Žmogaus širdies kūryba slypi jo kasdienybėje

Rugsėjo 6 – oji prieš šešerius metus buvo svarbi diena mano gyvenime. Tokia pati svarbi ji išliko ir šiandien. Savo gimtadienio dieną Drugelis išskrenda į Kembridžą susitikti su dr.Bacho žiedų terapijos puoselėtojais iš viso pasaulio.

“ Žmogaus širdies kūryba slypi jo kasdienybėje.

Ji pasireiškia tuo, kad priima visas tos dienos aplinkybes kaip neišvengiamas, vieninteles savas ir apvalo jas meile bei gailestingumu.

Tik tai nereiškia, kad reikia sulenkti nugarą ir leisti blogiui jodinėti ant savęs; tai reiškia kovoti ir mokytis save valdyti, kristi ir vėl keltis, pažaboti kliūtis ir jas nugalėti.

Gal išoriškai ir ne visada pavyksta jas įveikti, bet savo viduje jas visuomet reikia nugalėti meile.“

Konkordija Antarova

AČIŪ visiems, kurie buvote, esate ir dar būsite su Drugelio efektu.

Koliažo autorė Kotryna Lenkauskaitė

********************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal! Registruokitės ir gaukite naujienas.

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Penktadienio skaitiniai. Stiprus, kaip ąžuolas.

Pagaliau penktadienis…

Ir vėl penktadienis…

Penktadienis!

Renkuosi trečiąjį variantą, nes savaitė buvo puiki ir aš dėkoju už visas situacijas, visus žmones ir visas patirtis, kurios atėjo į mano Gyvenimą. Prieš dvi dienas turėjau malonumą bendrauti su pajūrio moterimis tema “Žodžiai, kurie gydo.“ Kiekvieno tokio susitikimo metu sužinome daug naujo apie kitus ir apie save, nes “mes visi esame mokiniai ir mokytojai“. Taip rašo Richardas Bachas, kurio kūrybos eilutės jau seniai tapo mano gyvenimo credo.

Kai seminaro pradžioje paklausiau, su kokiais lūkesčiais dalyvės susirinko, gavau atsakymą, kad apie gydomąją žodžio galią jau yra girdėjusios ir joms įdomu, na o apie dr. Bacho žiedų terapiją buvo smalsu sužinoti, nes tai buvo naujiena. Pasidžiaugiau, kad galiu skleisti žinią  – atlikti savo  misiją ir tęsti dr. Bacho norą , “kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šią nesudėtingą sistemą ir naudotų ją, kad surastų sielos ramybę ir išsigydytų patys“. Dalyves taip pat labai sudomino afirmacinės kortos pagal dr.bacho žiedų terapiją. Jau pats žodis “kortos“ dažnam asocijuojasi su burtais, magija ir stebuklais. Atradome, kad visi burtai ir stebuklai slypi kiekvieno iš mūsų viduje. Kaip rašė pats Edvardas Bachas:“ kiekvienas žmogus turi viduje įgimtą žinojimą“. Dar kartą pasitvirtinome, kad afirmacinės kortos – tai įvairiapusis, lankstus, kūrybingas būdas atverti savo vidinio tobulėjimo klodus ir žengti Savo gyvenimo keliu ir kad rezultatai ar sėkmės priklauso nuo darbo su savimi.

Afirmacijų kartojimą galime vadinti proto suvaldymo pratimais. Taip, kaip mes sportuodami stipriname savo fizinį raumenyną, taip kartodami afirmacijas mes stipriname savo mentalinį raumenyną bei įtvirtiname smegenyse atitinkamas grandines, kurios suformuoja didesnį nervinių ryšių skaičių.

Kaip rašo dr.Joe Dispenza “linijinė ir metodiška praktika, t.y. disciplinuotas afirmacijų kartojimas ir vizualizavimas nepastebimai virsta holistine, vieninga ir pastangų nereikalaujančia meditacija“ arba gyvenimo būdu. Kartais tikrai būna sunku, reikia prisiversti, paprašyti palaikymo, bet atkakliai tęsiant darbą, rezultatai tikrai džiugina.

Šio ryto afirmacinė korta “Ąžuolas“ sako: “Jautiesi pavargęs, tačiau to nepripažįsti? Dirbi tiek, kad net pamiršti savo poreikius?

Ąžuolo tipo asmenybė pasižymi visomis nugalėtojo savybėmis:

  • valios jėga
  • drąsa
  • pareigos jausmu
  • atsparumu
  • nepalaužiama ištverme
  • aukštais idealais.

Tokiam žmogui gyvenimas yra kova ir jis kovoja, pamiršdamas klausytis savo Aukščiausiojo Aš ir mėgautis gyvenimo smulkmenomis.

 

AFIRMACIJA: Džiaugiuosi kiekviena gyvenimo smulkmena ir savo darbu.

 

Seminaro dalyvėms pasiūliau rašyti Dėkingumo dienoraštį, kuris yra neatsiejama dvasinio augimo dalis. Jau sekantį rytą gavau džiaugsmo kupiną laišką: “Pasirodo visai nesudėtinga surasti dešimt dalykų dienos pabaigoje, už kuriuos esu dėkinga“.

O aš savo dėkingumo dienoraštyje tą vakarą įrašiau:“ dėkoju už tai, kad visos moterys išėjo spindinčiomis akimis, prie krūtinės spausdamos naująją knygą, o aš galėjau būti tuo tarpininku, perdavusiu joms džiaugsmingo gyvenimo žinią.“

 

 

 

 

 

 

 

**************************************************************

Jeigu jums patiko šis tekstas, pasidalinkite juo su bičiuliais, o jeigu norite gauti naujienas, įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje, o taip pat draugaukite Facebook profilyje : Drugelio efektas com

***************************************************************

 

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2015. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

 

 

 

Nieko neprivalai arba mažų žingsnelių menas

16 Aug 2013 --- Young man covering cheeks with hands --- Image by © Adrianko/Corbis
16 Aug 2013 — Young man covering cheeks with hands — Image by © Adrianko/Corbis

“Niekada nesiteisink – tavo draugams to nereikia, o tavo priešai tuo nepatikės”,- rašė amerikiečių rašytojas ir filosofas Elbert Hubbard.

Kiek kartų per dieną elgiamės taip,nes taip “reikia”? O kas jeigu nuspręstume  išmesti  žodį “privalau” iš savo žodyno? Visi dalykai, kuriuos “privalome” atitolina nuo svarbių gyvenimo veiksnių, suteikiančių jam tikrą skonį, džiaugsmą ir spalvas.

Kuomet nustojame daryti vien tai, ką privalome daryti ir apsibrėžiame aiškias ribas, pradeda vykti nuostabūs dalykai – mes pradedame gyventi savo tikrąjį, autentišką gyvenimą.

