Žydėjimo pilnatvė. Apkabinti savo emocijas.

 

Žemė įžengė į gegužės mėnesį ir sveikina, apsipildama žiedais.

Su kiekvienu besiskleidžiančiu žiedu mano širdyje skleidžiasi Viltis. Aš kvėpuoju, mano akys regi grožį, mano širdis jaučia jausmus, mano protas mokosi stebėti be teisimo ir vertinimo, mano rankos džiaugiasi susijungusios su Žeme.

Šiandien esu vedama dalintis apie Grožį.

Grožis nėra tai, ką mes užsidedame. Tai yra švytėjimas iš vidaus, tada, kai viską nusirengiame. Štai kodėl vaikai taip mėgsta būti nuogi.

Žiedas yra augalo lytiniai organai, kuriais jis džiugina, stiebiasi į Saulę, siekdamas sakralaus susijungimo vardan švento tikslo – sukurti į save panašų ir pradžiuginti, pamaitinti visus besąlygiškai.

Pasaulis privertė mus patikėti, kad prigimtinė ir natūrali būsena yra blogis ir gėda, kad turime dengti savo sakralias vietas, kad apgintume jas.

Tai nėra mūsų kaltė. Mus taip mokė tėvai, o juos taip mokė jų tėvai ir taip per kartų kartas iki seniausių mūsų protėvių. Jie taip elgėsi, nes kitaip nemokėjo.Besąlyginio atleidimo energija ištirpdo nuoskaudų sienas, nukapoja priklausomybių grandines. Neteisingas buvo teisimas, etikečių “gerai”, “blogai”, “gražu”, “negražu” klijavimas.

Jeigu atkreipsi dėmesį į garsių dizainerių etiketes: kas tai, noras parodyti etiketę, kuri apsprendžia statusą, galbūt noras priklausyti tam tikram sluoksniui, vaidinti vaidmenį, būti priimtam, vertinamam, mylimam.

Ar tai yra Tavo sutikimas vaidinti šią rolę?

Ar tai esi Tu?

Rolės, svetimi vaidmenys ir etiketės privertė mus pamiršti, kas mes esame iš tikrųjų.

Kas tu esi iš tikrųjų?

Prisimeni dainą: “tu nesi tavo mintys, nei tavo žodžiai, nei tavo veiksmai ar darbai, tu esi tavo sielos šviesa.

https://www.youtube.com/watch?v=e11zx5TzRxo

Tu esi Žvaigždė. Tu esi Žvaigždės sėkla.

Jei girdi kvietimą pamiršti tai, ko nori auditorija (žiūrovai) – pamiršk.

Jų norai keičiasi kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, nuolat. Kiekvieną dieną jie nori vis daugiau ir daugiau, vis stipriau ir aštriau. Kai tu nepatenkini jų poreikių, jie nušvilpia Tave nuo scenos, pasmerkia ir išmeta Tave iš žaidimo.

Kad gyventum savo autentišką gyvenimą, tau nereikalingi vaidmenys. “Vienintelis vaidmuo, kuris dar likęs – būti savimi. Visi kiti jau užimti,” –rašė Oscar Wild.

Ar tau reikalingas išorinis Tavo Gyvenimo auditas?

Tu Esi Žvaigždė!

[https://www.youtube.com/watch?v=qDFsxM_GwYI]

Galbūt verta pamiršti, ko iš tavęs nori ar tikisi “žiūrovai“?

Pamiršk kritikus.

Nustok elgtis “dėl ko nors”.

Lipk nuo scenos, išeik iš spektaklio. Pasirodyk Saulės šviesoje. (Tokiu pavadinimu dr.Bachas pavadino pirmąjį savo knygos “Išsigydyk pats” variantą).

Žinau, baugu palikti savo vaidmenį, pažįstamą iki kaulų smegenų, jaukią vietą, savo ramų užutekį.

Ar buvimas tuokuo tu esi sukelia tau drugelių plevenimą pilve, kai kiekvienas žingsnis, lyg saldus nežinomybės nektaras laša tau ant lūpų iš dangaus? Ar jauti nežinomybės skonį? Koks jis?

Jei Tavo atsakymai yra taip – tai yra Tavo Kelias. Eik juo.

Jei ne – esi laisvas pasirinkti, pasikeisti, atrišti, sudeginti, paleisti, nuplauti.

Žinau, nežinomybė dangstosi daugybe kaukių, (kaip ir mes visi šiuo karantino laikotarpiu).

