Šokti yra paprasčiausiai gera

Dauguma moterų giliai širdyje turi karštą troškimą šokti, tačiau, jau nuo mokyklos laikų nešiojamės įspaudą “berniukai turi kviesti šokiui“.

Christiane Northrup knygoje  “Deivės nesensta“ rašo, apie svarbiausią dalyką, kurio reikia atsikratyti, tai – griežti įsitikinimai apie tai, kaip šoka vyrai ir kaip šoka moterys. Ir bene pati svarbiausia kliūtis, kuri sutrukdo ateiti į šokių salę, tai vertinimo baimė.

Visame pasaulyje šokis yra kultūros dalis. Per šokį susijungiame su dubeniu, ir būtent dėl to dominuotojų visuomenės galių struktūra siekia suvaldyti šį reiškinį. Kai leidžiame kūnui šokti džiaugsmingai ir nevaržomai, maitiname dvasią ir stipriname savo širdį bei smegenis.“ (Christiane Northrup)

Jeigu išdrįsti šokti ir pasirodyti netobula, nebijai kitų žmonių vertinimo, šokti yra paprasčiausiai gera. Gera nuotaika, gyvenimo džiaugsmas, lydimas šypsenos, teigiamai veikia smegenų cheminius procesus. Šokis taip pat yra bendruomeniškas. Bendruomeniškumas yra naudingas sveikatai, nes apsaugo nuo vienatvės ir atskirties, kuris užklumpa vyresniame amžiuje. Dažnai dangstomės nuvalkiotomis frazėmis: “aš visai nemoku šokti“, “man nepatinka šokti“, “man skauda kojas“, “man skauda nugarą“.

Šokis gerina pusiausvyrą ir koordinaciją, kurie yra linkę silpnėti su amžiumi dėl mažo aktyvumo. Dėl riboto raumenų judėjimo sukietėja fascijos audinys. Kai sutrinka pusiausvyra, eidami žmonės dažnai žiūri į kojas, kad nepargriūtų. Jeigu nenorite, kad taip nutiktų – rinkitės šokį.

Šokdami ratu, žmonės susikimba rankomis. Rate, magišką begalybės energiją nešančioje formoje, šokantysis stipriai jaučia šalia esančio palaikymą ir padrąsinimą. Nebelieka laiko stebėti kas kaip šoka, pergyventi ar esi stebimas ir vertinamas, šokis lyg magija įtraukia ir nuneša. Po keleto šokių jau įsidrąsini užmerkti akis, ištirpti muzikoje ir mėgautis. Muzika įkvepia kūną judėti su malonumu. (Visą tekstą galite perskaityti čia: https://drugelioefektas.com/2018/08/24/zaisminga-sokanti-deive/)

Tęsiame praeitais metais užgimusią tradiciją šokti gražiose Lietuvos vietose!

Kviečiame liepos 13 -14 d.d. į Moterų šokių šventę, kuri įvyks Kauno Marių regioniniame parke įsikūrusioje viloje “Miško natos“. (http://www.miskonatos.lt/)

PROGRAMA:

Liepos 13d.(šeštadienį) 12 val. atvykimas ir įsikūrimas;

14 val. – pietūs restorane;

15- 17 val. – laisvas laikas, pasivaikščiojimas miške;

17 – 19 val. šokiai ratu;

20 val. – vakarienė restorane.

Liepos 14 d. (sekmadienis) Ryte – mankšta ( arba linijiniai šokiai)

pusryčiai

Pažinkime Lietuvą: žygis pėsčiomis iki Mergakalnio atodangos.

14 val. Pietūs. Atsisveikinimas. Šokiai. Kelionė namo.

***Organizatorės pasilieka teisę keisti renginio eigą pagal pasikeitusias aplinkybes ar nepalankias oro sąlygas.

RENGINIO IDĖJOS AUTORĖS IR IŠPILDYTOJOS: Jurgita Dirmontienė ir Rūta Lenkauskienė.

KAINA: “vyturio mokestis“ – 60 € galioja IKI BIRŽELIO 23 D. “Pelėdos mokestis“ – 80€ galioja nuo BIRŽELIO 23 iki LIEPOS 12D.

ĮSKAIČIUOTA: viena nakvynė viloje ir pusryčiai bei programa ir visos priemonės.

NEĮSKAIČIUOTA: kelionės išlaidos, pietūs ir vakarienė. (Patiekalus galite išsirinkti iš meniu http://www.miskonatos.lt/restoranas/)

GALIMA DALYVAUTI TIK RENGINYJE (be nakvynės, taip pat reikės patiems pasirūpinti kelione ir maitinimu)

TIK RENGINIO KAINA : “vyturio mokestis“35 € galioja IKI BIRŽELIO 23 D. “Pelėdos mokestis“ – 55€ galioja nuo BIRŽELIO 23 iki LIEPOS 12D.

REGISTRACIJA el.paštu: leruta@gmail.com (Rūta) info: +37068774541

REGISTRACIJA VYKDOMA SUMOKĖJUS VISĄ MOKESTĮ. Jeigu jums patogu, gavusi registracijos laišką, atsiųsiu sąskaitą pavedimui. Jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių negalėsite dalyvauti renginyje, mokestis nebus grąžinamas. Galėsite į savo vietą surasti kitą žmogų. Jeigu renginys neįvyksta, visa sumokėta pinigų sumą grąžinama.

Apie praeitų metų moterų šokius ratu žiūrėkite:

****************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

 

 

 

Penktadienio mintys: iki pasimatymo, rugpjūti!

“Aš ieškojau ne laimės, bet tikrojo gyvenimo.

Su savo nepsakomo grožio akimirkomis ir gilia depresija,

su ištikimybėmis ir išdavystėmis,

su baimėmis

ir su ramybės akimirkomis.“

 

“Laimės tas, kuris nesiliaus ieškoti.“

 

 

 

“Šviesos karys neatideda savo sprendimų. Pradėjęs jis tęsia iki galo.“

“Senieji sprendimai tinka tik tokioms pat senoms problemoms. Jei norite būti kūrybingi, trumpam pamirškite, kad turite patirties.“

 

“Kaskart pažvelgusi į savo žaizdas ir į savo randus jaučiausi vis stipresnė.“

 

“Tas, kuris moka mylėti,

myli Tiesą,

jį džiugina Tiesa,

jis jos nebijo,

nes anksčiau ar vėliau ji atperka viską.