Svarbiausias dalykas, kurį turėtume išmokti daryti – nustoti teisintis dėl savo vienokio ar kitokio poelgio ir aiškinti kitiems, kodėl elgiamės būtent taip. Begalinio teisinimosi ir pasiaiškinimų šaknys glūdi tame, kad mums labai reikalingas kitų asmenų palaikymas ir pritarimas. Turėtume pasitikėti savimi taip, kad kitų asmenų nuomonė nekliudytų eiti pasirinktu keliu. Tačiau kasdienė praktika rodo, kad tvirtai laikytis savo vidinių principų yra ganėtinai sunku. Laurent Gounelle savo knygoje “Dievas visada keliauja incognito” rašo, kad mes visi gimstame turėdami vienodą pasitikėjimo savimi potencialą. Vėliau girdime tėvų, auklių, mokytojų komentarus. Jei, mūsų nelaimei, visi tie žmonės nusiteikę nepalankiai ir tik kritikuoja, priekaištauja, prikiša mūsų apsirikimus, klaidas bei nesėkmes, tai mes įprantame jaustis nevisaverčiai ir graužtis.Ilgainiui net mažiausia klaidelė ima mus liūdinti, visai nereikšminga nesėkmė priverčia abejoti savimi, o menkiausia kritika mus sutrikdo ir išmuša iš vėžių. Smegenys įpranta reaguoti neigiamai, nes kiekviena patirtis sustiprina neuronų jungtis.

A business man next to a head shape --- Image by © TongRo Images/Corbis
A business man next to a head shape — Image by © TongRo Images/Corbis

Yra būdas ištrūkti iš šio užburto rato, tačiau reikia daug pastangų.    Svarbiausia – stengtis reikia nuolat, tik nuolatinis darbas arba mažų  žingsniukų menas, kaip rašė A.de Sent-Egziuperi, duos norimų rezultatų.

Mūsų protas  yra labai prisirišęs prie mąstymo įpročių – net ir tada, kai šie  tik  sukelia mums kančią. Reikia sukurti naujus mąstymo įpročius. Būtina  dažnai  galvoti apie save gerai ir jausti teigiamas emocijas – tol, kol susidarys,  o  vėliau paims viršų naujos neuronų jungtys. Pokyčiams įvykti reikia laiko.  Blogų mąstymo įpročių nepanaikinsi, tačiau įmanoma išsiugdyti naujų  įpročių ir padaryti taip, kad jie taptų neįveikiami.

 

 

Kitas, nei kiek ne mažiau svarbus būdo bruožas, neleidžiantis mums išlaisvėti yra kitų vertinimas. Prisipažinkime, kad tai darome nuolat, net ir nenorėdami. Joe Vitale knygoje „Jokių ribų“ pastebėjo, kad nusprendęs apdovanoti save ledų tortu, jei pragyvens dieną, net mintyse neįvertinęs ir nepakritikavęs kito asmens. Jis savikritiškai pripažino dar negavęs mėgstamo ledų torto! Ką gi, už tai galime vėl padėkoti savo protui. Mes nuolat stebime kitus žmones, darome prielaidas bei formuojame savo nuomonę, remdamiesi tik mūsų subjektyviais pastebėjimais. Nenuostabu, kad mes taip pat manome, kad tie kiti žmonės irgi mus vertina ir kritikuoja. Iš čia kyla nenumaldomas noras pastoviai teisintis, nes mes norime užsitikrinti, kad tie kiti žmonės mato mus tokius, kokie mes norime atrodyti.

27 Oct 2012 --- A man taking a close look at a preserved human brain. --- Image by © Joe Petersburger/National Geographic Creative/Corbis
27 Oct 2012 — A man taking a close look at a preserved human brain. — Image by © Joe Petersburger/National Geographic Creative/Corbis

Prisiminkime, kiek kartų stengėmės apsimesti, kad jaučiamės gerai ir net sugebėjome kitus įtikinti, kad tikrai taip yra, kai iš tikrųjų toje situacijoje jautėmės šlykščiai arba bent jau nemaloniai? Taip, mums tai pavyko, vieną, antrą, trečią kartą, bet ilgainiui darosi koktu nuo savęs apgaudinėjimo ir užsidėta linksmumo kaukė pradeda spausti veido raumenis. O jeigu taip pabandžius, be apsimestinės šypsenos, pasakyti, kaip jautiesi iš tikrųjų ir niekam nieko neaiškinti ir juo labiau nesiteisinti, kad jautiesi būtent taip, o ne kitaip? Paleisti save į laisvę, atidarius visuotinai pripažintų poelgių narvelio dureles ir paprasčiausiai… būti…savimi…žmogumi…su visais trūkumais. Visi turime trūkumų, tai kam gaišti laiką ir eikvoti energiją slepiant tai? Kiekvienas pasiteisinimas atima iš mūsų daug energijos ir perduoda tą galią kitam asmeniui. Geriausios idėjos gimsta, kai klausomės savo intuityviojo, vidinio patarėjo. Teisindamiesi ir klausdami kito asmens patarimo, mes nutolstame nuo savo esmės, savo vidinio išminties šaltinio, permetame jam savo atsakomybę, laukiame  savo minčių patvirtinimo, gaištame laiką ir eikvojame energiją, palikdami tarpelį, per kurį įšliaužia nepasitikėjimas ir nerimas. Na ir galiausiai, pasiklausę patarimo, bet patyrę nesėkmę, dar ir apkaltiname kitą. Taip mes nustojame pasitikėti savimi, o mūsų savigarbos jausmas pamažu nuslysta ir mes pradedame garbinti ir tikėti kitais asmenimis, visuomenės nuomone, žiniasklaida.

“Žmonių negalima pakeisti. Galima tik parodyti jiems kelią ir įkvėpti norą juo eiti”, – rašo Laurent Gounelle.

Taigi, sugrįškime prie anksčiau mano paminėtų, naujų neuronų jungčių sudarymo būdų. Tikiu, kad kiekvienas geba atsirinkti sau tinkamiausius. Sąmoningumas ar pajautimas būtų kertinis akmuo pradedant statyti naująjį “Aš”. Pradėkime nuo “mažų žingsniukų”, kuriuos radau viename posityvų mąstymą propaguojančiame internetiniame puslapyje:

Pirmasis žingsnelis – sėja ir dygimas.

Štai jums – atmintinė, kurią  galima užsirašyti savo dienos įvykių knygelėje, o jei tokios dar neturite – užsirašyti ant popieriaus lapo ir pasikabinti ant šaldytuvo, prie kompiuterio, vionioje ant veidrodžio ir nuolat pasitikrinti!

