeitė,ačiū”
  27. Sumoku mokesčius mėnesio pabaigoje.
  28. Atidarau naują dantų pastos tūtelę.
  29. Suleidžiu dantis į pirmąją didelę prinokusią braškę.
  30. Užbaigiu ilgai atidėliotus darbus.
  31. Užuodžiu upės kvapą.
  32. Akys “maudosi” turkio spalvos Viduržemio jūros platybėse.
  33. Sėdžiu senamiesčio lauko kavinėje ir spoksau į praeivius.
  34. Nosį kutena raudonėlio ir šviežiai keptos picos kvapas.
  35. Nepažįstamas vyras praleidžia gatvėje sukti į kairę.
  36. Karštą vasaros popietę šunys  garsiai pūkšteli į vėsų upės vandenį, o paskui voliojasi žolėje.
  37. Sėdžiu bendraminčių rate ir jaučiu ratu pulsuojančią meilę ir šilumą.
  38. Susierzinusi ,dėl kito žmogaus poelgio, sugebu nusiraminti ir pagalvoti apie man skirtą pamoką, kurią turiu išmokti.
  39. Po įtemptos darbo dienos uždarau savo kabineto duris.
  40. Naršau po žurnalus, išplėšdama man patikusius paveikslėlius sielos koliažo kortoms.20140426_145557
  41. Lėktuve prisisegu saugos diržą ir užsimerkiu.
  42. Atkemšu savo mėgstamų kvepalų buteliuką.
  43. Užmerkiu akis ir papurškiu vėsaus rugiagėlių hidrolato ant veido.
  44. Po jogos užsiėmimo maudžia visą kūną.
  45. Guliu ant lieptelio ir žiūriu į vandenyje plaukiojančias mažas žuvytes.
  46. Savaitgalio dienomis nejaučiu laiko tėkmės.
  47. “Ganau “ dangumi plaukiančius debesis.
  48. Ankstyvą gegužės rytmetį, pusryčiaudama lauke, klausausi paukščių koncerto.
  49. Basomis kojomis brendu per šaltą rasotą žolę.
  50. Labai vėlyvą vakarą išgirstu vartelių trinktelėjimą ir skubius pažįstamus žingsnius durų link.
  51. Atverčiu naujai pradedamos skaityti knygos lapą ir užuodžiu naujumo kvapą.
  52. Kiekvieną mėnesį gaunu savo mėgstamą žurnalą apie psichologiją
  53. Pavargusi po dienos darbų patogiai išsitiesiu savo lovoje.Woman trying perfume
  54. Grįžusi po ilgos kelionės, padedu galvą ant savo pagalvės.
  55. Atlieku daugiau darbų, nei buvau suplanavusi.
  56. Patobulinu kokio nors patiekalo receptą ir jis visiems labai patinka.
  57. Vėlų vakarą lėtai vairuoju mašiną ir klausausi savo mėgstamos muzikos.
  58. Palaistau savo sodintą darželį iš laistytuvo.
  59. Supdamasi ant didelių sūpynių grožiuosi vakarėjančio danagaus spalvomis.
  60. Pasipuošiu šilkiniu rankomis tapytu šalikėliu,kurį gavau dovanų nuo klasės draugės.
  61. Sekmadienio rytą sėdžiu terasoje ir tingiai stebiu, kaip juda vėjyje didžiulio ąžuolo lapai.Female senior with headphones holding head in hands
  62. Grožiuosi atskridusia bitute ant spalvingo gėlės žiedo.
  63. Ilsinu akis grožėdamasi akmenine išsekusia upe, kurią sudėliojome iš savo rankomis surinktų akmenėlių savo kieme.
  64. Nuskinu rasotą mėtos lapelį ir įsidedu į burną, lėtai pajausdama skonį.
  65. Išgirstu džiugią naujieną apie dukros sėkmę varžybose.
  66. Atpažįstu telefono ragelyje seniai girdėtą draugės balsą.
  67. Paštininkas atneša siuntinį, kurio nesitikėjau gauti.
  68. Karštą vasaros dieną sėdžiu medžių pavėsyje ir mėgaujuosi įdomia knyga, kuriai anksčiau neradau laiko.Woman Biting Strawberry
  69. Prisimenu linksmas akimirkas, iškylaujant su bičiuliais.
  70. Pabundu sekmadienio ryte ir “sužinau” apie laisvą dieną.
  71. Svajoju apie būsimas keliones.
  72. Perstumdau namuose baldus ir džiaugiuosi pasikeitusiu vaizdu.
  73. Išplaunu grindis ir pamerkiu į vazas kvepiančių bijūnų.
  74. Ankstyvą rytą mane pirmą pasveikina linksmas kaimynas.
  75. Parvežu šeimai pukaus ir sveiko maisto iš ūkininkų turgelio.
  76. Palepinu savo šunis šuniškais skanėstais.
  77. Sukraunu daikus į lagaminą, užtraukiu užrauktuką ir trumpam prisėdu prieš kelionę.
  78. Su slapta šypsena stebiu, kaip pildosi mano svajonės.
  79. Paspaudžiu stabdžio pedalą būtent tada, kai labiausiai reikia.
  80. Kiekvieną rytą veidrodyje matau laimingas akis ir šypseną.
  81. Jaučiu širdyje vidinę ramybę.
  82. Klausausi uodų zyzimo kitoje tinklelio pusėje.
  83. Po ilgo plaukimo išlipu iš baidarės ir pramankštinu užtirpusias kojas.
  84. Namai kvepia šviežiai iškepta duona.
  85. Surandu tai, ką galvojau pametusi ir jau neturėjau vilties surasti.
  86. Artimai draugei patinka mano išrinkta dovana.Woman Lying in the Grass
  87. Labai kruopščiai renku sveikinimo žodžius sutuoktuvių proga ir po to gaunu laišką, kad tie žodžiai labai pamalonimo širdį,o man šiurpas eina per kūną, skaitant tuos žodžius.
  88. Klausausi dainos, kuri man primena senas mokyklos dienas.Golden Retriever Swimming in Lake
  89. Basa einu per šiltą pajūrio smėlį,o jis čeža ir cypia po kojomis.
  90. Vartau senas fotografijas.
  91. Pasibaigus spektakliui, aktoriai išeina nusilenkti ir man širdį suspaudžia graudulys.
  92. Keliaudama, dienos pabaigoje, mobiliajame telefone  peržiūriu visas tą dieną užfiksuotas akimirkas.
  93. Skambant dainai galiu dainuoti drauge, nes moku žodžius mintinai.
  94. Suspėju į paskutinį autobusą, išvykstantį į kitą miestą.
  95. Nenešiojamo palto kišenėje randu pamirštą banknotą.
  96. Pavyksta iš karto atidaryti bet kokią naują pakuotę.
  97. Pagaliau prisimenu žodį, kuris buvo “užstrigęs” galvoje ir nedavė ramybės.
  98. Klausausi degančiu malkų spragsėjimo židinyje šaltą žiemos vakarą.
  99. Išbraukiu iš sąrašo jau atliktus darbus.
  100. Vėl matau artimus šeimos narius po ilgo išsiskyrimo.