Patikėk, išdrįsk patirti, kad vienitelė Meilė leidžia gyti besąlygiškai ir lengvai.

Tikėk tuo. Eik ten, kur veda Meilė.

Būk atsargus.

Duok sau tiek laiko, kiek jauti, kad reikia duoti…

Žaizdoms iškraujuoti

ir sugyti…

Tam, kas buvo sulaužyta,

Naujai ir lygiai.

Elkis su savo žaizdom ypatingai švelniai ir su didele meile,

Stenkis atidengti vos po vieną ,

Antraip skausmas taps nepakeliamu ir tu gali palūžti.

Išdrįsk atsistoti nuogas savo Tiesoje,

Stovėk drąsiai savo Šviesoje,

Su Atjauta,

Su Pagarba,

Su Dėkingumu.

Tikėk ir Tavo Kūno atmintis sugrįš, kiekvienos ląstelės žinojimas atsinaujins (kaip rašė dr.Bachas “visi žmonės turi įgimtą žinojimą savo viduje.”)

Savo pėdomis Tu pajausi Motinos Žemės pulsą.

Pakėlęs galvą į dangaus aukštybes Tu išgirsi Tėvo Dangaus palaiminimą: “taip, taip, Mylimas Vaike”

Tu vėl tapsi nekalta tobulybe, sukurta iš Meilės.

Štai kas yra  grožis, kurį atskleidžia Meilė ir nieko nebereikia dengti.

Vienintelis dalykas išlieka svarbus: Laisvė kurti  mylinčios širdies erdvės.

Viskas vyksta pagal dievišką planą. Te ši vizija tampa tikrove ir dar geriau. Dėkoju.

Tebūnie tai.

Su Meile ir Šviesa – Rūta

******************************************************

Jeigu tu perskaitei šias eilutes ir suradai vidinę ramybę, tai pasidalink su kitais, kam dabar jos labai reikia. Paremk esantį šalia, pasimetusį, nuliūdusį, išgyvenantį tamsiausią sielos naktį.

Registruokitės ir gaukite naujienas.

******************************************************************************************

Asmeninės sesijos per zoom programą, tereikia susisiekti el.paštu leruta@gmail.com ir suderinti laiką.

Tu nepralaimi, kai tave nugali, tu pralaimi, kai pasiduodi.

Išlikime ryšyje.

Išdrįsk prašyti pagalbos.

*****************************************************************************************

Pažink save“ – afirmacinės kortos pagal dr.Bacho žiedų terapiją – vienas iš kelių geriau pažinti savo emocijas, priimti jas ir pamilti save iš naujo.

*****************************************************************************************

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2020. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Visada yra kitas kelias

 Sąmoningumo pažadinimo kelionė visiems Žemės gyventojams turi vieną esminę pamoką – išmokti sąmoningai atskirti pačią SITUACIJĄ, kurioje tu esi ir tai, ką apie tai SAKO TAVO PROTAS. Karantinas, kuriame atsidūrė visas pasaulis, vieniems tapo iššūkiu, kitiems tragedija, tretiems – savotišku „retrytu“(„retreat“ anglų k. reiškia atsiskyrimą). Paskutinis variantas, galbūt yra tinkamiausias pavadinimas apibūdinti tam procesui, kuris vyksta pasaulyje. Paprastai į retrytą (atsiskyrimą)  vykstama su tikslu vienumoje atrasti atsakymus į žmogų neraminančius klausimus, suvokti sielos paskirtį ar gyvenimo prasmę. Visuotinis atsiskyrimas, dėl paskelbtos pandemijos, uždarė žmogų į jo uždarą erdvę, namą, butą, vieną arba su artimiausiais šeimos nariais, palikdamas menką „pabėgimo“ galimybę iki artimiausios parduotuvės arba uždarė visiškai, palikdamas būtiniausių poreikių patenkinimą siuntų pristatymo tarnyboms. Keletą savaičių pagyvenus tokiomis sąlygomis, iš visų kampų pradėjo lįsti  „drakonai“ ir „gyvatės“ – metų metais  nespręstos problemos, neišsiaiškinti santykiai, be to, šiuos, vidinius namų siaubūnus pastiprino kiti, išoriniai – skurdo, bado ir pasaulio pabaigos šmėklos, sugaudytos iš įvairių masinių informacijos šaltinių.

Įdomiausia šioje situacijoje yra tai, kad didesnė, bent jau mano pažįstamų žmonių dalis, situaciją priima ramiai, įžvelgia joje daugiau pliusų, nei minusų, atskleidžia begales kūrybiškumo lobių savyje, sugrįžta prie pomėgių ir svajonių pildymo, kurioms nerado laiko dėl to, kad „neturėjo tam laiko“.