Ieškok Tiesos švariu, nuolankiu protu,

be išankstinių nusistatymų ar netolerancijos

ir būk patenkintas tuo, ką rasi.“

 

 

“Dievas mums rodo mirties ir prisikėlimo ciklą.          

Ir šiame cikle nėra nei nugalėtojų, nei pralaimėtojų,

tik etapai, kurie turi būti užbaigti.

Kai žmogaus širdis tai suvokia, tampa laisva.“

 

Skiriu šias nuostabias įkvepiančias Paulo Coelho eilutes visiems mano Kelio bendrakeleiviams.

Dėkoju bendrakeleivei Kotrynai už meniškai sustabdytas nuostabaus gyvenimo akimirkas.

****************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

Žaisminga šokanti deivė

Jau esu rašiusi anksčiau, kad sėsdama prie kompiuterio rašyti naujo teksto, visai nežinau kur mane nuves nematoma ranka. Taigi, šiandien, norėdama pasidalinti dar karštais prisiminimais apie praėjusį savaitgalį vykusią moterų šokių stovyklą Paliesiaus dvare, suradau įkvėpimo Christiane Northrup knygoje “Deivės nesensta“.

Pradėkime nuo šokių. Dauguma moterų giliai širdyje turi karštą troškimą šokti, tačiau, jau nuo mokyklos laikų nešiojamės įspaudą “berniukai turi kviesti šokiui“. Prisimenu savo išleistuvių vakarą, kai, nuskambėjus kvietimui “šokame valsą“, vaikinai, kaip nuplikyti metėsi pro salės duris lauk. Prisimenu, kad labai tada apsidžiaugiau, nes pakviečiau šokiui savo tėtį.

Prieš septynerius metus atradau šokį, kuriame nereikia laukti “berniukai kviečia šokiui“ ir tai buvo linijiniai šokiai. Man pasisekė, nes gavau talentingą ir mylinčią savo darbą mokytoją – Jurgitą.

Christiane Northrup rašo, apie svarbiausią dalyką, kurio reikia atsikratyti, tai – griežti įsitikinimai apie tai, kaip šoka vyrai ir kaip šoka moterys. Ir bene pati svarbiausia kliūtis, kuri sutrukdo ateiti į šokių salę, tai vertinimo baimė. “Visame pasaulyje šokis yra kultūros dalis. Per šokį susijungiame su dubeniu, ir būtent dėl to dominuotojų visuomenės galių struktūra siekia suvaldyti šį reiškinį. Kai leidžiame kūnui šokti džiaugsmingai ir nevaržomai, maitiname dvasią ir stipriname savo širdį bei smegenis.

Šokis naudingas smegenims ir pažintinėms funkcijoms.“

Šokio naudą smegenims ir pažintinėms funkcijoms patvirtina  moksliniai tyrimai, kuriuos savo knygoje mini Christiane Northrup:“ Niujorko Alberto Enšteino medicinos koledžo ilgalaikis tyrimas, kurio trukmė – 21 metai, o tiriamųjų amžius – daugiau nei 75 metai, buvo atliekamas, norint išsiaiškinti, ar įvairūs užsiėmimai (žaidimas kortomis, plaukiojimas, namų ūkio darbai) turi įtakos pažintiniams gebėjimams. Fizinė veikla neturėjo jokio poveikio demensijai! Šokiai su partneriu sumažino demencijos riziką 76%. Jokia kita veikla neprilygo šokiui ir jo gebėjimui apsaugoti žmones nuo pažintinių sutrikimų.

Kodėl taip yra? Pirmiausia, tai jeigu išdrįsti šokti ir pasirodyti netobula, nebijai kitų žmonių vertinimo, šokti yra paprasčiausiai gera. Gera nuotaika, gyvenimo džiaugsmas, lydimas šypsenos, teigiamai veikia smegenų cheminius procesus.

Naujų judesių mokymasis palaiko hipokampo – smegenų struktūros, atsakingos už mokymąsi ir atmintį, sveikatą. Būtent ši smegenų sritis pažeidžiama Alzheimerio ligos. Jeigu kartosite vis tas pačias judesio sekas, pamatysite, kad pradedate šokti automatiškai, o jeigu mokysitės vis naujus judesius, naujus šokius, jūsų smegenyse aktyvuosis vis naujos neuronų jungtys, kurios neleis žymiajam “A“ darkyti jūsų gyvenimo!

Šokis taip pat yra bendruomeniškas. Prieš trejetą metų man gyvenimas  padovanojo Šokius Ratu, kurie dar vadinami sakraliais. Ugnė, o po to ir Jurgita tapo tomis jungiančiomis grandimis bei mokytojomis, kurios šokio sakralumą atnešė iš Portugalijos ir labai nuoširdžiai dalinasi su visomis ir visais, kurie nori patirti šokio malonumą ir jo teikiamą naudą.

Bendruomeniškumas yra naudingas sveikatai, nes apsaugo nuo vienatvės ir atskirties, kuris užklumpa vyresniame amžiuje. Dažnai dangstomės nuvalkiotomis frazėmis: “aš visai nemoku šokti“, “man nepatinka šokti“, “man skauda kojas“, “man skauda nugarą“.  Šokis gerina pusiausvyrą ir koordinaciją, kurie yra linkę silpnėti su amžiumi dėl mažo aktyvumo. Dėl riboto raumenų judėjimo sukietėja fascijos audinys. Kai sutrinka pusiausvyra, eidami žmonės dažnai žiūri į kojas, kad nepargriūtų. Jeigu nenorite, kad taip nutiktų – rinkitės šokį.