 

Na, štai ir pirmasis šimtas. Jeigu vis dar skaitote šias eilutes, tai ačiū už jūsų kantrybę. Jeigu, jau kilo noras patiems išbandyti pirmojo šimto sąrašiuką, tai reiškia mano darbas nenuėjo veltui ir aš galiu įsirašyti “101” punktą – AŠ JAUČIUOSI LABAI LAIMINGA, KAI PASIDALINU SU KITAIS ŽMONĖMIS TUO, KAS MAN ĮDOMU IR JIE TAIP PAT SUSIDOMI.

Tikrai jaučiu dopamino antplūdį, nes toks geras jausmas apima, kai užbaigi tai, ką seniai planavai ir taip sunkiai radai laiko.

Romantic couple walking on beach.Cousine Island.Seychelles(Model and Property released).

 

Ir dar prisiminkime  įžymiąją  Dr. Bacho sentenciją apie tiesioginį ryšį tarp sveikatos ir laimės pojučio: “Apie jūsų sveikatą galima spręsti pagal tai, kiek esate laimingi.“ Tikrai nesuklysiu sakydama, kad turėdami šimtą paprastų priežasčių jaustis laimingais, galime patvirtinti esantys visiškai sveiki!

P.S. Jei atrodo, kad užrašyti šimtą punktų yra neįmanoma, nepergyvenkit! Pirmas penkiasdešimtukas pilasi, kaip vanduo iš stiklinės, po to pradedi stebėti, ar nesikartoji,o kai peržengi šimto ribą – atsidaro antrasis kvėpavimas. Dabar jau galiu rašyti dar ir dar. Netikite?  Išbandykit ir pasidalinkit savo potyriais su kitais… ir dėl kitų. Tvirtai žinau, kad padrasintieji bus jums be galo dėkingi !

 

 

 

*********************************************************************************************************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, tikėtina, kad patiks ir kiti, tada tapkite DRUGELIO EFEKTO  “sekėju“ ir įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje, tuomet kiekvieną naują straipsnį gausite į savo el.paštą.

 

Jeigu jums patiko šis straipsnis – pasidalinkite juos su savo bičiuliais ir visais, kuriems, jūsų nuomone, tai gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal. Džiaukimės drauge !

Stebuklingi gegužės kerai

20140503_155852“Išsipildžiusius pavasario pažadus stebuklingais kerais paženklina gegužė.”

Sarah Ban Breathnach “Paprasta  pilnatvė”

Lyg išprotėję dėl anksti atskubėjusios šilumos, medžiai apsipylė žiedais, svaigindami nuostabiausiais kvapais ir viliodami pačiomis įmantriausiomis formomis ir spalvomis. Žalias pievų apklotas nusitaškė geltonomis pienėmis. Lyg pritardami bendram „išprotėjimui“ paukščiai rytais pažadina nuostabiausiomis melodijomis. Įsimylėjusių sparnuočių porelės nepailsdamos suka ore ratus, kol pagaliau apsisprendusios, nutupia ant medžio šakos ir pradeda sukti lizdą, laukdamos savo šeimynos pagausėjimo.

