Gyventi tik šia akimirka

Rytoj tokiu metu pasaulis skaičiuos paskutines senųjų metų valandas. Na, o kiekvienas iš mūsų praleisime jas skirtingai: kas – besibaigiančiame šventiniame šurmulyje, kas – vis dar besiblaškydamas „o ką per naujus?“, kas – besistengdamas pabėgti nuo vieno šurmulio ir pasislėpti kitame, tik kiek tolimesniame geografiškai, o kas – užrašydamas tikslus ir norus ateinantiems metams.

Šiais metais nusprendžiau drąsiai svajoti ir valingai daryti žingsnius toms rašytoms ar nerašytoms svajonėms pildyti. Kaip žinau pati ir jau sulaukiau nuomonių iš aplinkos, kad antrasis punktas, susijęs su valia, yra kur kas sudėtingesnis. Gali perskaityti stirtas knygų, prirašyti sąsiuvinius norų, bet nori ar nenori, su ta valia būna sunku susitarti, nes ryžtas, lyg šventinis fejerverkas, blyksteli, apšviečia, bet pamažu užgęsta ir lieka tik tolimas prisiminimas, lyg Naujų metų rytą besimėtančios tuščios fejerverkų pakuotės. Pasibaigus šventinei euforijai vėl sukame seniau pramintu, kad ir atsibodusiu, bet tokiu pažįstamu, taku.

O jeigu padarius tokį sprendimą: „Kiekvieną 2018 metų dieną gyvensiu TIK ŠIA AKIMIRKA“?

Kaip rašė amerikiečių filosofas ir rašytojas Wayne Dyer, gyventi įmanoma tik šia diena. Jūs galite numatyti savo tikslu: sulieknėti iki vasaros pradžios, mesti rūkyti nuo kito mėnesio pabaigos, išvažiuoti su mylimuoju į atokią salą jaukioms atostogoms arba parašyti naują knygą ar surengti dar vieną parodą. Bet vis tiek turėsite nugyventi savo gyvenimą, kaip ir kiekvienas planetos gyventojas – išgyvenant kiekvieną jūsų gyvenimo dieną, kiekvieną minutę. Žinoma, galite išnaudoti dabarties momentus ateities planams arba apmąstymams apie tai, ką veiksite, tačiau tai niekaip nepakeis fakto, kad gyventi galima tik čia ir dabar.

Taigi, dabar galite užduoti sau gana svarbų klausimą: „KAIP kitais metais aš gyvensiu TIK ŠIA AKIMIRKA?“

Yra keletas pasirinkimų: galima švaistyti dabarties akimirkas nesibaigiančiai praeities įvykių revizijai ir naujų ateities elgesio taisyklių kūrimui. O galima nusistatyti ateinančių metų tikslą: “Gyventi kiekvieną akimirką pačiu harmoningiausiu sau ir visatai būdu“.

Naujų metų išvakarės, Jaunatis ir visos kitos „stebuklingos“ ir „pačios tinkamiausios dienos“ nueina perniek, jeigu neįdedi valios pastangų. Gali numatyti ateities planus, užrašyti juos ir čia vėl kryžkelė, vėl du pasirinkimai: arba numesti prirašytą sąsiuvinį ir pasiimti jį po metų ar kelerių, sutartinai pasniaukrojus, kad „niekas čia nevyksta ir nei jokios žvaigždės, nei jokie dievai nepadeda“. O kodėl gi kiekvieną dieną neatlikus tik vieno žingsnio, kad tas siekiamas tikslas priartėtų, gal būt, greičiau nei per metus. Sakoma, kad Dievas, kurio pagalbos prašome dirba mūsų pačių rankomis, o „jeigu ko nors labai karštai trokštame, tai pati visata padeda kiekviename žingsnyje“.

Įprotis numatyti tikslus kiekvienai dienai, gali iš esmės pakeisti gyvenimą, kaip rašė Antuanas de Saint Egziuperi „mažų žingsnelių menas“ veda į didžiulius ir galingus pokyčius.