Šokdami ratu, žmonės susikimba rankomis. Rate, magišką begalybės energiją nešančioje formoje, šokantysis stipriai jaučia šalia esančio palaikymą ir padrąsinimą. Nebelieka laiko stebėti kas kaip šoka, pergyventi ar esi stebimas ir vertinamas, šokis lyg magija įtraukia ir nuneša. Po keleto šokių jau įsidrąsini užmerkti akis, ištirpti muzikoje ir mėgautis. Muzika įkvepia kūną judėti su malonumu  (ir tai, manau, žymiai geriau nei lieti prakaitą, sukandus dantis, treniruoklių salėje).

Christiane Northrup knygoje “Deivės nesensta“ taip pat atskleidžia šokio judesių naudą širdžiai, kuri yra didžiausias elektromagnetinės veiklos generatorius. Kūną mes judiname tam, kad pagyvėtų kraujo ir skysčių apytaka, būtų minkštinamas širdies raumuo, bei pagerėtų fizinė forma bei sveikata. Bet, “širdis yra daugiau nei savieigis kumščio dydžio raumuo“, – toliau vardina šokio privalumus sveikatai knygos autorė, gydytoja ginekologė Christiane Northrup. “Širdis yra emocinės raiškos centras ir jus supantys žmonės gali justi jos spinduliuojamą energiją.“

Šokant tikrąja to žodžio prasme, širdys juda kaip viena, jos visos apsijungia išgyvendamos bendrą džiaugsmą, malonumą, t.y. bendrystės jausmą. Žmogus yra sociali būtybė, todėl šokis gali tapti kiekvieno žmogaus suvienijančia, gydančia ir tuo pačiu malonia ir džiaugsminga veikla.

“Mūsų širdis atsiskleidžia tada, kai jos niekas nekontroliuoja. O galios jai suteikia Dieviškoji Meilė – galingiausia gydančioji jėga pasaulyje“ – rašo Christiane Northrup.

Nūdienos pasaulyje populiarus terminas “tvarumas“ (angl.sustainability), naudojamas apibūdinti bendražmogiškam požiūriui į jį supantį pasaulį, išsaugojimas, tausojimas, gali būti pritaikomas ir šokio apibudinimui. Tvaraus judėjimo paslaptis yra judėti iš širdies, pagal muziką, kuri atliepia, mokytis judesių, kurie turi gilesnę prasmę. Šokis basomis, po atviru dangumi, aktyvuoja bazinę čakrą, nes per padus pasisemiame žemiškos energijos bei suaktyviname refleksoterapinius taškus, esančius paduose. Šokis gryname ore, sąveikaujant su visomis gamtos stichijomis – dangumi, saule, žvaigždėmis, vėju – taip pat aktyvuoja Širdies čakrą – ji atsiveria meilei, per sukabintas rankas ši energija teka ratu, taigi šokyje mes susijungiame ne tik rankomis, bet ir širdimis.

“Darydamas sprendimą, žmogus iš tikrųjų pasineria veržlion srovėn, kuri jį nuneša ten, kur sprendimo akimirką jis net nenujautė atsidursiąs“
(Paulo Coelho “Alchemikas“)

Kai vieną šiltą ir lietingą liepos savaitgalį susiruošėme kelionėn po Lietuvą, su tikslu aplankyti dvarus, dar nežinojau, kur tai nuves, bet jaučiau, kad ten manęs laukia kažkas ypatinga.

Rugpjūčio 18 dieną, toli nuo Kauno esančiame Paliesiaus dvare, penkiolika įvairiausio amžiaus moterų ir du šunys patyrė tai, ką kiekviena buvo pasiruošusi patirti, priimti į savo gyvenimą ir gal būt kažką pakeisti. Dėkoju Visatai už visas dovanas, kurias gavome ir teklesti šokis bei bendruomeniškumo dvasia! Dėkoju Kotrynai ir Gabijai už sustabdytas mūsų džiaugsmo akimirkas.

****************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

 

Net jei galutinis kelionės tikslas būtų nežinomas

Kodėl žmonės keliauja? Kodėl keliauju aš? O kodėl tu? Manau, kad keliauja žmonės nuo tada, kai žmonija evoliucionavo ir smalsumas išvedė juos į Kelią, nes buvo smalsu, kas  yra už artimiausios kalvos, o kas yra ten, kur baigiasi jūra, ar ji taip ir nukrinta nežinion? Kelionėse žmonės dažnai susitinka kitus žmones ir nuo tos akimirkos prasideda jų vidinės kelionės.

Kelionės yra mano aistra dėl daugelio priežasčių: patenkinti smalsumą, manau, yra svarbiausia. Sugalvojusios temą „Mano kelionės: išorinės ir vidinės“, mudvi su Ugne iškeliavome. Tiesa, skirtingais keliais, bet vedinos tos pačios smalsumo, naujų potyrių bei pojūčių aistros. Aš papasakosiu apie savo keliones.

Mane visuomet lydi knyga ir užrašų sąsiuvinis, mintims, citatoms ir dėkingumui užrašyti. Ir nors knygą kiekvienai kelionei renkuosi intuityviai, ji visada  ne tik atliepia mano nuotaikas, bet ir veda visos kelionės metu. Šį kartą mano palydovas buvo daugelį kartų skaitytas P.Coelho „Alchemikas“, o šis tekstas gimė senovinių civilizacijų ir kultūrų lopšyje – Kretos saloje. Susidėliojo planas, kaip mano gyvenime įvyksta kelionės:

Pirmiausia, ateina apsisprendimas keliauti, pasak P.Coelho: „sprendimai tėra tik ko nors pradžia. Darydamas sprendimus, žmogus iš tikrųjų pasineria veržlion srovėn, kuri nuneša ten, kur sprendimo akimirką jis net nejautė atsidursiąs“.

Antra, priimdama sprendimą kur, kaip, kada ir su kuo keliauti, visada vadovaujuosi nuojauta. „Nuojautos – tai trumpi sąmonės panirimai į bendrąją gyvenimo tėkmę, kurioje susiliejusios visų žmonių istorijos, taigi mes galime žinoti viską todėl, kad viskas yra įrašyta.“ – šiuos mano mano mintis patvirtinančius žodžius perskaičiau mane lydinčioje knygoje ir šie žodžiai skambėjo, kaip patvirtinimas to, ką seniai jau žinau ir esu išbandžiusi: kai medituodami panyrame į teta smegenų bangas – lyg radijo imtuvai, gaudantys bangas, prisijungiame prie visuotinio informacinio – energinio lauko, kuriame viskas jau yra įvykę.