Ką reiškia, kai žmogus sako, kad viskas lyg ir yra gerai, jis pats yra sveikas, jo artimieji yra sveiki, bet kažkas vis dėlto veda jį iš proto. Šį darbą meistriškai atlieka paties jo protas. Karantino situacija neša iš tiesų neįkainojamas dvasinio tobulėjimo pamokas: atpažinti BŪSENĄ, kurią tu išgyveni ir tavo proto (mentalinį) KOMENTARĄ apie tavo išgyvenamą būseną. Tai yra unikali galimybė patyrinėti šį fenomeną, nes dažniausiai žmogus priima savo būseną/situaciją ir mentalinį komentarą, kaip vieną, neišskirdamas kas yra kas.

Pavyzdžiui, jeigu esi „įkalintas“ (locked down) mažoje erdvėje vienas, niekur neišeini, maistas tau pristatomas, pasireiškia toks fenomenalus reiškinys, kaip kalbėjimasis su savimi. Tame nėra nieko neįprasto, nes dauguma žmonių kalbasi su savimi, tik atskirties sąlygomis, šis reiškinys įgauna ypač išreikštą formą. „Kiek visa tai tęsis? Kiek galima? Ar tai kada nors baigsis? O kaip aš toliau gyvensiu? Iš ko aš gyvensiu, kai pasibaigs pinigai? O tai, ką dabar ir atsostogų nebegalėsiu išvažiuoti? Kas su manimi iš viso bus?“ Tokie pokalbiai su savimi – „burbelės“, kurie priimtini toli gražu ne kiekvienam, ilgainiui gali sukelti savigailos, savigraužos ir depresijos apraiškas, nes visos „burbelės“ prišaukia baimę, ne dėl to, kaip yra dabar, bet kaip dar bus ateityje. Protas pačiumpa šį jauką ir pradeda kurti detektyvą, kaip viskas bus tik blogiau ir blogiau. Pastoviai kartojamos mintys ir žodžiai užsuka nesibaigiančią proto karuselę, dr.Bacho žiedų terapijoje vadinama „užstrigusia plokštele“, kurią atstovauja paprasto kaštono žiedai (orig. White chestnut) ir nors situacija, kurioje tu esi visai nėra nei bloga, nei katastrofiška ar tragiška, kaip mėgsta interpretuoti tavo protas, tu jautiesi tragiškai ir katastrofiškai.

Ką gi daryti?

Kadangi, visi dalyvaujame asmeninių transformacijų žaidime ir turime tam daug gražaus laiko, galime išnaudoti jį savistabai ir dvasiniam tobulėjimui. Kiekvieną dieną skirti stebėjimui tiek savo emocinės būsenos, tiek proto komentarams. Pageidautina tai užrašyti sąsiuvinyje su prierašu „dėkoju“, nes kai visa tai baigsis, o tai tikrai įvyks, nes viskas turi pradžią ir pabaigą, kiekvienas turėsime neįkainuojamus asmeninių transformacijų romanus.

Pavyzdžiui, paimk situaciją, kai jautiesi „nelaiminga/as, nes nebeištversi dar trijų savaičių karantino, nes pasibaigs pinigai ir nebeturėsi valgyti“ ir atskirk, kur yra reali situacija ir kur yra „proto interpretacijos“, nes įprastai protas sugeba interpretuoti tik neigiama tematika, kuo situacija sudėtingesnė, tuo daugiau medžiagos jis turi sukurti savo scenarijams ir sukti „užstrigusią plokštelę“, kuri pasižymi savybe nenutilti ir naktimis. Proto interpretacijas galima pavadinti „viršsvoriu“ tavo kelioniniame bagaže, o už jį, kaip žinia, reikia papildomai mokėti savo ramybės kainą.

Galbūt karantino laikotarpį tu gali išnaudoti, atlikdamas savo kelioninio bagažo reviziją, atrinkti tai, kas jau pasenę, nebetarnauja tau, padėkoti visoms patirtims ir atsisveikinti. Atlik tokį eksperimentą: paimk popieriaus lapą, užrašyk dabartinę situaciją, kurioje esi, be jokių „gera“ ar „bloga“ etikečių. Atpažink ir atskirk, kas šioje situacijoje yra „tik situacija“ ir kas yra „proto interpretacija“. Tik pamėgink, tam dabar turi laiko, o jeigu nepatiks, galėsi vėl grįžti prie seno užsiėmimo, lipdyti vertinimo etiketes prie situacijų.