Girl playing on ropes outdoors --- Image by © Kris Ubach and Quim Roser/cultura/Corbis
Girl playing on ropes outdoors — Image by © Kris Ubach and Quim Roser/cultura/Corbis
  1. Neprivalai niekam teisintis dėl savo vertybių skalės ir prioritetų sudėliojimo.
  2. Niekam niekada neprivalai sakyti „taip“, jei iš tikrųjų tau norisi sakyti „ne“.
  3. Niekam neprivalai aiškintis dėl savo santykių, kas tai bebūtų – paprasta draugystė ar meilės santykiai.
  4. Neprivalai aukoti savo laimės, kad suteiktum laimę kitiems.
  5. Neprivalai leistis į debatus politiniais klausimais, ypač jei tavo ir oponento nuomonės nesutampa.
  6. Neprivalai nieko atsiprašyti, jei nesijauti kaltas, nes ir kitą kartą pasilegtum taip pat.
  7. Neprivalai nieko įtikinėti, kodėl investicija į save yra tokia svarbi tau.
  8. Neprivalai niekam aiškinti, kuo tu tiki ir kaip tau tai yra svarbu.
  9. Neprivalai keisti savo išvaizdos tik tam, kad patiktum ar įsiteiktum kitam asmeniui.
  10. Neprivalai draugauti su tais, kurių vertybės skirtingos nei tavo.
  11. Neprivalai įsileisti neigiamos mąstysenos vien tam, kad galėtum pareikšti užuojautą kitam asmeniui arba paverkšlenti drauge tokiomis temomis: “visi vyrai kiaulės”, “negaliu sau to leisti” arba “ mano buvusi draugė pavogė mano pinigus”.
  12. Neprivalai atskleisti kitiems asmenims informacijos apie savo asmeninį gyvenimą, jei dėl to jautiesi nemaloniai.
  13. Neprivalai įsivelti į apkalbas vien tam, kad įsiteiktum kitiems asmenims ar palaikytum pokalbį.
  14. Neprivalai skirti laiko kitų asmenų projektams ar reikalams, jei tai įdomu tik jiems, bet visai neįdomu tau pačiam.
  15. Neprivalai niekam įsipareigoti išbandyti ką nors “naują” vien todėl, kad tavęs prašo tai daryti.
  16. Neprivalai niekam būti kempine, sugeriančia nuolatinių verkšlenimų ir skundų laviną.
  17. Neprivalai niekam sakyti netiesos, net jei ši netiesa būtų maloni jiems girdėti.
  18. Neprivalai teikti kitiems paslaugų, kaip „krizinių situacijų konsultantas“, jei iš tikrųjų nesi toks konsultantas.
  19. Neprivalai niekam apsimestinai sakyti komplimentų vien tam, kad juos pradžiugintum.
  20. Neprivalai niekam nieko žadėti ar duoti, kas prieštarauja tavo vidiniams įsitikinimams ar vertybių sistemai.

    Man lying on picnic blanket, sleeping with Do Not Disturb sign on his foot --- Image by © RelaXimages/Corbis
    Man lying on picnic blanket, sleeping with Do Not Disturb sign on his foot — Image by © RelaXimages/Corbis

 Antrasis žingsnelis – žydėjimas. 

Jam įgyvendinti jau reikės storo sąsiuvinio gražiais spalvotais  viršeliais, kuriame kiekvieną dieną užrašykite 10 dalykų, įvykusių per dieną, už kuriuos dėkojate. Nesvarbu kam – sau, Visatai, Dievui,  Likimui. Svarbu tai daryti kasdieną, 21 dieną iš eilės. ( Pernai rašiau  apie tai tekstą apie 100 akimirkų, kai aš jaučiuosi laiminga, gal tai  įkvėps ir jus). “

Nes pasikartojimai smegenyse įtvirtina atitinkamas  grandines ir  padeda susidaryti didesniam nervinių ryšių skaičiui, kad  silpnumo  akimirką neatkalbėtumėte savęs nuo didžiausio labo.“ Taip  apie naujas  neuronų jungtis rašo dr. Joe Dispenza knygoje  „Atsikratykite įpročio būti savimi“.

Jei leidžiate išoriniam pasauliui diktuoti mintis ir jausmus, jis įdiegia jūsų smegenyse atitinkamas nervinių ląstelių grandines ir jūs tampate tikslus išorinių aplinkybių atspindys: džiaugiatės, kai jos džiugios, ir liūdite, kai jos liūdnos, taip jūs tampate priežasties ir pasekmės dėsnio vergas „ – toliau dėsto dr.J.Dispenza.

Woman reading book on dock --- Image by © Zero Creatives/cultura/Corbis
Woman reading book on dock — Image by © Zero Creatives/cultura/Corbis

Po 21 dienos dėkingumo užrašymo susidaro naujos neuronų jungtys, kurias  toliau stipriname ir rašome toliau, kol pasiekiame 66 dienų ribą.“ Kam? Ar  galiu tik pagalvoti apie tai? Ar jau negana?“ – tokie klausimai gali kilti jūsų  galvose, nes juos išgirstu iš mano konsultuojamų žmonių. Atsakysiu dr. Joe  Dispenzos žodžiais: „ kaip ir ugdantis bet kokius naujus įgūdžius, mintis  turėsite prikaustyti prie praktikos, neleisdami jokiems išoriniams dirgikliams  trikdyti arba blaškyti jūsų proto, nes tik tada pavyks kūną suderinti su protu.“

Pamėginkite užrašyti kaire ranka, tai, ko nemėgstate ( jei esate dešiniarankis)  ir dešine – už ką dėkojate. Arba atvirkščiai – viską darykite taip, kad nebūtų patogu. Pakeiskite įprastinių daiktų vietas vonioje ir  pamatysite, kaip ryte jus ištiks lengvas šokas, neradus dantų šepetėlio  įprastinėje vietoje. Važiuokite į darbą kitu maršrutu, nei esate įpratę. Pastebėsite, kad prireikia nemažai laiko ir pastangų išmokyti protą ir kūną kiekvieno naujo žingsnio. Bet koks saldus pasitenkinimo jausmas apima, kai įveiki naują kliūtį! Taip savo smegenyse mes sudarome naujas neuronų jungtis, o nuolat kartodami – jas stipriname . Štai kodėl 66 dienas rašant dėkojimo dienoraštį, stipriname naują įprotį formuojančias smegenų sinapses.

“Linijinė ir metodiška praktika nepastebimai virs holistine, vieninga, pastangų nereikalaujančia meditacija. Kartais teks prisiversti, atrodys sunku, bet jei atkakliai tęsite, atėjus laikui, rezultatai jus išties nudžiugins.” – patikina didelę patirtį šioje srityje turintis dr.Joe Dispenza.

Remdamasi savo asmenine patirtimi galiu patikinti, kad tai tikrai tiesa, kasdienis rašymas tampa neatskiriama gyvenimo dalimi ( jau turiu prirašiusi dešimtį storų sąsiuvinių), jei kurią nors dieną būnu labai pavargusi ar dėl kitokių priežasčių negaliu padėkoti raštu, sąžiningai atlieku tai sekančią dieną, nes jaučiu, kaip viduje sėdintis vidinis cenzorius, baksnoja  piršteliu. Sąsiuvinys keliauja su manimi ir į užsienio keliones ir prie ežero ar į pajūrį. Primenu, kad dėkoti galima ir reikia ne vien už tai, kas jau įvyko, bet ir už tai, ko labai trokšti. Dr.Joe Dispenza komentuoja šį fenomeną, remdamasis kvantinės fizikos modeliu. Bet koks trokštamas įvykis, kurį galite įsivaizduoti savo gyvenime, jau egzistuoja kvantiniame lauke galimybės pavidalu ir laukia, kol pradėsite jį stebėti. Kvantiniame lauke jau yra tikrovė, kurioje esate sveikas, turtingas ir laimingas.”