Trečia, pasirenku kelionės kryptį, aišku, intuityviai. „Nesvarbu, kad karavanas vingiuoja, jo kryptis visuomet ta pati. Įveikęs kliūtis, jis vėl susiranda žvaigždę, rodančią, kurioje pusėje yra oazė. Ir kai žmonės prieš save mato tą žvaigždę, spindinčią ankstyvo ryto danguje, jie žino, kad ji rodo vietą, kur yra moterų, vandens, palmių ir datulių.“ Ir nors šiame sakinyje gausu simbolių, kiekvienas žmogus juos iššifruos savaip. Kas tau yra „dykuma“, „oazė“, „žvaigždė“, „moterys“, „palmės“, „datulės“? Ar teko sutikti tai savo Kelyje? Kai mane, grįžusią iš kelionės paklausia: “kaip sekėsi, ar patiko?“ Visada atsakau: “puikiai“, nes išmokau keliauti atvira širdimi, visus įvykius priimdama, kaip man naudingiausias pamokas, o visus žmones – kaip mano gyvenimo mokytojus.

Kai sprendimas priimtas, intuityviai pasirinkta kelionės kryptis ir bendrakeleiviai, belieka susikrauti mantą ir išvykti, užsidega raudona lemputė. Tai įsijungia vidinė kontrolė, širdį suspaudžia baimė, o galvoje apsigyvenusios abejonės įkyriai zulina protą, lyg senovinio gramofono užstrigusi plokštelė. „Yra daug dalykų gyvenime, kurių tu negali kontroliuoti, bet visada gali kontroliuoti savo požiūrį į tuos dalykus“ – pataria Napoleon Hill, kuris, rodos, kiekvienai gyvenimo situacijai turi paruošęs po atsakymą. „Jei esi teigiamai nusiteikęs, tu gali pavadinti pralaimėjimą pamoka ir pasimokyti iš jos, kad ateityje nekartotum“. Šiai minčiai pritaria ir britų gydytojas, homeopatas bei dvasinis rašytojas Edvard Bach, atradęs kaštono žiedų ir pumpurų esencijas, būtent šiai žmogaus proto būsenai palengvinti.

Kai atsiduriu panašioje situacijoje, paklausiu savęs: „ką galėčiau padaryti kitaip, kad rezultatas pasikeistų?“ Jeigu kliūtis sutinku teigiamai nusiteikusi, net būnu nustebinta, kaip lengvai pralaimėjimus galima paversti pergalėmis.

O kai vidun įsibrauna baimė, tai knyga, kuri mane tuo metu lydi, lyg „netyčia“ atsiverčia toje vietoje, kurioje aš randu nusiraminimą: “žmogus neturi bijoti nežinomybės, nes kiekvienas yra pajėgus pasiekti visko, ko jis nori ir ko jam reikia. Mes bijome tik vieno dalyko – prarasti tai, ką turime. Tačiau ši baimė dingsta, kai suvokiame, kad mūsų istorija ir pasaulio istorija parašytos ta pačia ranka.“ (P.Coelho „Alchemikas“)

Gali būti, kad kyla baimė keliauti vienam ar vienai, nes protas prikuria įvairiausių detektyvinių scenarijų: “protui labai sunku pasiduoti ir susitaikyti su tuo, kad yra taip, kaip yra. O mes dar esame susikūrę ištisą įsitikinimų sistemą, kaip viskas „turėtų būti“, pritaria Neale Donald Walsch knygoje „Pokalbiai su Dievu“. Tačiau baimė ištirpsta, kai suvokiu, kad niekas nenukeliaus mano Kelio už mane, tik aš pati. Ir šis suvokimas padeda man suvaldyti nerimą ir baimę, kai kiekvieną kartą išlydžiu savo vaikus į jų keliones, nes žinau, kad atimdama iš jų galimybę praeiti tik jiems skirtą Kelio etapą, padarysiu jiems meškos paslaugą.

O man kelionės patinka dar ir todėl, kad kaip ir piemeniui Santjagui iš „Alchemiko“, „kelionėse nuolat įgyja naujų draugų, bet jam nereikia diena iš dienos būti su jais. Visą laiką, būnant su tais pačiais žmonėmis, jie ilgainiui tampa tarsi mūsų gyvenimo dalimi. O tapę mūsų gyvenimo dalimi, jie užsinori tą gyvenimą pakeisti. Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats.“

Šį kartą  kelionės vadovas paleido visą autobuso minią kalno viršuje, įdavęs kiekvienam į rankas tik, taip vadinamą „šventraštį“, kuriame buvo nuorodos, kur eiti, o kur neiti, leidžiantis kalnų tarpekliu, kada išplaukia paskutinis laivelis ir asmeninę atsakomybę, dar pridūrė: „stebėkite ženklus“. Pagalvojau: „visai, kaip „Alchemike“.