Prisiminkite šiuos paprastus žodžius, kai imsitės savo tikslų. Sakykime, jūs nuspręsite mesti rūkyti, arba nebevartoti alkoholio ar cukraus, arba atsisakysite „mirkti“ feisbuke, ar nuspręsite nutraukti jus žlugdančius santykius, ar nebedalyvausite rytinėse bendradarbių “kavagerio“ apkalbose. Kiekvienos dienos vakare jūs jausitės visiškai kitaip, nei ryte. Pasibaigus dar vienai dienai, jūs būsite visiškai kitas žmogus. Pagrindinis dalykas, ką jūs turite išmokti, tai – leisti tam „visiškai naujam žmogui“ kitos dienos rytą nuspręsti, ar vėl tęsti tai, kas jau pradėta ar ne? Ko nereikėtų daryti? Nereikėtų leisti tam „vakarykščios dienos žmogui“ burbėti, kaip tai yra sunku ir paklusti jo sprendimui viską mesti ir grįžti atgal. Visuomet leiskite naująjam aš priiminėti sprendimus ir jums bus lengva gyventi tik šia akimirka.

Visuomet prisiminkite, kad jūs patys gebate kontroliuoti savo mintis. Kai tik galvoje pradės kirbėti nerimas ir rūpestis dėl ateities, bei apgailestavimas dėl to, ko nepadarėte praeityje, prisiminkite, kad jūs švaistote brangias dabarties akimirkas.

Pasitelkite paprastas neigiamų minčių atšaukimo ar sustabdymo komandas. Naudokite afirmacijas – įsiteiginius, kurie nuramina protą ir be mūsų valios pastangų nukreipia jį visai kita – teigiama kryptimi. Sąmoningas buvimas tik šioje akimirkoje – tai taip pat „mažų žingsnelių menas“, kuris perkeičia mūsų smegenis, užmezga naujas neuronų jungtis ir mes kiekvienas kuriame gyvenimą tokį, apie kokį svajojame.

Na ir pabaigai, kaip gi apsieiti be dešimties punktų, už kuriuos esu dėkinga rašytojui Wayne Dyer?

  1. Prisiminkite, kad įpročius galime pakeisti tik keisdami savo elgesį nauju.
  2. Sąžiningai įvertinkite savo „problemas“ ir jūs pamatysite, kad didžioji jų dalis slypi jūsų galvose, o ne tikrovėje.
  3. Būkite rūpestingas ir atidus viskam, kas vyksta. Pradėkite stebėti aplinką, įvykius, žmones „naujomis“ akimis. (apie buvimą sąmoningu – „minfulness“ filosofinis mokymas) Arba, kaip sako liaudies išmintis – „apsiauk jo kaliošais, įlysk į jo odą, pavaikščiok ir tada pasakyk, kaip tai jaučiasi“.
  4. Keiskite požiūrį, t.y.raskite džiaugsmą kiekviename veiksme, kurį jums tenka atlikti. Tai labai pakeičia gyvenimo kokybę!
  5. Rinkitės gylį, kitaip tariant, pasirinkite vieną užduotį, tikslą ir dirbkite su juo kiekvieną dieną, kol pasieksite jį. Kaip sako ta pati liaudies išmintis: “su grėbliu grėbliojamas paviršius, o su arklu – verčiama gili vaga“.
  6. Susikurkite savo asmeninio tobulėjimo dienotvarkę ir surašykite visus punktus, kuriuos kažkada norėjote pasiekti, bet neturėjote laiko ar laukėte palankaus momento. Padarykite tai dabar!
  7. Atsikratykite nesvarbių kasdieninių rutininių darbų. Paverskite kiekvieną savo gyvenimo dieną mėgavimosi malonumais diena.
  8. Išbraukite iš savo dienotvarkės delsimą, vilkinimą ir atidėliojimą. Vietoje nuolatinių ateities planų sudarinėjimo savo galvose, pasinaudokite šia akimirka pradėti daryti tai!
  9. Daugiau užsiimkite savimi, nei siekite padaryti visus žmones, panašiais į jus.
  10. Mylėkite save! Jūs esate nepakartojamai fantastiška būtybė! Visada sutarkite su nuostabia esybe savo viduje. Tikėkite ja, pasikliaukite, ginkite ir rūpinkitės.

 

Pagal Rytų išmintį ateinantys metai – Šuns. Šie ištikimi, nuoširdūs ir besąlygiškai mylintys žmonių palydovai jau daug metų yra mano didieji Mokytojai. Tikiu, kad Naujais, 2018 metais aš gyvensiu TIK ŠIA AKIMIRKA ir mokysiuos priimti kiekvieną žmogų, kaip patį didžiausią savo mokytoją ir kiekvieną gyvenimo situaciją, kaip pamoką. ( Jau iš patirties žinau, kad patikrinimas ar pati darau tai apie ką rašau, ateina labai greitai) Taigi, laukia įdomūs metai!