Dėkodami už neigiamus savo gyvenimo įvykius, o tai sukelia labiai aštrų  pasipriešinimą, mes turime galimybę pažvelgti į tai, kaip į mums duotas  pamokas. “Analizuodami visas savo praeities nesėkmes turime pripažinti, kad  visų jų šaknys yra vienas ir tas pats esminis apsirikimas – gyvenote,  nepaisydami tiesos, jog jūsų mintys kuria jūsų tikrovę!” – tokį atsakymą  pateikia dr.Joe Dispenza.
images Dr.Edward Bach, sukūręs unikalią žiedų esencijų sistemą, šiai mūsų  diskutuojamai būdo  savybei – neapsisprendimui, savo intuicijos  nesiklausymui – atrado augalą Cerato ( liet.  Kininė purkvė arba ceratostigma).  Dr.Bacho sukurtas apibudinimas pagal minėtą augalą nusako asmens būseną, kai jis tikrai  žino, ko nori, bet  stipriai tuo abejoja ir siekia kitų pritarimo bei patvirtinimo, nesiklausydamas  savo vidinės intuicijos balso. Dažnai toks asmuo, prieš įsigydamas kokį nors daiktą arba priimdamas sprendimą vykti kur nors, ar keisti darbą, surenka kalnus informacijos, kuri dažnai būna prieštaringa, tada  jį apninka abejonės, silpnėja pasitikėjimas savimi, jis visiems įkyri savo nuolatiniais klausimais kaip elgtis ir ką pasirinkti ir galiausiai sako: „kam aš klausiausi jų patarimo, jeigu būčiau daręs, kaip aš galvojau…tai“.

Taip, tokiu atveju pagelbėti gali Cerato  – Bacho lašiukai, 4 kartus per dieną po 4 lašiukus į stiklinę vandens, kol problemos išnyksta. „Ar tikrai padeda? Taip, padeda, bet reikia dar ir dirbti su savimi“ – labai dažnai girdžiu tokius klausimus ir abejones iš savo klientų. Pati einu savo atradimų ir išgijimų Keliu. Kai eini atvira širdimi ir imliu protu – viską gauni, tada kai to labiausiai reikia ir tiek, kiek reikia.

Young woman holding blue present with yellow ribbon in her hands --- Image by © RelaXimages/Corbis
Young woman holding blue present with yellow ribbon in her hands — Image by © RelaXimages/Corbis

 

Trečiasis žingsnelis – vaisių brandinimas.

Lourent Gounelle knyga „Dievas visada keliauja incognito“ pasiūlė man dar vieną variantą  – pratęsti 66 dienas iki 100 dienų ir kiekvieną vakarą užrašyti tris savo nuveiktus  darbus, kuriais didžiuojiesi. Tai gali būti kitam žmogui naudingas tavo poelgis, jei  buvai patenkintas, kaip tu sureagavai į įvykį, išlikai ramus sunkioje situacijoje.

Visos išvardintos priemonės tikrai telpa į „nesudėtingų“  terapijų kategoriją, tai patvirtina ir  žinomas posakis, kad „ viskas, kas genialu yra paprasta“.

„Neturiu tam laiko, nes…“ jeigu dabar jūsų galvoje kirbtelėjo tokia mintis, tai atsiprašau,  kad vis dar tebeskaitote ir gaištate savo brangų laiką, toliau  rašau tiems, kurių „negalima  pakeisti,  galima tik parodyti jiems kelią ir įkvėpti norą juo eiti”.

 

 

Pabaigsiu mintimis iš mano paskutinio įkvėpimo šaltinio – knygos „Dievas visada keliauja incognito“: „Nėra stebuklingo sprendimo, kuris bematant tau suteiktų pasitikėjimo savimi!”. Tik kasdieninis mažų žingsnelių menas veda prie didelių pasikeitimų, kai:

 

  1. Mano vidinė pusiausvyra priklauso nuo pasitikėjimo savimi;
  2. Šios užduotys padės suvokti, ką darau gerai, kas kiekvieną dieną pavyksta;
  3. Išmoksiu pamažu, kiekvieną dieną pastebėti savo pranašumus, savo gerąsias savybes.
  4. Visi šie pokyčiai veda prie pastebėjimo, koks esu puikus žmogus, taip stiprėja mano savivertė ir aš galiausiai patikėsiu savo verte;
  5. Joks puolimas, jokie priekaištai nebegalės išmušti iš vėžių;
  6. Aš net galėsiu leisti sau prabangą – užjausti savo užpuoliką ir jam atleisti!

“Gyvenimas siunčia man šį išbandymą, kaip progą tobulėti ir, jei nepasinaudosiu siūloma proga, visiems laikams liksiu įkalintas savo baimėse…narsuolis miršta tik kartą, o bailys miršta kasdien…“ Lourent Gounelle.

09 Jun 2014, Germany --- Germany, Bavaria, Girl is balancing on tree trunk --- Image by © Martin Wimmer/Westend61/Corbis
09 Jun 2014, Germany — Germany, Bavaria, Girl is balancing on tree trunk — Image by © Martin Wimmer/Westend61/Corbis

 

Sėkmės einantiems Savu Keliu!

P.S.  Jaučiuosi labai laiminga, kai pagaliau paspaudžiu mygtuką “publish“!

****************************************************************************

Įkvėpimo šaltiniai:

http://www.powerofpositivity.com/

http://www.brainyquote.com/quotes/authors/e/elbert_hubbard.html

Dr.Joe Dispenza “Atsikratykite įpročio būti savimi“

Laurent Gounelle “Dievas visada keliauja incognito“

Dr. E.Bach “Išsigydyk pats. Tikrosios ligų priežastys“

Dr.Joe Vitale “Jokių ribų“

 

*****************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, pasidalinkite su savo bičiuliais, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal. Jeigu norite gauti naujienas – įrašykite dešiniajame viršutiniame langelyje savo el.pašto adresą.

*****************************************************************************

 

 

 

Žydinčios gamtos pamokos

_DSC7084_Labai dažnai temą rašiniui pasiūlo žmonės, su kuriais bendrauju arba tema pati „pasisiūlo“ aprašoma, ateina natūraliai, stebint gamtos reiškinius.

Neseniai gavau savo bičiulės fotografės laišką. Pastaruoju metu ji visa savo esybe yra panirusi į  žydinčių augalų fotografavimą, ji ne vien fiksuoja trumputes žydėjimo akimirkas, bet ir stengiasi pajausti tų žiedų energijas. „Tai tam tikra meditacijos forma“, – sako Ramunė. Susidomėjusi Dr. Bacho žiedų terapija, ji nuo pat ankstyvo pavasario braido po laukus ir pievas, stebi sprogstančius augalų pumpurus, jų žiedus ir pasitelkusi į pagalbą paties Dr.Bacho  augalų aprašymus, bando išjausti ir suprasti augalo sielą bei žinią, kurią jis perduoda.