Pavyzdys:“ Aš sėdžiu kambaryje, ant kėdės, žiūriu pro langą, matau dangaus lopinėlį, medžius, girdžiu paukščius, aš kvėpuoju, reiškia aš esu gyva, įkvepiu, iškvepiu, dar kartą.“ Taip atrodo situacija, atmetus proto interpretacijas, taip vadinamą viršsvorį arba nesąmoningas mintis. Kaip tu jautiesi dabar? Galbūt pajautei, kad tau nuo pečių nusirito našta? Taip reaguoja tavo kūnas: nelaimingos mintys kuria nelaimingas emocijas, kurios, savo ruožtu, kuria nelaimingą kūno atsaką – skausmą ir ligas. „Tai, ką vadiname liga, yra tik galutinė stotelė ilgame procese. Liga neprasideda fiziniame kūne. Liga prasideda nuo neigiamų emocijų, ir dar toliau – nuo žmogiškųjų ydų.“ (Edvardas Bachas „Išsigydyk pats. Tikrosios ligų priežastys“)

Jei vėl leisi protui pateikti jo interpretacijas, atsidursi kino salėje arba teatre. Bet tu gi išeini iš salės, kai spektaklis pasibaigia? Žvelk į situaciją, kaip į kino filmą ar spektaklį, būk žiūrovu, stebėtoju, analizuok, atskirk. Ar tave pakvietė vaidinti šiame spektaklyje? Tu gi turi savo vaidmenį, prisimink. Jeigu įmanoma, atskirk tai, kas vyksta scenoje, nuo to, kas esi tu ir kas vyksta ŠIOJE AKIMIRKOJE, kuri yra vienintelė tikra. Praeities tu negali pakeisti, kad ir kas joje įvyko, o ateities dar nėra ir niekas nežino, kokia ji bus, taigi nerimauti dėl ateities, reiškia nerimauti dėl to, apie ką tu nieko nežinai. Egzistuoja tik ŠI AKIMIRKA, net jeigu tu prisimeni, kas buvo anksčiau, tu prisimeni tai DABAR, o tai yra būtent ši akimirka. Kai tu galvoji apie tai, kas dar bus, tai ,kai „tai“ ateis, tu būsi tame ateities taške ir vadinsi tai DABAR. Kai tu galvoji apie ateitį, iš dabarties pozicijos, tai yra tik MINTIS, kuri yra DABAR.

Ir kas man iš to? (Toks klausimas gali kilti ir tai yra normalu)

Egzistuoja DU PAPRASTI dalykai: GYVENIMAS (gyvybė) ir DABAR. Jeigu tu dabar kvėpuoji (paskaityk keletą ankstesnių pastraipų), tai reiškia tu turi viską, ko tau reikia.

  • GYVYBĖ yra milžiniška jėga ir ji yra tavyje.
  • DABARTYJE taip pat slypi galingas potencialas ir jeigu tu esi GYVA/S DABAR (DABARTYJE), tai reiškia tavyje slypi milžiniška galia.
  • Jei pridėsime (NE)LAIMĘ, kurią anksčiau paminėjau, tai ji nėra kažkas, kas yra išorėje, tai yra būsena, kuri slypi labai giliai tavo viduje ir ji susijusi su gyvybingumu. Kad sugrįžtų prie sąmoningo laimės pojūčio, žmogus turi patirti iššūkius, kai gyvenimas išspiria jį iš, taip vadinamos, komforto zonos. Šiandien, visuotinio sąmoningumo žadinimo procese, milijonai žmonių visoje Žemės planetoje yra žadinami, kiekvienas esame spardomas iš mūsų įprastinių komforto zonų ir, be abejo, kiekvienas tuos iššūkius priimame savaip.

Tai kas tas „prabudimas“ yra?