Dėkoju už tai, kad esate, skaitote, rašote, keičiatės drauge su manimi! Linkiu Jums laimės!

******************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2017. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

 

 

 

Nieko neprivalai arba mažų žingsnelių menas

16 Aug 2013 --- Young man covering cheeks with hands --- Image by © Adrianko/Corbis
16 Aug 2013 — Young man covering cheeks with hands — Image by © Adrianko/Corbis

“Niekada nesiteisink – tavo draugams to nereikia, o tavo priešai tuo nepatikės”,- rašė amerikiečių rašytojas ir filosofas Elbert Hubbard.

Kiek kartų per dieną elgiamės taip,nes taip “reikia”? O kas jeigu nuspręstume  išmesti  žodį “privalau” iš savo žodyno? Visi dalykai, kuriuos “privalome” atitolina nuo svarbių gyvenimo veiksnių, suteikiančių jam tikrą skonį, džiaugsmą ir spalvas.

Kuomet nustojame daryti vien tai, ką privalome daryti ir apsibrėžiame aiškias ribas, pradeda vykti nuostabūs dalykai – mes pradedame gyventi savo tikrąjį, autentišką gyvenimą.

Svarbiausias dalykas, kurį turėtume išmokti daryti – nustoti teisintis dėl savo vienokio ar kitokio poelgio ir aiškinti kitiems, kodėl elgiamės būtent taip. Begalinio teisinimosi ir pasiaiškinimų šaknys glūdi tame, kad mums labai reikalingas kitų asmenų palaikymas ir pritarimas. Turėtume pasitikėti savimi taip, kad kitų asmenų nuomonė nekliudytų eiti pasirinktu keliu. Tačiau kasdienė praktika rodo, kad tvirtai laikytis savo vidinių principų yra ganėtinai sunku. Laurent Gounelle savo knygoje “Dievas visada keliauja incognito” rašo, kad mes visi gimstame turėdami vienodą pasitikėjimo savimi potencialą. Vėliau girdime tėvų, auklių, mokytojų komentarus. Jei, mūsų nelaimei, visi tie žmonės nusiteikę nepalankiai ir tik kritikuoja, priekaištauja, prikiša mūsų apsirikimus, klaidas bei nesėkmes, tai mes įprantame jaustis nevisaverčiai ir graužtis.Ilgainiui net mažiausia klaidelė ima mus liūdinti, visai nereikšminga nesėkmė priverčia abejoti savimi, o menkiausia kritika mus sutrikdo ir išmuša iš vėžių. Smegenys įpranta reaguoti neigiamai, nes kiekviena patirtis sustiprina neuronų jungtis.

A business man next to a head shape --- Image by © TongRo Images/Corbis
A business man next to a head shape — Image by © TongRo Images/Corbis

Yra būdas ištrūkti iš šio užburto rato, tačiau reikia daug pastangų.    Svarbiausia – stengtis reikia nuolat, tik nuolatinis darbas arba mažų  žingsniukų menas, kaip rašė A.de Sent-Egziuperi, duos norimų rezultatų.

Mūsų protas  yra labai prisirišęs prie mąstymo įpročių – net ir tada, kai šie  tik  sukelia mums kančią. Reikia sukurti naujus mąstymo įpročius. Būtina  dažnai  galvoti apie save gerai ir jausti teigiamas emocijas – tol, kol susidarys,  o  vėliau paims viršų naujos neuronų jungtys. Pokyčiams įvykti reikia laiko.  Blogų mąstymo įpročių nepanaikinsi, tačiau įmanoma išsiugdyti naujų  įpročių ir padaryti taip, kad jie taptų neįveikiami.

 

 

Kitas, nei kiek ne mažiau svarbus būdo bruožas, neleidžiantis mums išlaisvėti yra kitų vertinimas. Prisipažinkime, kad tai darome nuolat, net ir nenorėdami. Joe Vitale knygoje „Jokių ribų“ pastebėjo, kad nusprendęs apdovanoti save ledų tortu, jei pragyvens dieną, net mintyse neįvertinęs ir nepakritikavęs kito asmens. Jis savikritiškai pripažino dar negavęs mėgstamo ledų torto! Ką gi, už tai galime vėl padėkoti savo protui. Mes nuolat stebime kitus žmones, darome prielaidas bei formuojame savo nuomonę, remdamiesi tik mūsų subjektyviais pastebėjimais. Nenuostabu, kad mes taip pat manome, kad tie kiti žmonės irgi mus vertina ir kritikuoja. Iš čia kyla nenumaldomas noras pastoviai teisintis, nes mes norime užsitikrinti, kad tie kiti žmonės mato mus tokius, kokie mes norime atrodyti.