Nuo ankstyvo pavasario aš taip pat leidausi stebėti tuos augalus, kurie yra Dr. Bacho žiedų terapijos sistemoje. Ramybės nedavė klausimas: „Kaip ir kodėl jis atrinko būtent tuos augalus?“ Pirmieji pavasarį pradeda busti medžiai, nors lauke dar šalta, o naktimis žnaibosi šalnos, jų pumpurai jau būna išburkę ir nors dar nieko išoriškai nematyti, gali pajusti, kad „sprogimas“ jau čia pat. Augalai jau seniai stebina savo intelektu, taigi jie puikiai „žino“ kada jiems laikas sprogti, kada jų kamienais pradeda tekėti gyvybės syvai.

20150331_105256Mano dėmesį patraukė žydintis maumedis (Larch): jo žiedeliai švelniai rožinės spalvos ir žydi tada, kai švelnių žalių spygliukų dar nesimato. Maumedis Dr. Bacho sistemoje „gydo“, kai kamuoja neviltis, jei nesinori nieko imtis, nes „vis tiek nepasiseks“, „aš juk esu tik silpna moteris“, „aš nesugebėsiu taip, kaip kiti“. Maumedžio žiedų esencija padeda transformuoti šią neigiamą emociją į tvirtą tikėjimą savimi, pagarbą savo vidiniam tikrajam Aš.

Tikėjimas savimi yra glaudžiai susijęs su  gebėjimais: ką manai galįs padaryti, kiek leidi sau rizikuoti, priimdamas tam tikrus sprendimus, kiek turi vidinės tvirtybės kliūtims įveikti. Šių charakterio savybių labai dažnai trūksta, o šio trūkumo šaknis galima atkasti kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje. Mes visi gimstame sąlyginai bejėgiai ir gana ilgai užtrunkame, kol  išmokstame apsiginti. Mūsų tėvai, mūsų saugumo sergėtojai, mano, kad jie privalo apsaugoti mus, savo vaikus, nuo visų galimų pavojų ir tai jie daro pastoviai kartodami ko mums nedaryti ir kur mums negalima eiti. Todėl daugelis mūsų susikuriame žinojimą, kad tai, ko mūsų tėvai neįvardino saugiu, savaime aišku yra pavojinga. Tokį žinojimą mes atsinešame į suaugusiųjų gyvenimus.  Tėvai, sąmoningai žinodami, kad gina savo vaikus, draudžia jiems gyventi ir elgtis kitaip, nei buvo įprasta gyventi jų ir jų tėvų šeimose. Gerai žinomas toks tėvų posakis: “Mes tik  norime apsaugoti tave nuo pavojų” arba “mano senelis buvo gydytojas, tėtis buvo gydytojas, aš esu gydytojas ir tu privalai eiti tuo keliu” arba“ iš meno tu nepragyvensi” arba “ ji miela mergina, bet jūs tokie skirtingi” ir t.t.

Businessman waving white flag --- Image by © Monalyn Gracia/Corbis
Businessman waving white flag — Image by © Monalyn Gracia/Corbis

Prisimenu Dr. Bacho eilutes iš knygos “Išsigydyk pats”: “Vaikai, kurių laikinais palydovais mes, tėvai esame, gali būti dvasiškai daug brandesnės sielos nei mes” ir “ tėvai turi tik duoti, duoti ir duoti, meilę, palaikymą, nieko nereikalaudami už tai”. Priimdami sprendimus už savo vaikus, ar nurodinėdami, kokį kelią jie privalo rinktis, tėvai dažnai nepastebi, kad tai jų godumas, egoizmas ir siekis kontroliuoti temdo protą ir atima galimybę jų vaikams išgirsti Jų vidinio dievo pamokymus.

Maumedis yra labai tinkama esencija, kai pradedi  daryti ką nors nauja, kai dar neturi įpročių tai daryti, kai ir taip netvirtus žingsnius trikdo abejonės.

20150515_111936

 

 

 

Stebėdama šį medį gamtoje, žaviuosi puikiais jo pastangų rezultatais: praėjus daugiau nei mėnesiui po žydėjimo, jis pasipuošia dar įstabesnio grožio ryškios madžentos spalvos kankorėžiais. Ačiū, tau maumedi, tu įrodei, kad tikrai verta klausyti savęs, pasitikėti ir eiti pirmyn!

 

 

Lyg iliustruodamos  aukščiau paminėtas eilutes, į mano gyvenimą ateina situacijos: man skambina  žmonės ir diskutuojant įvairiomis temomis vis išlenda į paviršių tos pačios problemos, kurios skamba panašiai: “dabar negaliu sau to leisti”, “ dabar turiu finansinių problemų, tai negaliu apie tai net svajoti”, “ turiu finansinių problemų, todėl negaliu sau leisti važiuoti savaitgalį į stovyklą”.

Nepasitikėjimas savimi, netikėjimas , kad galiu tai turėti, galiu sau tai leisti – tokios neigiamos emocijos sukasi lyg užstrigusi plokštelė visa dieną, negana to, ši užstrigusi melodija neleidžia miegoti naktį. Gyvenimas slysta iš rankų! Neslėpsiu, prieš keletą metų aš pati dažnai kartodavau tas frazes ir turėjau rezultatą – “ negalėjau sau to leisti”. Mane “išgydė” vienos jaunos kolegės seminarai, kuriuose lyg iš naujo sužinojau apie žodžio galią. Jeigu kartosiu, kad “negaliu sau to leisti”, tai ir negalėsiu, jei sakysiu, kad “iš tokio užsiėmimo nepragyvensiu”, tai ir neuždirbsiu.

Gal jau laikas pereiti nuo knygų skaitymo prie praktikos darbų? Išvalykime savo žodynus taip, kaip išvalome savo namus, spintas, mašinas. Sekime žodžius, kuriuos ištransliuojame į Visatą, nes ji visada sako: TAIP !

_DSC1994_Būsena, kuri primena seną gramofoną su užstrigusia plokštele, Dr. Bacho žiedų sistemoje yra kaštono žiedai (White chestnut). Ši proto būsena  tokia įprasta mums, žmonėms, ir visai svetima mūsų keturkojams bičiuliams. Įsivaizduokime savo šunį, gulintį visa naktį atmerktomis akimis ir besigraužiantį dėl išrausto rožių krūmo arba jūsų katę, besijaudinančią dėl “veltui praleisto laiko” miegant ir šildantis saulutėje visą dieną. Galime pasigirti, kad tik mes – homo sapiens – turime šią savybę: pastoviai brūžinti, lyg seną gramofono plokštelę, mentalinį dialogą, kuris, manome yra normalus, tačiau pripažįstame, kad nėra malonus.Tai sekina tiek fiziškai, tiek emociškai ir primena mažą pelytę bėgančią uždarame rate gyvūnėlių parduotuvėje. Nuo tokių minčių veide išryškėja įtampa, atsiranda dantų griežimas, galvos ir žandikaulio skausmai, atsėlina nemiga. Visos šios problemos atsiranda, kai protas stengiasi naktimis išspręsti visas problemas ir nesėkmingai. Dažniausiai tai būna: „iš kur man gauti pinigų visoms sąskaitoms apmokėti?“, „baigiasi mėnuo, dar negavau atlyginimo, o piniginė jau tuščia“. Besukdamas tas pačias problemas, protas patenka į užburtą ratą, lyg pats užsineria sau kilpą, bėdos, atrodo, pradeda augti ne dienom, o valandom ar net minutėm.