Tai būsena, kuri, beje, visiems yra suteikiama kaip gimimo dovana, tačiau, jeigu dovana lieka neišpakuota, tai žmogus ir gyvena savo gyvenimą, valdomą nesąmoningo proto, t.y. „vakar“ ir „rytoj“. Taigi, ši, kolektyvinio žadinimo situacija reikalinga tam, kad kiekvienas prisimintų savyje turintis KITOKĮ SĄMONINGUMĄ, t.y sąmoningumą, be mentalinių interpretacijų arba proto turgaus. Tai yra būsena, reikalaujanti didelio sutelktumo, pavyzdžiui: kopti į stataus kalno šlaitą, atlikti sudėtingą operaciją, spalvinti smulkų piešinį. Kai tu esi procese visa savo esybe, nelieka laiko jokiems proto komentarams. Tokiomis akimirkomis tu susisieji su savo Tikrąja savastimi, kuri nėra programuojama nesąmoningo proto, tada tu tampi Tikruoju Aš. Kai kurie jau yra pasirinkę tokį Kelią, tačiau iš prigimties žmogui reikia iššūkių, spyrio, sukrėtimo, kad jis atsipeikėtų ir tai, kas dabar vyksta, yra tas galingas kolektyvinis spyris.

Tai ką dabar daryti?

Paprasčiausia  – BŪTI AKIMIRKOS TYRUME, kuriame nėra KANČIOS, nes SITUACIJA nesukūrė kančios, ją sukūrė INTERPRETUOJANTIS PROTAS. Kadangi, kaip buvo paminėta teksto pradžioje, dauguma mes nekreipiame dėmesio ir neskiriame SITUACIJOS nuo INTERPRETACIJOS, dėl savo nežinojimo esame linkę suplakti juos į viena. Taigi, dabar, kai išsiaiškinome dalykus, jeigu tu pajausi, kad esi NELAIMINGA/S, PRISLĖGTA/S, NETEKUSI/ĘS VILTIES, PASKENDUSI/ĘS SAVIGAILOJE ar IŠSIGANDUSI/ĘS, atkreipk į tai dėmesį, pamaitink tą iškilusią emociją savo dėmesiu, netgi priimk tai, kaip tavo sąmoningumo pažadinimo skambutį, užduok sau šiuos klausimus:

  • Iš kur ta emocija kyla?
  • Iš kokių dalių ta emocija susideda?
  • Atkreipk dėmesį į tai, kas vyksta tavo sąmoningame prote, kuris yra daug gilesniame lygmenyje, nei įprasta mintis. Pvz.: vandenynas gali būti sąmoningo proto iliustracija, mintis – tik raibulys tame vandenyne.

Prabudimas prasideda tada, kai tu pradedi atskirti, SITUACIJĄ nuo to, ką PROTAS SAKO apie situaciją. Vis daugiau praktikuodamas sąmoningą mąstymą, tu suvoksi:

  • kokia galia slypi tavo gebėjime BŪTI AKIMIRKOJE,
  • buvimas dabarties akimirkoje yra sąmoningas, nes tame dalyvauja tavo intelektas,
  • sąmoningas buvimas šioje akimirkoje yra produktyvesnis(suteikiantis energijos), nei reaktyvumas.
  • proto interpretacijos visada yra skundai dėl situacijos, tai yra „viršsvoris“, kuris sekina ir atima gyvybinę energiją ir tu jautiesi nelaimingas,
  • nors skundimasis nėra malonus užsiėmimas, tačiau EGO protas mėgsta skųstis, tai apsprendžia jo identitetą.
  • Jei jautiesi NELAIMINGAS, atskirk, kad tai vyksta dėl proto interpretacijų, o ne dėl pačios situacijos, kuri yra tokia, kokia yra.

Kai tu esi bet kokioje situacijoje, atskirk ją nuo proto interpretacijų. Jeigu gali ką nors padaryti – padaryk, jei negali – palik tai. Neprivalai jaustis nelaimingu ir atsiduoti aplinkybių malonei, nes tavo galia yra ŠIOJE AKIMIRKOJE.

Už įkvėpimą dėkoju Eckhart Tolle „There is Another Way. Special Teaching.“

PAGALBA IŠ GAMTOS: Dr.Bacho žiedų esencijos.

  • White Chestnut/ Paprastojo kaštono žiedai, kai kankina „užstrigusios plokštelės“ būsena, nemiga.
  • Willow/Baltojo gluosnio žiedai, kai jautiesi auka, nes bijai prisiimti atsakomybę į savo rankas.
  • Cherry plum/ Vyšninės slyvos žiedai, kai bijai, kad prisikaupusios emocijos „nuraus stogą“.
  • Aspen/Drebulės žiedai, kai jauti nerimą be jokios priežasties.
  • Chestnut Bud/ Kaštono pumpurai, kai vis nepasimokai iš praeities klaidų.
  • Sweet Chestnut/ Kaštainio žiedai, kai išgyveni juodžiausią sielos naktį.
  • Mimulus/ Puikūno žiedai, kai bijai skurdo, netekti darbo, ligos, voro.
  • Rescue Remedy/ Gelbėtojo buteliukas pirmai pažinčiai su dr.Bacho žiedų terapija.