27 Oct 2012 --- A man taking a close look at a preserved human brain. --- Image by © Joe Petersburger/National Geographic Creative/Corbis
27 Oct 2012 — A man taking a close look at a preserved human brain. — Image by © Joe Petersburger/National Geographic Creative/Corbis

Prisiminkime, kiek kartų stengėmės apsimesti, kad jaučiamės gerai ir net sugebėjome kitus įtikinti, kad tikrai taip yra, kai iš tikrųjų toje situacijoje jautėmės šlykščiai arba bent jau nemaloniai? Taip, mums tai pavyko, vieną, antrą, trečią kartą, bet ilgainiui darosi koktu nuo savęs apgaudinėjimo ir užsidėta linksmumo kaukė pradeda spausti veido raumenis. O jeigu taip pabandžius, be apsimestinės šypsenos, pasakyti, kaip jautiesi iš tikrųjų ir niekam nieko neaiškinti ir juo labiau nesiteisinti, kad jautiesi būtent taip, o ne kitaip? Paleisti save į laisvę, atidarius visuotinai pripažintų poelgių narvelio dureles ir paprasčiausiai… būti…savimi…žmogumi…su visais trūkumais. Visi turime trūkumų, tai kam gaišti laiką ir eikvoti energiją slepiant tai? Kiekvienas pasiteisinimas atima iš mūsų daug energijos ir perduoda tą galią kitam asmeniui. Geriausios idėjos gimsta, kai klausomės savo intuityviojo, vidinio patarėjo. Teisindamiesi ir klausdami kito asmens patarimo, mes nutolstame nuo savo esmės, savo vidinio išminties šaltinio, permetame jam savo atsakomybę, laukiame  savo minčių patvirtinimo, gaištame laiką ir eikvojame energiją, palikdami tarpelį, per kurį įšliaužia nepasitikėjimas ir nerimas. Na ir galiausiai, pasiklausę patarimo, bet patyrę nesėkmę, dar ir apkaltiname kitą. Taip mes nustojame pasitikėti savimi, o mūsų savigarbos jausmas pamažu nuslysta ir mes pradedame garbinti ir tikėti kitais asmenimis, visuomenės nuomone, žiniasklaida.

“Žmonių negalima pakeisti. Galima tik parodyti jiems kelią ir įkvėpti norą juo eiti”, – rašo Laurent Gounelle.

Taigi, sugrįškime prie anksčiau mano paminėtų, naujų neuronų jungčių sudarymo būdų. Tikiu, kad kiekvienas geba atsirinkti sau tinkamiausius. Sąmoningumas ar pajautimas būtų kertinis akmuo pradedant statyti naująjį “Aš”. Pradėkime nuo “mažų žingsniukų”, kuriuos radau viename posityvų mąstymą propaguojančiame internetiniame puslapyje:

Pirmasis žingsnelis – sėja ir dygimas.

Štai jums – atmintinė, kurią  galima užsirašyti savo dienos įvykių knygelėje, o jei tokios dar neturite – užsirašyti ant popieriaus lapo ir pasikabinti ant šaldytuvo, prie kompiuterio, vionioje ant veidrodžio ir nuolat pasitikrinti!