Teigiama transformacija, kurią suteikia kaštono žiedai – koncentruotis ne į problemą, bet į jos sprendimo būdus. „Ką aš galiu padaryti? Kaip aš galiu išspręsti šią problemą?“ Atsakymai į šiuos klausimus ir bus išeitis, kaip elgtis toliau. Išeiti iš užburto rato, reiškia imtis veiksmų, o ne sėdėti ir laukti dangiškos manos. Šis išėjimas – tai kartu ir saugios komforto zonos palikimas, jis visada skausmingas. Belieka pasirinkti, kuri išeitis mažiau skausminga: ar kilpa ant kaklo ir bėgimas pelės rate ar komforto zonos palikimas? Kaštono žiedai išmoko stebėti įkyrias mintis, lyg pro šalį praplaukiančius debesis, neprisikabinant prie jų, o tik palydint akimis. Ši esencija padės ir tiems, kuriems įkyrios mintys neleidžia medituoti, o meditacijos gydomasis poveikis smegenims jau įrodytas moksliškai.

Vakar vėl gavau savo bičiulės Ramunės nuotraukas, kuriose ji taip meniškai atskleidė laukinio erškėčio žiedų žavesį. Ji rašė, kad susibadė pirštus į spyglius, kol sukomponavo puokštes. Visi gi žinome, kad “gyvenimas ne visada rožėmis klotas”. Bet paskutiniai jos sakiniai buvo tokie mieli: “potyrių būta ne vieno, rankos pilnos pašinų, bet siela prisipildžius rožinio aromato ir spalvos , vidinė ramybė ir harmonija lydėjo visą savaitgalį, begalinio subtilumo augalas, prie kurio bet kaip neprieisi, nepaliesi jo neperpratęs… Gamtos grožis labai svarbu ne tik matyti, bet ir jausti širdimi, tuomet ir patys aštriausi spygliai neduria…” Ačiū, tau mieloji ,už tokius sielos lobius! Tavo pastebėjimai tik dar kartą įrodo, kad mes, žmonės, dar tiek daug turime ir galime pasimokyti iš augalų._DSC4090_ (1)

Tuomet ateina suvokimas, kaip, mokydamasis iš augalų, jų vibracijas į mažus buteliukus surinko Dr. Edvardas Bachas. Kiekvienas augalas išjaustas ir kiekviena emocija išgyventa jam pačiam einant asmeninės kančios keliu.

Būsena, kurią apibūdina laukinis erškėtis  (Wild rose), pasak Dr. Bacho, nėra visiškas beviltiškumas ar depresija. Tai veikiau pajautimas, kad gyvenimas tapo apgailėtinas ( o buvo laikai, kai jis nebuvo toks !) O viltis, kad kas nors pasikeis, užkasta giliai po žeme. Lyg tas erškėčio krūmas, visur keroja nuolankumas ir susitaikymas su esama padėtimi dar pavadinant tai “likimu”. Kartais  tai –  laikina būsena, ji gali lydėti intensyvaus asmeninio augimo ar kūrybinio laikotarpio periodus. O kartais tai –  įprasta būsena,, tęsiant kokią nors terapiją, kai žmogus suvokia, kokios gilios jo įsitikinimų, neleidžiančių jam išlaisvėti, šaknys. Jeigu tai yra chroniška būsena, jos šaknys gali siekti kūdikystės laikotarpį, kai vaikas buvo nuolat ignoruojamas. Kai buvo nepatenkinamas vaiko poreikis jaustis saugiai, jis palengva nugrimzdo į vegetatyvinę būseną arba dvasinę komą. Ar tai būtų laikina ar chroniška būsena, ją lydi nuobodulys ir energijos stoka.

Germany --- Young man relaxing on wooden jetty --- Image by © Hoffmann Photography/ /age fotostock Spain S.L./Corbis
Germany — Young man relaxing on wooden jetty — Image by © Hoffmann Photography/ /age fotostock Spain S.L./Corbis

Erškėčio žmogaus frazės yra:“ Kodėl turėčiau keisti savo darbą? Tas kitas bus toks pats prastas, kaip ir šis“ arba „ Aš nieko negaliu pakeisti dėl savo sveikatos, tai paveldima“.  Ir vėl stebėkime, kokią žinutę ištransliuojame į Visatą, o ji visada atsako: TAIP !

Tokia būsena yra labai klastinga: kuo daugiau žmogus tiki, kad jo gyvenimas yra beviltiškas, tuo mažiau jis mato galimybių ir vilties, kad jis pasikeis. Į pasaulį toks žmogus žvelgia pro filtrą, kuris dar sustiprina jo ir taip beviltišką ir nuolankų būvį. Tokioje būsenoje užsibuvusiam žmogui reikia dūrio, kaip tas erškėtis smailu spygliu, iki kraujo, dar kartą ir dar. Tada atsiveria akys, jos mato kitokį pasaulio grožį, nosis uodžia dievišką kvapą, jis lyg Miegančioji gražuolė iš pasakos, pabučiuota Princo, pabunda ir pradeda gyvenimą gyventi naujai.

Šį kartą tiek pasidalinimų, bendrų pastebėjimų, pamokų iš gamtos ir mane supančių žmonių. Žydėjimas tęsiasi – laukite tęsinio. Eikite į laukus, klajokite, klausykite vėjo, lietaus, jauskite kvapus, stebėkite jus supantį pasaulį – jis pilnas meile vibruojančios energijos, jis noriai dalijasi šiomis žiniomis.

Dėkoju Ramunei Kerdokaitei ( https://www.facebook.com/ramune.kerdokaite?fref=ts) už pasidalijimą mintimis ir fotografijomis.

Rašykite savo pastebėjimus, visada įdomu išgirsti kitokią nuomonę.

*********************************************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis tekstas, tai pasidalinkite juo su tais, kuriems gali būti įdomi ar naudinga informacija, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir sugrįžta atgal.

********************************************************************************************************************************

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2015. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės administracijos išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

Mylėti save visą

Senior woman looking at reflection in mirror“Gyvenimas aplamdo, nesvarbu, ar esame turtingos, ar vargšės, visuomeniškos ar individualistės. Kankinanti nuoskauda gali būti tarsi atviras pjūvis arba lėtas, tylus sielos merdėjimas. Iš pažiūros galime atrodyti tvirtos, bet kiekviena iš mūsų patiria ir tokių audringų dienų, kai jaučiamės labai mažos, labai trapios ir labai baugščios, tarsi galėtume suskilti į tūkstančius smulkiausių gabalėlių ir pratrūkti širdį veriančiu raudojimu dėl kokio nors klausimo, pavyzdžiui:“Kaip laikaisi?“

Kai šitaip atsitinka, būkime malonios pačios sau, nesielkime žiauriai pačios su savimi. Palikime tai pasauliui. Mūsų jausmai yra nuoširdūs, mūsų būgštavimai labai tikroviški, net jei nėra jiems pagrindo. Visada prisiminkite tiksliausią nuogąstavimo apibrėžimą: “klaidinantys požymiai pasirodo esą tikri“.