Kai apsisprendi, ką nors daryti, niekada nežinai, kaip tai pavyks, į kokius posūkius nuves Kelias, tai yra paslaptis – ši kelionė, taip pat yra paslaptis, o tu – savo lobio ieškotojas.“ (P.Coelho)

Įdomu, koks lobis laukia manęs šioje Kelionėje? Spausdama kišenėje akmenį, kurį reikia pernešti per tarpeklį, o kuprinėje – ypatingo laukinių bičių medaus stiklainiuką, kuris, pernešus per tarpeklį, įgauna stebuklingų galių, leidausi į Kelią. Čia lemiamą žodį tarė mano neatostogaujanti Perfekcionizmo skyriaus vadovė. Viską atlikau, kaip buvo liepta, maža ką. Dar nugirdau vadovą pasakojant apie vieną Kretos senolę, kuri nugyvenusi apie šimtą metų, paklausta, ką ji darė, atsakiusi, kad savo angelams sargams dažniau dėkodavo, nei ko nors jų prašė. Užsirašiusi šiuos žodžius atmintyje, pradėjau leistis žemyn. Pradžioje aštrių potyrių išbadėjęs mano protas buvo patenkintas, apžiūrinėjau gėlytes, augalėlius, akmenėlius, kalnų ožkų kanopas, kaulelius ir ragelius ( joms nepasisekė), sustodavau nufotografuoti gražių vaizdų (ach jau tas noras visus įspūdžius sugrūsti į telefoną!), bet oras kaito, saulė, lyg pasityčiodama, plieskė į viršugalvį ir visas entuziazmas išgaravo. Kišenėje užčiuopiau akmenį ir prisiminiau, kad jį nešantis, reikia nuolat dėkoti. Dabar, kai rašau šias eilutes ir esu savo komfortiškoje aplinkoje, suprantu, kad tai buvo „saldainiukas“ protui, kad jis nemėgintų vesti manęs iš proto.

Dėkojau už daug ką : už tai, kad turiu kojas ir galiu eiti pati, kad mano sveikata puiki, kad einu savarankiškai, už tai, kad vadovas kiekvienam įdavė po asmeninę atsakomybę, už tai, kad keliauju ne viena, o su bendrakeleive, savo dukra, už tai, kad einu ieškoti savo „lobio“. Kokio dar lobio !? Karštis darėsi nepakeliamas, nepadėjo net ant galvos susipiltas butelis vandens. Siauri takeliai kilo uolos briauna aukštyn, iš po kojų slidinėjo smulkūs akmenukai, reikėjo rankomis laikytis už sienų, kurios, įkaitusios saulėje degino rankas, lyg būtume ėję palei įkaitusią krosnį. Galvoje vėl suskambo Vladimiro Vysockio dainos žodžiai: „začem idiote v gory vy?“ Žmonės, kokio velnio jūs einate į tuos kalnus? Ir kodėl reikia išmetinėti save iš tos komforto zonos? Priekyje manęs einanti dukra paslydo ant smulkaus žvyro ir suklupo, laimei, be skausmingų nubrozdinimų, tačiau tai pareikalavo dar didesnio atidumo.

„Kad būtume žinoję, kad čia taip sunku tikrai nebūtume ėję“, išgirdau dviejų pagyvenusių damų aimanas. Mat “keturi su puse kilometro, grožintis nuostabiais tarpeklio vaizdais“, nė iš tolo neatitiko jų lūkesčių. Tik dėtis nebuvo kur: atgal nepasuksi, nes reikės kepurnėtis aukštyn, taksi neišsikviesi, nes vis tiek neatvažiuos, o ir ryšio nebuvo. Liko vienintelė išeitis – sukaupti viską, kas dar neišgaravo, ir eiti pirmyn.

„Moterys, nepasiduodam!” – nejučia sušukau ir ant sėdynės nusileidau žemyn. Moterys, gavusios entuziazmo injekciją, atgijo ir su pavydėtina ištverme tęsė žygį.

Tam tikrą akimirką mes nebeįstengiame valdyti savo gyvenimo ir nuo tada jį ima vairuoti likimas. Tai ir yra didžiausia pasaulio apgavystė.“(P.Coelho)

Tarpeklį mes įveikėme, o apačioje laukė lobis – lyg ašara skaidri jūra! Pasinėriau ir gulėjau vandenyje, įmerkusi savo perkaitusį katilą, atsiduodama bangų šokiui. Mano bendrakeleivės irgi buvo laimingos, glaudėsi pavėsyje, nosinaitėmis braukdamos prakaitą nuo veidų ir pasiryžusios pirmos šturmuoti laivelį, nuplukdysiantį mus į išsvajotąjį krantą.

Mano kuprinėje buvo mano „lobiai“ – stebuklingu tapęs medus ir dėkojimo akmenėlis. Ko išmokau šioje kelionėje? Ištvermės, kantrybės, gavau pasitenkinimą, kad įveikiau dar vieną Kelio etapą. O stebuklai?

 

“Atskleisdami atsitiktinį knygos puslapį, burdami iš delnų, kortų ar stebėdami paukščių skrydį, kiekvienas iš mūsų galime tai susieti su savo išgyvenimais. Iš tikrųjų patys daiktai neatskleidžia nieko, tai žmonės, stebėdami daiktus, išmoksta prasiskverbti Pasaulio Sielon.“ (P. Coelho „Alchemikas“)

Ar kitą kartą aš vėl eisiu į kelionę? Žinoma.“Net jei galutinis kelionės tikslas būtų nežinomas. Net jei tam tikrą akimirką priimtume klaidingą sprendimą. Dievas, kuris regi tavo drąsą, tau suteiks įkvėpimą, padėsiantį tą klaidą ištaisyti.“ (P.Coelho “Rankraštis,rastas Akroje“)

Šioje kelionėje patirtas įžvalgas integravome į autorinę programą “ Mano kelionės: vidinės ir išorinės“ ir esame pasiruošusios su jumis dalintis.

N.B. programa nukeliama pavasariui, sekite naujienas.

 

*********************************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Laiminga moteris – galinga moteris

 

Nors šiandien tik paskutinė gegužės diena, bet mintys ir planai jau siekia rudenį ir su džiaugsmu kviečiu visas laimingas moteris į Birštoną, kur laukia:

Aistės Virketės foto

Moterų savaitgalis “Laiminga moteris – galinga moteris!“

Rugsėjo 7–8-9 d.d.

Jau trečią kartą mus suburia išskirtinė Birštono dvasia ir mes renkamės į mokymus, skirtus   motyvuotoms, drąsioms ir atsakingoms moterims, siekiančioms įgyti ne vien žinių, bet ir   praktinių įgūdžių.