Girl playing on ropes outdoors --- Image by © Kris Ubach and Quim Roser/cultura/Corbis
Girl playing on ropes outdoors — Image by © Kris Ubach and Quim Roser/cultura/Corbis
  1. Neprivalai niekam teisintis dėl savo vertybių skalės ir prioritetų sudėliojimo.
  2. Niekam niekada neprivalai sakyti „taip“, jei iš tikrųjų tau norisi sakyti „ne“.
  3. Niekam neprivalai aiškintis dėl savo santykių, kas tai bebūtų – paprasta draugystė ar meilės santykiai.
  4. Neprivalai aukoti savo laimės, kad suteiktum laimę kitiems.
  5. Neprivalai leistis į debatus politiniais klausimais, ypač jei tavo ir oponento nuomonės nesutampa.
  6. Neprivalai nieko atsiprašyti, jei nesijauti kaltas, nes ir kitą kartą pasilegtum taip pat.
  7. Neprivalai nieko įtikinėti, kodėl investicija į save yra tokia svarbi tau.
  8. Neprivalai niekam aiškinti, kuo tu tiki ir kaip tau tai yra svarbu.
  9. Neprivalai keisti savo išvaizdos tik tam, kad patiktum ar įsiteiktum kitam asmeniui.
  10. Neprivalai draugauti su tais, kurių vertybės skirtingos nei tavo.
  11. Neprivalai įsileisti neigiamos mąstysenos vien tam, kad galėtum pareikšti užuojautą kitam asmeniui arba paverkšlenti drauge tokiomis temomis: “visi vyrai kiaulės”, “negaliu sau to leisti” arba “ mano buvusi draugė pavogė mano pinigus”.
  12. Neprivalai atskleisti kitiems asmenims informacijos apie savo asmeninį gyvenimą, jei dėl to jautiesi nemaloniai.
  13. Neprivalai įsivelti į apkalbas vien tam, kad įsiteiktum kitiems asmenims ar palaikytum pokalbį.
  14. Neprivalai skirti laiko kitų asmenų projektams ar reikalams, jei tai įdomu tik jiems, bet visai neįdomu tau pačiam.
  15. Neprivalai niekam įsipareigoti išbandyti ką nors “naują” vien todėl, kad tavęs prašo tai daryti.
  16. Neprivalai niekam būti kempine, sugeriančia nuolatinių verkšlenimų ir skundų laviną.
  17. Neprivalai niekam sakyti netiesos, net jei ši netiesa būtų maloni jiems girdėti.
  18. Neprivalai teikti kitiems paslaugų, kaip „krizinių situacijų konsultantas“, jei iš tikrųjų nesi toks konsultantas.
  19. Neprivalai niekam apsimestinai sakyti komplimentų vien tam, kad juos pradžiugintum.
  20. Neprivalai niekam nieko žadėti ar duoti, kas prieštarauja tavo vidiniams įsitikinimams ar vertybių sistemai.

    Man lying on picnic blanket, sleeping with Do Not Disturb sign on his foot --- Image by © RelaXimages/Corbis
    Man lying on picnic blanket, sleeping with Do Not Disturb sign on his foot — Image by © RelaXimages/Corbis

 Antrasis žingsnelis – žydėjimas. 

Jam įgyvendinti jau reikės storo sąsiuvinio gražiais spalvotais  viršeliais, kuriame kiekvieną dieną užrašykite 10 dalykų, įvykusių per dieną, už kuriuos dėkojate. Nesvarbu kam – sau, Visatai, Dievui,  Likimui. Svarbu tai daryti kasdieną, 21 dieną iš eilės. ( Pernai rašiau  apie tai tekstą apie 100 akimirkų, kai aš jaučiuosi laiminga, gal tai  įkvėps ir jus). “

Nes pasikartojimai smegenyse įtvirtina atitinkamas  grandines ir  padeda susidaryti didesniam nervinių ryšių skaičiui, kad  silpnumo  akimirką neatkalbėtumėte savęs nuo didžiausio labo.“ Taip  apie naujas  neuronų jungtis rašo dr. Joe Dispenza knygoje  „Atsikratykite įpročio būti savimi“.

Jei leidžiate išoriniam pasauliui diktuoti mintis ir jausmus, jis įdiegia jūsų smegenyse atitinkamas nervinių ląstelių grandines ir jūs tampate tikslus išorinių aplinkybių atspindys: džiaugiatės, kai jos džiugios, ir liūdite, kai jos liūdnos, taip jūs tampate priežasties ir pasekmės dėsnio vergas „ – toliau dėsto dr.J.Dispenza.