Išgyvendamos tokius atvejus, prisiminkite, kad svarbiausia pareiga yra mylėti visą savo esybę. Kaip tai daryti? Lepinkite save paprastais malonumais ir nedidelėmis nuolaidomis. Dabar galite elgtis su savimi tarsi su kūdikiu. Galite parsinešti ką nors nepaprastai skanaus šio vakaro pietums iš kiniškų ar indiškų skanėstų parduotuvės? Gal norite pradžiuginti save keliais vazonėlyje pasodintais geltonaisiais narcizais ar tulpėmis, kurios maždaug šiuo metu pasirodo parduotuvėse. Kodėl nepradžiuginus savęs ledų kauge priešpiečiams, kodėl nesuvalgius jų parke saulės atokaitoje ir klausantis paukščių giesmių? Kodėl neatsakius “ne“ į reikalavimą kažką padaryti?Woman enjoying icecream lying on the couch

Taip, jūs tą galite. Nebūtina daryti visko ir būti viskuo kiekvienam, kas tik ko nors panorės. Jei manote, jog negalite daryti daugiau nei vieną darbą nešaukdama ir neverkdama, galbūt esate teisi. Pradėkite nuo žodžių: “Ne, atsiprašau, jau esu anksčiau pažadėjusi“.

Žinoma, dėl savęs pačios. Šiandien turite čia būti dėl savęs. Prisiminkite, jog niekada nereikia apleisti savęs. Tačiau net vienu maloniu poelgiu iš karto atskleisime savo tikrąjį “aš“.“

Kaip visada maloniai paguodžiantys ir įkvepiantis žodžiai iš mano mylimos knygos Sarah Ban Breathnach “Paprasta pilnatvė“

************************************************

Na, o Dr. Bacho žiedų terapija tokiu atveju siūlo GENTIAN – jeigu jauti, kad ašaros susikaupė “už pirmų durelių“ ir paprasčiausias klausimas: “Na, kaip tu?“ gali iššaukti tikrą ašarų liūtį. Ši esencija suteiks tau vilties ir jėgų judėti į priekį.

CENTAURY – išmokys tave pasakyti: “Ne, atsiprašau, jau esu anksčiau pažadėjusi“ ir sėkmingai išdalinti darbus ir pareigas visiems kitiems, neužsikraunant naštos sau vienai.

OLIVE – ši nuostabi esencija suteiks tau dvasinių ir fizinių jėgų, jei esi išsekusi ir gali tik sėdėti kampe ir lieti ašaras.

Tik du lašeliai kiekvienos esencijos į stiklinę vandens, ar tiesiogiai ant riešų pulso vietoje – ir kankinančios tave problemos pradeda trauktis iš tavo gyvenimo, o tavo sieloje įsiviešpatauja ramybė ir tyla.

************************************************

INDIVIDUALIOS Dr. BACHO TERAPIJOS KONSULTACIJOS.

Jei iškilo klausimų – drąsiai rašykite el.paštu: leruta@gmail.com arba skambinkite telefonu: +37068774541 (Rūta)

Kas man yra Kalėdų laukimas? Arba dėkojimo magija

Girl with Advent Calendar at Christmas TreePo gruodžio 13-osios – šv. Liucijos dienos, prasideda didysis Kalėdų laukimas. Stengiuosi sustabdyti save ir nepasiduoti aplink siaučiančiam karštligiškam lėkimui ir skubotam dovanų pirkimui lyg po švenčių gyvenimas užsibaigs. Meluosiu, jei sakysiu, kad lengva atsispirti, kai aplink visi elgiasi kitaip. Atsiverčiu Sarah Ban Breathnach „Paprastą pilnatvę“ ir stengiuosi suvokti, kas iš tikrųjų yra „Kalėdų dvasia“ ir „kalėdinės dovanos“?

„O taip, Kalėdos – tai dovanos, perrištos širdies gijomis. Dovanos, kurios žemiškus dalykus paverčia stebuklingais. Dovanos, puoselėjančios abiejų – duodančiojo ir priimančiojo – sielas. Besąlygiška meilė. Nesavanaudiškumas. Pasitikėjimas. Tikėjimas. Atlaidumas. Naujos galimybės. Paguoda. Džiaugsmas. Ramybė. Dosnumas. Užuojauta. Gailestingumas. Pripažinimas. Narsa.

Reikia dalyti šias dovanas. Nuoširdžiai atverti širdis ir su dėkingumu priimti šias dovanas“.

Man šis laikotarpis susijęs su vidiniais apmąstymais “ kas buvo“ šiais metais mano gyvenime ir nedrąsiu nosies kyštelėjimu į tai “kas bu““. Kad minčių neišpustytų gruodžio vėjai, nes mėgstu svajoti brisdama miško takeliais su savo ištikimaisiais keturkojais draugais, aš sėdu ir rašau „Padėkos laišką“. Tai yra padėka sau, visoms, mane mokiusioms gyvenimiškoms situacijoms, visiems sutiktiems bendrakeleiviams mano gyvenimo Kelyje. Įsitikinau, kad dėkingumas yra didžiulė jėga. Visus šiuos metus kiekvieną vakarą atsiversdavau savo storą sąsiuvinį puošniais viršeliais ir rašydavau. Dėkodavau ne tik už gerus, malonius ar teigiamus dalykus, bet ir už visas nelaimes, netektis ir skausmus. Taip, sutinku, kad už tai dėkoti yra sunkiausia ir šiek tiek mazochistiška, bet tai padeda suvokti man duodamas gyvenimo pamokas, tokie įvykiai ne tik užgrūdina, bet ir padeda dvasiškai augti bei stiprėti.Coffee cup on coaster

DĖKOJU savo peršalimo ligai, paguldžiusiai mane kelioms dienoms į lovą, nes dėka jos aš, beribėse interneto platybėse, užtikau vieną vienintelę eilutę, kuri nuvedė mane į dvasinio augimo svetainę, kurioje suradau daug sielai artimų dalykų. Negana to, aš išdrįsau parašyti tos svetainės autorei ir taip suradau savo Sielos bičiulę, iš kurios daug ko išmokau, kaip, beje ir minėtosios „dėkingumo magijos“. Jos dėka pasaulį išvydo mano ilgai nešiotas, brandintas ir puoselėtas projektas „ Drugelio efektas“, kurio pagalba aš galiu dalintis su kitais savo sukaupta patirtimi ir žiniomis, bei išlieti savo mintis.