 

Šiuo nuostabiausiu gamtos sužydėjimo metu, pirmąjį gegužės sekmadienį, pagal senas tradicijas, sveikiname savo Mamas.Girl with Flowers Behind Her Back

Įkvėpta  Kazimiero Daugėlos sisteminės šeimos konsteliacijų seminaro „Kiek mamos širdyje, tiek laimės gyvenime“ nutariau parašyti padėkos laišką Mamai. Ar kada nors susimąsčiau, kiek daug aš gavau iš savo mamos? Turbūt geriausiai tai suvokiu tik dabar, įvertinus savo, kaip mamos patirtį. Laikas ištrynė iš mano atminties bemieges mamos naktis, supant mane, bet puikiai prisimenu save, stovinčią prie savo naujagimių dvynių, gulinčių stiklinėse „dėžutėse“ ligoninėje. Kas tąkart suteikė tiek vilties, jėgų ir tikėjimo, kad viskas bus gerai? Meilė, kurią kaip didžiausią dovaną gavau iš savo Mamos.

Nežinau, kaip jautėsi mano mama, kai palydėjusi mane į vaikų darželį, išskubėjo į darbą. Bet puikiai žinau, kaip jaučiausi aš, palikusi darželyje verkiančius vaikus ir klausydama už durų ar greitai jie nusiramins.

Nesupratau, kaip jausdavosi mano mama, kai budėdama prie lango, vidurnakčiais laukdavo manęs sugrįžtančios. Pykdavau tada ant jos, kad bara mane ir neleidžia man gyventi savarankiškai. Ir kaip puikiai pajuntu tą jausmą dabar, kai šio amžiaus technikos stebuklas, turintis garantuoti mamos ramybę, teištaria: „šiuo metu su abonentu nėra galimybės susisiekti“. Puikiai prisimenu mamos žodžius: „suprasi mane, kai turėsi savo vaikų“. Taip, Mama, puikiai tave suprantu, nes tam, kad nusiraminčiau, užtenka vieno vienintelio, gerai pažįstamo „alio“. Taip aš mokausi kantrybės ir pasitikėjimo, kad „viskas yra ir bus gerai“.

Mother embracing adult daughter

 

Dėkoju tau, Mama, už neišsenkantį entuziazmą ir norą mus visus suvienyti tokiu mielu būdu – jau daugelį metų kiekvieną sekmadienį, lygiai antrą valandą, lyg paukščiai suskrendame į tavo namus iš tolimiausių kampelių. O tu daliniesi su mumis savo širdies šiluma ir maitini puikiu naminiu maistu.

Mama, tai kas svarbiausia, aš jau gavau iš tavęs – Patį Gyvenimą ir dabar naudojuosi šia dovana labai atsakingai. Leidžiu sau gyventi pilnavertį gyvenimą, leidžiu sau klysti ir pasitaisyti, griūti ir keltis, verkti ir vėl juoktis, nes tik taip aš galiu augti, tobulėti ir eiti savo širdies keliu.

Aš galiu patirti tokį gyvenimą vien dėl to, kad tu man davei šį gyvenimą, Mama! Ir kaip tu taip sugebėjai? Mano sėkmė darbe ir gyvenime jau yra apmokėta mamos gyvenimo ir tada aš galiu jaustis atsakingesnė už tai, ką jau turiu, tada jaučiu mažiau euforijos, o daugiau žemės po kojomis.

Žinau, kad niekada nesugebėsiu atiduoti tau skolos už viską, ką dėl manęs esi padariusi. Tačiau lygiai taip pat kaip tu, besąlygiškai atiduosiu meilę savo vaikams, kad šie galėtų ją perduoti savo vaikams ir taip iki begalybės…

Užmerkiu akis ir įsivaizduoju tave, Mama, mažyte mergyte, šviesiais garbanotais plaukučiais, gal truputį nusiminusią. Stipriai apkabinu tą mažą mergytę, priglaudžiu prie krūtinės ir mintimis sumažinu ją iki žirnio dydžio. O tada įsidedu ją į savo širdį, kad visada galėčiau nešiotis ją tenai.Newborn sleeping on mothers chest

Jei aš turiu mamą savo viduje, aš turiu vietą pasaulyje…

Jei aš turiu mamą širdyje, galiu pamatyti ją veidrodyje ir savo vaikuose…

Jei aš turiu MAMĄ, aš turiu SAVE.

Jeigu tavo Mama jau išėjusi Amžinybėn – vis tiek parašyk jai laišką širdimi. Patikėk, Angelai sargai nuneš jai šią žinią ir tavo širdyje apsigyvens Ramybė…

 

 

******************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, užsisakykite naujienas, įrašydami savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje. Jeigu manote, kad Jūsų bičiulius sudomintų ši informacija – pasidalinkite, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir sugrįžta jums dešimteriopai didesnis.