Woman reading book on dock --- Image by © Zero Creatives/cultura/Corbis
Woman reading book on dock — Image by © Zero Creatives/cultura/Corbis

Po 21 dienos dėkingumo užrašymo susidaro naujos neuronų jungtys, kurias  toliau stipriname ir rašome toliau, kol pasiekiame 66 dienų ribą.“ Kam? Ar  galiu tik pagalvoti apie tai? Ar jau negana?“ – tokie klausimai gali kilti jūsų  galvose, nes juos išgirstu iš mano konsultuojamų žmonių. Atsakysiu dr. Joe  Dispenzos žodžiais: „ kaip ir ugdantis bet kokius naujus įgūdžius, mintis  turėsite prikaustyti prie praktikos, neleisdami jokiems išoriniams dirgikliams  trikdyti arba blaškyti jūsų proto, nes tik tada pavyks kūną suderinti su protu.“

Pamėginkite užrašyti kaire ranka, tai, ko nemėgstate ( jei esate dešiniarankis)  ir dešine – už ką dėkojate. Arba atvirkščiai – viską darykite taip, kad nebūtų patogu. Pakeiskite įprastinių daiktų vietas vonioje ir  pamatysite, kaip ryte jus ištiks lengvas šokas, neradus dantų šepetėlio  įprastinėje vietoje. Važiuokite į darbą kitu maršrutu, nei esate įpratę. Pastebėsite, kad prireikia nemažai laiko ir pastangų išmokyti protą ir kūną kiekvieno naujo žingsnio. Bet koks saldus pasitenkinimo jausmas apima, kai įveiki naują kliūtį! Taip savo smegenyse mes sudarome naujas neuronų jungtis, o nuolat kartodami – jas stipriname . Štai kodėl 66 dienas rašant dėkojimo dienoraštį, stipriname naują įprotį formuojančias smegenų sinapses.

“Linijinė ir metodiška praktika nepastebimai virs holistine, vieninga, pastangų nereikalaujančia meditacija. Kartais teks prisiversti, atrodys sunku, bet jei atkakliai tęsite, atėjus laikui, rezultatai jus išties nudžiugins.” – patikina didelę patirtį šioje srityje turintis dr.Joe Dispenza.

Remdamasi savo asmenine patirtimi galiu patikinti, kad tai tikrai tiesa, kasdienis rašymas tampa neatskiriama gyvenimo dalimi ( jau turiu prirašiusi dešimtį storų sąsiuvinių), jei kurią nors dieną būnu labai pavargusi ar dėl kitokių priežasčių negaliu padėkoti raštu, sąžiningai atlieku tai sekančią dieną, nes jaučiu, kaip viduje sėdintis vidinis cenzorius, baksnoja  piršteliu. Sąsiuvinys keliauja su manimi ir į užsienio keliones ir prie ežero ar į pajūrį. Primenu, kad dėkoti galima ir reikia ne vien už tai, kas jau įvyko, bet ir už tai, ko labai trokšti. Dr.Joe Dispenza komentuoja šį fenomeną, remdamasis kvantinės fizikos modeliu. Bet koks trokštamas įvykis, kurį galite įsivaizduoti savo gyvenime, jau egzistuoja kvantiniame lauke galimybės pavidalu ir laukia, kol pradėsite jį stebėti. Kvantiniame lauke jau yra tikrovė, kurioje esate sveikas, turtingas ir laimingas.”

Dėkodami už neigiamus savo gyvenimo įvykius, o tai sukelia labiai aštrų  pasipriešinimą, mes turime galimybę pažvelgti į tai, kaip į mums duotas  pamokas. “Analizuodami visas savo praeities nesėkmes turime pripažinti, kad  visų jų šaknys yra vienas ir tas pats esminis apsirikimas – gyvenote,  nepaisydami tiesos, jog jūsų mintys kuria jūsų tikrovę!” – tokį atsakymą  pateikia dr.Joe Dispenza.
images Dr.Edward Bach, sukūręs unikalią žiedų esencijų sistemą, šiai mūsų  diskutuojamai būdo  savybei – neapsisprendimui, savo intuicijos  nesiklausymui – atrado augalą Cerato ( liet.  Kininė purkvė arba ceratostigma).  Dr.Bacho sukurtas apibudinimas pagal minėtą augalą nusako asmens būseną, kai jis tikrai  žino, ko nori, bet  stipriai tuo abejoja ir siekia kitų pritarimo bei patvirtinimo, nesiklausydamas  savo vidinės intuicijos balso. Dažnai toks asmuo, prieš įsigydamas kokį nors daiktą arba priimdamas sprendimą vykti kur nors, ar keisti darbą, surenka kalnus informacijos, kuri dažnai būna prieštaringa, tada  jį apninka abejonės, silpnėja pasitikėjimas savimi, jis visiems įkyri savo nuolatiniais klausimais kaip elgtis ir ką pasirinkti ir galiausiai sako: „kam aš klausiausi jų patarimo, jeigu būčiau daręs, kaip aš galvojau…tai“.