• Ar nori ką nors keisti savo gyvenime?
• Ar esi pasiruošusi keistis?
• Ar esi pasiruošusi investuoti į pokyčius?
• Ar esi pakankamai drąsi?
• Ar nori susigrąžinti savo galią ir būti laiminga?
• Ar nori sukurti laimingus santykius?
• Ar nori džiaugtis savo artimųjų laime?
• Ar nori laiminti gyvenimą?

Genialioji Levo Tolstojaus frazė skelbia: “Jei nori būti laimingas, būk”.

Aistės Virketės foto

Nealas Donaldas Walschas knygoje “Pokalbiai su Dievu” rašo:”pirmas žingsnis ką nors keičiant – suvokti ir pripažinti, kad jūs susitaikote su mintimi, jog viskas taip yra tik todėl, kad šitaip patys nusprendėte…siekite keisti ne todėl, kad dalykas yra blogas, o todėl, kad jis jau neatitinka to, Kas Jūs Esate. Tėra vienintelė priežastis ką nors daryti – patvirtinti visatai tai, kas jūs esate”

• Jei nori sužinoti kokie yra žingsniai į laimę ir išmokti juos žengti;
• Jei nori išsiaiškinti savo norus ir baimes;
• Jei nori atskleisti savo drąsą;

MES ŽINOME, KAIP TAI PASIEKTI IR PASIRUOŠUSIOS SU JUMIS DALINTIS SAVO PATIRTIMIS!
Trijų dienų moterų atsiskyrimas tai – gyvenimo pamokos, paremtos asmeninėmis patirtimis ir patikrintos 100%.

Su dviem patyrusiomis lektorėmis:

 

UGNE MIKALAUSKAITE, kuri savo gyvenime vadovaujasi devizu „gyventi autentišką, drąsų, kūrybingą gyvenimą“, turinčia 11 metų psichoterapinio darbo patirties, rengiančia seminarus įvairiomis temomis.Tibeto Tantrajanos linijos sveikatingumo bei saviugdos praktikų mokymo veiklos, masažai bei šokiai ratu padeda vis giliau pažinti moterišką energiją, moters poreikius ir sunkumus. Tai paskatino sukurti specialią programą, sudarančią galimybes savęs, kaip moters, tyrinėjimui, įvairių savo pusių atradimui ir išlaisvinimui bei realizavimui.

 

 

RŪTA LENKAUSKIENE, turinčia 14 metų patirtį, pradėjus širdžiai mielą veiklą „nuo nulio“, sertifikuota dr.Bacho žiedų terapijos ir teta metodo praktike, holistinės kūno terapijos praktike, lektore, vedančia užsiėmimus Lietuvoje ir užsienyje, afirmacinių kortų „Pažink save“ autore, tinklaraščio „Drugelio efektas“ įkūrėja, laiminga moterimi.

KODĖL TURĖČIAU RINKTIS BŪTENT ŠIUOS MOKYMUS? DABAR JŲ TIEK DAUG?

TRYS „TAIP“, ĮKVEPIANTYS RINKTIS BŪTENT ŠIUOS MOKYMUS MOTERIMS:
• Ar gali mokymai būti malonūs?
• TAIP! Nes tavęs laukia ilgas savaitgalis (3 dienos: nuo penktadienio14 val. iki sekmadienio 16 val.) prabangiame SPA viešbutyje, pasivaikščiojimai pušyne, Nemuno pakrantėse, kūno sveikatinimo ir puoselėjimo procedūros, malonus aptarnavimas, skanus ir sveikas maistas viešbučio restorane.
• Ar gali būti mokymai džiuginantys?
• TAIP! Nes praktinės užduotys, patikrintos daugiametę patirtį turinčių lektorių, duoda akivaizdžius rezultatus, pokyčius pastebėsite jau mokymų metu ir džiaugsitės savimi ir pasiektais rezultatais.
• Ar gali mokymai būti kūrybingi?
• ŽINOMA TAIP! Praktinės užduotys, kurios pažadins tavo kūrybines galias, suteiks įkvepiančių idėjų, kurias galėsi pritaikyti kasdieniniame gyvenime.
***Jeigu nors vieną idėją norėtum įgyvendinti;
***Jeigu suintrigavo nors vienas TAIP;

Tada šis savaitgalis, skirtas būtent tau!

Pasižymėk savo tvarkaraštyje: 2018_09_7,8,9 Birštonas, Royal SPA Residence, Moterų savaitgalis “Laiminga moteris – galinga moteris“

Jūsų laukia ypatinga, specialiai šiai autorinei programai paruošta, dovana – praktikų gidas, kurio pagalba galėsite savarankiškai tęsti įsisavintas praktikas, profesionalios fotografijos, priminsiančios gražias akimirkas ir meditacijos audio įrašas.

„Būk pati tuo pokyčiu, kurį nori matyti gyvenime.“ (M. Gandhi)

Išsamus užsiėmimų bei praktikų TVARKARAŠTIS ir detalus programos aprašymas atsiunčiamas užsiregistravusioms dalyvėms.
Tam, kad dalyvauti savaitgalio programoje: jums nereikalingas joks specialus pasiruošimas ar žinios.

Renginio kaina:

300, € “vyturio“ mokestis, galioja nuo iki liepos 30d. Registracija įsigalioja sumokėjus 100€ avansą (likusi suma sumokama iki rugpjūčio 30 d.
350, € “pelėdos” mokestis, galioja nuo liepos 31d iki rugpjūčio 30d. Registracija įsigalioja sumokėjus 100€ avansą (likusi suma sumokama iki rugpjūčio 30 d.

• Sąskaitą pavedimui atsiųsime, kai tik gausime jūsų registracijos laišką.

Dalyvių skaičius – tik 12, todėl laiku sumokėdami mokestį, jūs užsitikrinsite dalyvio vietą. Persigalvojus avansinis mokestis negrąžinamas, jei renginys neįvyksta, visa suma jums grąžinama. Liko 2 vietos!