20131209_105500DĖKOJU gyvenimo aplinkybėms, kurios sugrąžino į mūsų namus į gatvę išmestą ir myriop pasmerktą mūsų šeimos šuniuką. Krūtinę užpildė begalinis dėkingumas ir meilė žmonėms, kurie važiavo pro šalį, pasiėmė, priglaudė išmestą gyvūną ir rūpinosi juo. Aš tikiu stebuklais ir jis įvyko! Mūsų šunelis prisišaukė mus ir sugrįžo namo. Niekada nepamiršiu jo gilaus dėkingumo atodūsio, kai jis išmaudytas ir pamaitintas gulėjo šiltuose namuose, drauge su savo mama ir sese. Didžiulis dėkingumas ištirpdė pykčio ir neapykantos ledus širdyje. Liko tik Meilė. Ir pamoka, kad pasaulyje blogis ir gėris vaikšto greta ir be vieno nepajaustume kito.

DĖKOJU už tai, kad užgriuvus didelėms nelaimėms ar netektims šeimoje, aš dar aiškiau pajuntu mano artimų žmonių buvimą šalia, jų palaikymą, tylų ir šiltą apkabinimą, drauge išgertos arbatos skonį ir padrąsinantį žodį.

DĖKOJU  vagims, kurie purvinais batais perėjo ne tik per mūsų namus, bet ir per sielas .Ir nors jie pavogė daiktus, tačiau nesugebėjo pavogti paties svarbiausio – pasitikėjimo žmogumi, tikėjimo gėriu ir meilės gyvenimui. Tokios gyvenimo pamokos suteikia neįkainojamos patirties, nes padeda suvokti, kad brangiausi turtai paslėpti tavo viduje ir jokie pasaulio vagys nesugebės ten įsilaužti. Tokiomis akimirkomis pajauti vienovę su visa visata ir suvoki, kad visi mes esame surišti nematomomis gijomis ir jei trukteli vieną giją, virpesys nuvilnija tolyn, paliesdamas kiekvieną gyvą būtybę. Štai kodėl skaudžiausios pamokos yra tokios neįkainojamos, nes jos parodo, kuris žmogus šalia tavęs yra jautrus kaimynas, bičiulis, bendradarbis atskubėjęs pas tave būtent tada, kai tau yra labai negera ir sunku.

Tired woman resting on couch behind Christmas treeDĖKOJU  Dr. Bacho žiedų terapijai, kuri palengvina ne tik mano gyvenimą sunkiais periodais, bet sukaupta patirtis padeda pagelbėti ir tiems, kuriems labai reikia laiku ištiestos rankos, ištarto žodžio ar nuraminančio prisilietimo.

Kai mane užgriūna prieššventiniai rūpesčiai ir darbai, aš suvokiu, kad tai jau yra „vienu darbu per daug“. Tada užsilašinu 4 lašelius ELM ( liet.guobos) esencijos.Tai sugrąžina man pasitikėjimą savimi. Į problemas galiu pažvelgti iš perspektyvos ir imtis tik tiek darbų, kiek galiu atlikti, neskriausdama saves.

Keturi lašeliai OLIVE (liet.alyvmedžio) padeda atstayti dvasines ir fizines jėgas, kai jaučiuosi pavargusi, nes noriu atlikti visus suplanuotus darbus iki Kalėdų.Overweight Man Dressed as Hero

Keturi lašeliai ROCK WATER (liet.kalnų vanduo) suteikia lankstumo ir padeda “nuimti” per aukštai užsikeltą kartelę. Tai padeda pajusti akimirkos saldumą ir suvokti, kad vidinė harmonija ir ramybė yra daug svarbiau už “tobulai” atliktą darbą.

LINKIU VISIEMS MANO MIELIEMS BIČIULIAMS IR SKAITYTOJAMS RAMAUS KALĖDŲ LAUKIMO IR PASIMĖGAVIMO KIEKVIENOS AKIMIRKOS SALDUMU !

DĖKOJU JUMS, KAD ESATE…

Taming Wild Horse————————————————————————————

Jeigu jums patiko šis straipsnis, užsiprenumeruokite naujienas, įrašydami savo el.pašto adresą dešiniajame viršutiniame kampe. Jeigu manote, kad jūsų draugams įdomi ši tema – pasidalinkite su jais informacija, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir sugrįžta jums.

“Užtrenk duris į savo praeitį ir laikyk jas užrakintas“

Germany, North Rhine Westphalia, Cologne, Young woman leaning on folder with eyes closed, close up

Ruduo, trumpėja dienos, atvėsta oras, vėjas plėšia pageltusius medžių lapus ir mes sugrįžtame į savo šiltus namus. Sulėtiname tempą ir mėgaujamės paprasčiausiu buvimu – su savimi, savo mintimis ir šiltais prisiminimais.

Kaip ir kiekvienais metais, sulaukiame šio laikotarpio ir širdyje apsigyvena liūdesys, kad dar viena vasara prabėgo, net nespėjus mirktelėti. Lyg praeitais metais taip nebūtų buvę ir nežinotume, kad metų ratas apsisuks ir vėl džiaugsimės vasara. O dabar mėgaukimės ilgais vakarais, kai galime į valias skirti laiko mėgiamai knygai, šiltiems pokalbiams su bičiuliais ir šeimos nariais ar širdžiai mielam užsiėmimui.

Dr. Bacho žiedų esencija Honeysuckle (liet. sausmedis) ypač gelbsti tokiu metu.

Jei  tu šiandien jautiesi per daug prisirišęs prie praeities prisiminimų,

  • ar gyveni nostalgiškoje būsenoje ir ilgiesi namų,
  • arba gailiesi, tačiau neturi galimybių pakeisti dabartinės situacijos, nes pastoviai gyveni praeitimi,
  • galbūt ilgiesi mylimųjų, kurių netekai,
  • arba jaunystės dienų, kurios buvo laimingesnės, nei dabartis,
  • o gal negali susitaikyti su netektimi ir pokalbiuose pastoviai sugrįžti prie praėjusių dienų,
  • arba neseniai išėjai į pensiją,
  • galbūt nepasisekė ir žlugo verslas,
  • esi brandaus amžiaus ir gyveni vienišas.A mature woman sitting on the grass hugging her dog

Honeysuckle / Sausmedis padeda “paleisti“ praeitį ir gyventi dabartyje, čia ir dabar būsenoje, džiaugiantis kiekviena nauja diena, dėkojant už visas praeities pamokas, kaip didžiausią gyvenimišką patirtį, kuri padeda nebekartoti klaidų ir leidžia judėti į priekį, nesigailint to, kas nesugrįžtamai praėjo.
“Užtrenk duris į savo praeitį ir laikyk jas užrakintas“ – taip rašė Napoleon Hill, amerikiečių rašytojas bei žurnalistas ir pozityvaus mąstymo teorijos pradininkas.

Jei jautiesi puikiai, bet matai, kad šalia gyvenantis žmogus kenčia nuo šių negatyvių emocijų – pasidalink su juo informacija, juk pasidalintas džiaugsmas – didesnis.

Mature Couple Covered in Shaving Foam