Taip, tokiu atveju pagelbėti gali Cerato  – Bacho lašiukai, 4 kartus per dieną po 4 lašiukus į stiklinę vandens, kol problemos išnyksta. „Ar tikrai padeda? Taip, padeda, bet reikia dar ir dirbti su savimi“ – labai dažnai girdžiu tokius klausimus ir abejones iš savo klientų. Pati einu savo atradimų ir išgijimų Keliu. Kai eini atvira širdimi ir imliu protu – viską gauni, tada kai to labiausiai reikia ir tiek, kiek reikia.

Young woman holding blue present with yellow ribbon in her hands --- Image by © RelaXimages/Corbis
Young woman holding blue present with yellow ribbon in her hands — Image by © RelaXimages/Corbis

 

Trečiasis žingsnelis – vaisių brandinimas.

Lourent Gounelle knyga „Dievas visada keliauja incognito“ pasiūlė man dar vieną variantą  – pratęsti 66 dienas iki 100 dienų ir kiekvieną vakarą užrašyti tris savo nuveiktus  darbus, kuriais didžiuojiesi. Tai gali būti kitam žmogui naudingas tavo poelgis, jei  buvai patenkintas, kaip tu sureagavai į įvykį, išlikai ramus sunkioje situacijoje.

Visos išvardintos priemonės tikrai telpa į „nesudėtingų“  terapijų kategoriją, tai patvirtina ir  žinomas posakis, kad „ viskas, kas genialu yra paprasta“.

„Neturiu tam laiko, nes…“ jeigu dabar jūsų galvoje kirbtelėjo tokia mintis, tai atsiprašau,  kad vis dar tebeskaitote ir gaištate savo brangų laiką, toliau  rašau tiems, kurių „negalima  pakeisti,  galima tik parodyti jiems kelią ir įkvėpti norą juo eiti”.

 

 

Pabaigsiu mintimis iš mano paskutinio įkvėpimo šaltinio – knygos „Dievas visada keliauja incognito“: „Nėra stebuklingo sprendimo, kuris bematant tau suteiktų pasitikėjimo savimi!”. Tik kasdieninis mažų žingsnelių menas veda prie didelių pasikeitimų, kai:

 

  1. Mano vidinė pusiausvyra priklauso nuo pasitikėjimo savimi;
  2. Šios užduotys padės suvokti, ką darau gerai, kas kiekvieną dieną pavyksta;
  3. Išmoksiu pamažu, kiekvieną dieną pastebėti savo pranašumus, savo gerąsias savybes.
  4. Visi šie pokyčiai veda prie pastebėjimo, koks esu puikus žmogus, taip stiprėja mano savivertė ir aš galiausiai patikėsiu savo verte;
  5. Joks puolimas, jokie priekaištai nebegalės išmušti iš vėžių;
  6. Aš net galėsiu leisti sau prabangą – užjausti savo užpuoliką ir jam atleisti!

“Gyvenimas siunčia man šį išbandymą, kaip progą tobulėti ir, jei nepasinaudosiu siūloma proga, visiems laikams liksiu įkalintas savo baimėse…narsuolis miršta tik kartą, o bailys miršta kasdien…“ Lourent Gounelle.

09 Jun 2014, Germany --- Germany, Bavaria, Girl is balancing on tree trunk --- Image by © Martin Wimmer/Westend61/Corbis
09 Jun 2014, Germany — Germany, Bavaria, Girl is balancing on tree trunk — Image by © Martin Wimmer/Westend61/Corbis

 

Sėkmės einantiems Savu Keliu!

P.S.  Jaučiuosi labai laiminga, kai pagaliau paspaudžiu mygtuką “publish“!

****************************************************************************

Įkvėpimo šaltiniai:

http://www.powerofpositivity.com/

http://www.brainyquote.com/quotes/authors/e/elbert_hubbard.html

Dr.Joe Dispenza “Atsikratykite įpročio būti savimi“

Laurent Gounelle “Dievas visada keliauja incognito“

Dr. E.Bach “Išsigydyk pats. Tikrosios ligų priežastys“

Dr.Joe Vitale “Jokių ribų“

 

*****************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite su savo bičiuliais, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal. Jeigu norite gauti naujienas – įrašykite dešiniajame viršutiniame langelyje savo el.pašto adresą.

*****************************************************************************