Registracija ir pasiteiravimas: Rūta Lenkauskienė: leruta@gmail.com, +37068774541 
Į kainą įskaičiuota:
∙ 3 dienų dviejų lektorių autorinės mokymų programos (teorija ir praktika, bei visos reikalingos priemonės)
∙ 2 nakvynės dviviečiuose numeriuose 4 žvaigždučių Royal SPA Residence viešbutyje Birštone (chalatas + šlepetės + rankšluosčiai + tualeto reikmenys + plaukų džiovintuvas)
∙ Apie viešbutį: http://www.royal-spa.lt/
∙ Pilnas maitinimas viešbučio restorane : 2 pusryčiai (ŠS), 2 pietūs (ŠS), 2 vakarienės (PŠ)
∙ SPA paslaugos 90 min. kiekvieną dieną (baseinas, pirtis) ir pažintinė dr.Kneipo paskaita ( 1 val.)
∙ Automobilio parkavimas
∙ Belaidis internetas

Praėjusio renginio dalyvių atsiliepimai:

„Renginyje apsisprendžiau dalyvauti, nes norėjau atsipalaiduoti ir pabendrauti su kitomis moterimis, padėti sau išgyventi skyrybas. Draugė ir kolegė pasakė apie šį renginį. Pažįstu abi renginio vedėjas, kurios – nuostabios. J Apsisprendžiau dalyvauti, nes darau viską ir naudojuosi visomis galimybėmis, kurios šiuo metu atsiranda. Vertinu šį renginį puikiai, nes pasiekiau savo tikslus – atsipalaidavau ir pabendravau. Tai – būdas pasirūpinti savimi ir paleisti tai, kas turi būti paleista. Tai – renginys moterims, ieškančioms vidinės harmonijos, ramybės, laisvės, žinių, priėmimo, palaikymo. Ačiū!“ (A.Š.)

„Vadovių asmenybės ir buvusių renginių patirtis paskatino dalyvauti ir šiame renginyje. Buvau kątik išlipusi iš „duobės“ – buvo palengvėję, reikėjo palaikymo, užtvirtinimo. Renginyje dalyvauti paskatino gauta žinia bei pasitikėjimas savo vidiniu jausmu ir renginio vedėjomis. Moterų savaitgalio metu vyko tylus, geras procesas: pajaučiu – o jūs pasakot, pagalvoju – jūs pasakot, pasakot – pajaučiu… Seminarą vertinu 10 balų. Rekomenduoju moterims, norinčioms mylėti save ir gyvenimą, nes dalyvavimas Ugnės ir Rūtos vedamuose renginiuose tikrai atsipirks!“ (I.Ž.)

„Mane traukia savo srities profesionalai. Rūta, o vėliau – ir Ugnė žavi savo žiniomis ir gebėjimais. Moterų savaitgalyje dalyvauti mane paskatino noras bendradarbiauti. Tuo metu jaučiau ir tebejaučiu pokyčius, virsmus. Jaučiausi neužtikrinta. Todėl pasidaviau virsmui, srovei, pokyčiams tiek, kad ta banga eitų sava vaga. Teisinga vaga. Noriu, kad tekėtų viskas per „gėrio Žemę“. Po moterų savaitgalio jaučiu galimybę pasitikėti Aukščiausiomis jėgomis. Jaučiu Dievo palaimą ir Jo teikiamas dovanas. Užmezgiau pamirštą ryšį ne tik su savo dvasia, bet ir su Dievu. Tai – didžiausias indėlis! J AČIŪ!“ (A.V.)

************************************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Penktadienio mintys: talento savininkė

Foto: Aistė Virketė

 

,,Kiekvieną kartą, kai pradedu naują knygą ir žvelgiu į geltonąjį sąsiuvinį, kvapą gniaužia vien pagalvojus, kokio sunkaus darbo imuosi“, rašė Maya Angelou, amerikiečių poetė, rašytoja bei kovotoja už žmogaus teises.

Kai šiandien sėdau prie kompiuterio rašyti ,,Penktadienio minčių“, lyg netyčia atsivertė būtent šie žodžiai ir aš supratau, kad jie – apie mano būseną, kai kiekvieną kartą sėdu rašyti, vis galvodama, ką gi gražaus, protingo ir naudingi kitiems aš perduosiu.

Sarah Ban Breathnach, savo knygoje ,,Paprasta pilnatvė“ taip pat aprašo savo būsenas ir pokyčius, kai ji pradėjo rašyti knygą: ,,patikėk, kad pradėjusi rašyti knygą nė nenujaučiau pasileisianti į safarį ieškoti savo tikrosios “aš“. Kad suprastumėt, kiek mažai pati žinojau, ką parašysiu, pasakysiu, jog iš pradžių maniau, kad imuosi knygos apie tai, kaip gyventi mažiau skubant.“

Kiekvieną kartą, sėsdama rašyti aš jaučiuosi taip pat, niekada nežinau kuria linkme pakryps mano mintys ir ką užrašys ranka, kaip rašė Wayn’as Dayer’is, vedžiojama Kūrėjo. Panašiais savo pastebėjimais dalinasi ir Sarah Ban Breathnach: ,,dažnas menininkas jaučiasi taip, tarsi anksčiau ar vėliau kas nors “demaskuos“, ko gero, anksčiau, nes kūrėjai žino, kad nepaisant aukštesniosios galios, besidarbuojančios su mumis ir per mus, kūrinys pasaulį išvysta menininko vardu. Su šituo jis ir galynėjasi. Nekurdami paniekiname dieviškąją kibirkštį. O kurdami pasijuntame tarsi pasauliui atgręžėme netikrą savo veidą, nes žinome, kad vieni nieko nesukuriame, nors niekas, be mūsų, šito ir nežino. Tačiau apgaulė ir kova baigiasi tą akimirką, kai liaujamės neigę turį talentą ir pripažįstame – nužemintai ir pagarbiai dėkodami – norį tapti jo šeimininkais, besidalijančiais juo su pasauliu. Jei nesirengiame naudotis gabumais tik savo labui, sulauksime globos.“

