Pavasariniai “namo“ valymo darbai

923092_474376756000238_1932952247_n

Šiandien – pirmoji pavasario viena. Kūnas ir siela, išsiilgę saulės ir šilumos,trokšta atgimimo. Gamtoje tas procesas taip pat jaučiasi –rytais pažadina paukščių čirškesys, pašlaitėse, saulutei pašildžius, pradeda kaltis pirmieji želmenys, pražysta pirmosios pavasarinės gėlės. Norisi pilna krūtine įkvėpti dar šaltoko, bet jau pavasariu kvepiančio oro. Tokiu metų laiku natūraliai ateina noras tvarkyti namus, valyti langus, perstatinėti baldus, pamerkti karklo šakelių ir pavasarinių gėlių.

Jei žiema buvo laikas būti su savimi,skirtas ramiems apmąstymams, tai pavasaris,skirtas išsišluoti savo “vidinį namą”. Kad atsirastų vietos laimei, reikia iššluoti nelaimes. Tam naudojame šluotas,t.y. įvairius teiginius. O jie sukelia dulkes.

Įsivaizduokime, kad gavome palikimą – namą,senovinį, gražų, bet viduje viskas apleista: grindys  purvinos, laiptų turėklai sulūžę, langai uždulkėję. Partially opened door leading to bedroomNedrąsiai praveriame duris, jos  sugirgžda, viduje- pelėsių kvapas, buvusį džiaugsmą dėl namo pamažu pakeičia nerimas, baimė, rūpestis, kad nesugebėsime sutvarkyti, kad prireiks daug jėgų ir laiko. Protas, staiga paruošęs, kyšteli pabėgimo planą: “Ai, netvarkysiu. Geriau išsinuomosiu mažą kambarėlį ir ramiai sau gyvensiu. Kam man tas gėlių darželis po langais? Kam man tas jaukus židinys?” Ar pažįstama jums ši situacija? O taip! Prireikia daug valios pastangų, kad, staiga pasiūlytą, „išsigelbėjimo planą“ švysteltume per petį ir pasiraitoję rankoves imtumės darbo. Po truputį, po vieną kambarį imame kuopti visą šlamštą, kurio prisikaupę per daugybę metų.

Minėtą pavyzdį aptikau K. Miller ir M. Pawluzcuk knygoje „Būti  moterimi ir neišprotėti“ . Man jis labai patiko, priminė mano kasdieninę situaciją, nes vidinis darbas su savimi, savo „apleisto namo“ ar „vidinio sandėliuko“ valymas – labai nemalonus ir sunkus darbas. Dažnai užliūliuoja iliuzija, kad nuėjus pas psichologą, būrėją ar astrologą, jis akimirksniu išspręs visas tavo problemas. Tai lyg išsikviesti valymo tarnybą, kad išvalytų tavo namus. Bet po kurio laiko, jei nieko nedarai, dulkės vėl padengia baldus ir grindis, šiukšliadėžėje pasmirsta šiukšlės, nuo neskalbtų drabužių „riečia“ nosį, langai apsiblausia ir pro juos nepatenka saulės šviesa. Tada tenka vėl pasiraitoti rankoves ir imtis darbo. Kai kuriuos dalykus reikia nuolat kartoti. Kai įpranti pastoviai atlikti švarinimosi darbus, pastebi, kad ne taip jau sunku palaikyti tvarką „namuose“. Tada ateina pasitenkinimo jausmas, kad įveikei baimes, nepasitikėjimą, kad pasisekė. Saldus pergalės prieš savo „vidinius monstrus“ skonis!

Businesswoman Opening Large DoorTaigi, šiandien pats geriausias laikas pradėti savo “vidinio namo” tvarkymo darbus. Pradėkime savęs atsiprašymo ir atleidimo sau procesą. Kantriai ir nuosekliai darykime tai kiekvieną dieną. Kad apsisprendimas neišgaruotų, kaip pernykštis sniegas, paimkime patį gražiausią storą sąsiuvinį, rašiklį ir imkimės  rašyti “Meilės laišką sau”. Kai tai darysime kiekvieną dieną, pamažu tai taps mūsų įpročiu. Siela galės laisvai išreikšti savo valią, o mūsų asmenybė išmoks klausytis ir suprasti jos balsą. Tvirtai žinau, kad jau mėnesio gale didžiuosimės savimi ir spindėdami, skleisime tą džiaugsmą aplink. Juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir sugrįžta atgal milžiniško dydžio!

Kaip moko įžymi paskaitininkė, gvildenanti metafizines temas, Louise L. Hay, jei kiekvieną dieną pradėsime prie veidrodžio, žvelgdami į akis tam nuostabiam Dievo kūriniui, kurį ten matome ir nuoširdžiai tarsime žodžius: “Aš tave myliu”, mūsų gyvenimas pasikeis.

Taigi, padedame?

“Brangioji,

šiandien aš žengiu pirmąjį žingsnį,

kad atsiprašyčiau savęs už visą prisidarytą sau

blogį“

Young woman in front of mirror, lens

———————————————————————————————-

Jeigu jums patiko šis straipsnis – pasidalinkite juo su kitais, o jei norite gauti naujienas apie visus įrašus, savo el.pašto adresą įrašykite dešiniajame viršutiniame langelyje.

Kaip atsirado dr. Bacho žiedų terapija

“Apie jūsų sveikatą galima spręsti pagal tai, kokie esate laimingi“  – Dr. Edward Bach (1886-1936)

 273142_f260

Moderniosios medicinos trūkumai pagal dr. Bachą

Dr. Edvardas Bachas (Edward Bach) gimė Moseley kaimelyje, netoli Birmingemo, Anglijoje.

Jis studijavo mediciną Londono Universitete ir gavo Visuomenės sveikatos diplomą Kembridže. E. Bachas dirbo Nacionalinėje  Blaivybės Ligoninėje ir daugiau kaip dvidešimt metų užsiėmė privačia praktika Londone, savo klinikoje Harvey gatvėje, bei dirbo bakteriologu. Pradžioje jis tyrinėjo imunologiją, o po to susidomėjo homeopatija. 1919 m pradėjo dirbti Londono Karališkoje Homeopatijos klinikoje. Jis sukūrė septynias Bacho „nosodes“ (homeopatines priemones, alternatyvias vakcinoms), kurios buvo tik dalinai pripažintos.

Nepaisant didžiulio pasisekimo vakarietiškos (kitaip dar vadinamos ortodoksinės arba „alopatinės“) medicinos srityje, Bachas jautėsi nepatenkintas pagrindiniu moderniosios vakarų medicinos principu, kurio esmė – gydyti ligą ir jos pasekmes, o ne priežastis. Modernioji medicina koncentruoja dėmesį išskirtinai į materialius dalykus ir fizinį kūną, neteisingai interpretuodama tikrąją ligos kilmę. Knygoje „Išsigydyk pats“ („Heal Thyself“) Bachas rašė, kad daugelį amžių ligos kilmę nustelbdavo materialus požiūris, taigi ligos padariniai turėjo puikias sąlygas išsiplėtoti, nes nebūdavo sunaikinami pačioje jos pradžioje. Jo manymu, liga niekada nebus išgydyta ar išrauta su šaknimis moderniais materialias būdais dėl labai paprastos priežasties – ligos kilmė yra nemateriali. Tai, ką mes vadiname liga, yra ilgai organizme trunkančio proceso galutinis produktas, todėl visos materialios priemonės yra efektyvios tik laikinai, nes nepašalinamos tikrosios ligos priežastys.

Skaityti straipsnį toliau.