Kiekvieną kartą, rengdama naują seminarų ciklą ar savaitgalio išvyką, aš būnu kupina įkvėpimo, šviesiausių minčių ir idėjų, tačiau iki galo niekada nežinau, kokiu keliu pakryps seminaras ir kokias pamokas gaus dalyviai, neaplenkiant ir manęs. Kiekvieną kartą esu iš visos širdies dėkinga manim patikėjusiais ir einančiais drauge su manimi neištyrinėtu, tačiau tokiu įdomiu Keliu. Galiu drąsiai sakyti, kad tikėjimas ir padaro stebuklus, nes po kiekvieno seminaro, po keletą savaičių trukusių studijų ar kartu praleisto savęs tyrinėjimų savaitgalio, mes sugrįžtame kitokios, pasikeitusios, atradusios savo talentus ir lobius. Kupinomis meilės ir džiaugsmo širdimis dalijamės gėriu su savo artimaisiais, bendrabarbiais ir kaimynais. Puošiam savo namus ir aplinką, vaišinam ir dalijamės šiluma iš begalinės gausos, iš turėjimo tiek kiek mums reikia ir dar daugiau.Ir vėl nekantraudamos laukiame naujų susitikimų, naujų tyrinėjimų ir atradimų. Kitaip ir negali būti, nes “tikėjimas“ ir yra “tik“ “ėjimas“ savo gyvenimo keliu.

Sugrįžkime šiandien prie talentų. Kaip jautiesi tardama žodį “talentinga“? Kokius savo talentus galėtum užrašyti? Beje, apie rašymo terapijos naudą jau žino ir jaučia jos teigiamą poveikį, ne viena seminarų dalyvė. (Rašydama naudoju moterišką giminę, nes taip yra, kad pati būdama moteris geriausiai suprantu ir dalinuosi žiniomis su moterimis. )

Radau alegorinį pasakojimą iš Naujojo Testamento, kuriame pasakojama, kaip vienas turtuolis, prieš išvykdamas į tolimą kelionę, išdalina savo tarnams talentų monetas. Pirmajam duoda penkias, antrajam – dvi, o trečiajam – vieną. Pirmasis tarnas savo gautuosius talentus tuoj pat paleidžia į darbą ir uždirba nemenką kapitalą. Antrasis – taip pat nuo jo neatsilieka. Paskutinis tarnas, gavęs tik vieną talentą užkasa jį žemėn, nes pabūgsta atsakomybės.

Sugrįžęs turtuolis pakviečia tarnus atsiskaityti. Pirmieji du pradžiugina poną ir nusipelno jo pagyrimų. Trečiasis atėjęs iš karto pradeda aiškintis, kad žinodamas apie pono griežtumą, jis nusprendžia nerizikuoti ir savo talentą saugiai užkasa. Ponas pašėlsta ir atima iš trečiojo tarno talento monetą ir perduoda ją nuovokiausiajam tarnui, sakydamas:“ Kiekvienam turinčiam bus dar pridėta, ir jis visko gausiai turės.“ O atsargųjį tarną įmeta tamsiojon, kur jis ima raudoti, klykti ir griežti dantimis. Nežmoniškai skauda, kai pasaulis nieko nenori tau duoti. Tačiau skausmas nepalyginamai didesnis, tiesiog nepakenčiamas, jei pats savimi netiki ir nieko sau neduodi.“

Kadangi daugelis mūsų stengiamės gyventi atsargiai ir saugiai, mus pasakojimas apie turtuolį ir tris jo tarnus, labai nervina. Tai yra pasakojimas apie kūrybos riziką ir mums, žinoma, labai gaila tarno, palaidojusio savo talentą ir dar savo pono įmesto į belangę. Juk jo atsargumas, atrodo, toks pagirtinas ir priimtinas. Šis pasakojimas ir turėtų mus nervinti, nes  tiek daug žmonių, lygindami savo ir kitų talento dydį, veltui švaisto brangiausius gamtos išteklius – laiką, kūrybinę energiją, emocijas.

Sarah Ban Breathnach siūlo: “ šiandien paprašyk Dvasios atskleisti tavo gabumus, kad juos pažintumei, pripažintumei ir taptum jų šeimininkė. Ar nori, kad tavo gyvenimas būtų turtingesnis? Ar nepalaidojai savo talentų?

Kaip gyvensime turtingiau, dvasingiau ir aistringiau, nenorėdami visiškai nieko sau duoti? Daugelis  mūsų per ilgai gyveno atsargiai, o dar nesiliauja stebėjęsi, iš kur tie jų vargai?

Pasirinkę saugų gyvenimą, kartu priimame pavojingiausią sprendimą savo gyvenime.“

Šis pasakojimas man priminė dar vieną alegoriją – “areną“ ir kiekvieną mano ėjimą į ten, t.y. situaciją, kai, norėdama išsaugoti savo gyvenimo vertybes, aš stoju į kovą, be jokių sėkmės garantijų, labai dažnai krentu veidu į purvą…ir vėl keliuosi. Kiekvieną kartą, atsikelti man padeda šalia manęs esantis žmogus, kuris mane palaiko, supranta ir myli, nes pats yra šalia, kovoja toje pačioje arenoje, tame pačiame purve. Sėdėdama Pompėjos didžiojoje arenoje mąsčiau, kad ši alegorija tokia pat sena, kaip žmonija ir į areną, didesnę ar mažesnę, einame kiekvieną savo gyvenimo dieną.

Rašydama paskutines eilutes supratau, kad dedikuoju šį tekstą moterims, patikėjusioms, išlikusioms ir dalyvaujančioms naujausiame mano projekte “Gyvenu BE pykčio“, kuris tęsiasi trisdešimt savaičių. Mes beveik artėjame prie pusiaujo, renkamės į susitikimus kartą per mėnesį pasidalinti savo asmeninių tyrinėjimų rezultatais, mes palaikome, įkvepiame ir motyvuojame viena kitą ir mes tvirtai einame kiekviena savo Keliu pirmyn.  Būdamos  šalia viena kitos, mes suvokiame, kad kiekviena “sapnuojame savo sapną“ ir kaip rašo Don Miguelis Ruizas, prisiimame atsakomybę tik už savo sapną, bet gerbiame kiekvieno sapnuotojo sapną.

Mano įkvėpimo šaltiniai ir mokytojai:

*************************************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.