Pažink save“ – afirmacinės kortos pagal dr.Bacho žiedų terapiją – vienas iš kelių geriau pažinti savo emocijas, priimti jas ir pamilti save iš naujo.

***************************************************************

Asmeninės sesijos per zoom programą, tereikia susisiekti el.paštu leruta@gmail.com ir suderinti laiką.

Tu nepralaimi, kai tave nugali, tu pralaimi, kai pasiduodi. Išlikime ryšyje. Išdrįsk prašyti pagalbos.

 

***************************************************************

Jeigu tu perskaitei šias eilutes ir suradai vidinę ramybę, tai pasidalink su kitais, kam dabar jos labai reikia. Paremk esantį šalia, pasimetusį, nuliūdusį, išgyvenantį tamsiausią sielos naktį.

Registruokitės ir gaukite naujienas.

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2020. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Penktadienio mintys: du keliai

Tęsiu keliavimo temą. Šiandien su toltekų nagvaliu Migeliu Ruizu, kuris nuostabiai atskleidžia dviejų Kelių, kuriais keliauja visi žemės žmonės – meilės ir baimės, ypatybes.

“Meilėje nėra jokių prievolių.Baimė jų turi su kaupu. Eidami baimės keliu, viską darome todėl, jog turime tai daryti, ir tikimės, kad kiti elgsis taip pat, nes turi taip elgtis. Tai mūsų prievolės, o prievolėms imame priešintis. Kuo labiau priešinamės, tuo labiau kenčiame. Anksčiau ar vėliau mėginsime savo prievolių išvengti. Meilė, atvirkščiai, nekelia mums jokio noro priešintis. Viską darome todėl, kad norime daryti. Tai teikia malonumą ir tampa smagiu žaidimu.

Meilė nepuoselėja jokių lūkesčių, o baimėjejų į valias. Kai ką nors darome valdomi baimės, įsivaizduojame, kad taip turime elgtis, ir iš kitų tikimės to paties. Štai kodėl baimė skaudina, o meilė – ne. Jeigu mūsų lūkesčiai neišsipildo – jaučiame nuoskaudą – mums tai atrodo neteisinga. Tada kaltiname kitus – juk jie nepateisino mūsų lūkesčių. Mylėdami nieko nesitikime – jei ką nors darome, tai tik todėl, kad patys trokštame, o jeigu nenorime, tai nedarome. Kiti žmonės elgiasi taip pat, ir čia nėra nieko asmeniška. Kai nieko nesitikime, tai nesielvartaujame, jei nieko neįvyksta. Nejaučiame nuoskaudos, nes viską, kas nutinka, priimame natūraliai. Štai kodėl taip sunku mus įskaudinti, kai esame įsimylėję – nesitikime kažin ko iš mylimojo, o ir patys nejaučiame turį prievolių.

Meilės esmė – pagarba. Baimė nieko negerbia, net pati savęs. Jei man jūsų gaila, vadinasi aš jūsų negerbiu. Esu įsitikinęs, kad pats negalite pasirinkti, priimti sprendimų. Turėdamas nuspręsti už jus, prarandu jums pagarbą. O nejausdamas pagarbos stengiuosi kontroliuoti.Kai puolame aiškinti savo vaikams, kaip jiems reikia gyventi, dažniausiai jų negerbiame. Gailimės ir stengiamės daryti tai, ką jie patys turėtų nuveikti. Negerbdamas savęs panyru į savigailą ir manau, kad nesu pakankamai geras ko nors šiame pasaulyje pasiekti.

Meilė negailestinga -ji nieko nesigaili, tik užjaučia. Baimė alsuoja gailesčiu, ji gailisi kiekvieno. Jei nejaučiate man pagarbos ir nemanote, kad esu pakankamai stiprus pasiekti sėkmės – jums kyla gailestis. O meilė gerbia. Mylėdamas aš tikiu, kad jums pavyks. Neabejoju, jog esate pakankamai stiprus, protingas ir geras, kad pats galėtumėte priimti sprendimus. Man nereikia spręsti už jus. Jūs ir pats galite tai padaryti. Ištiesiu jums ranką, jei suklupsite ir padėsiu atsikelti. Padrąsinsiu:“Tu gali įveikti šią kliūtį, tik pasistenk.“ Tai užuojauta, ne gailestis. Užuojauta kyla iš pagarbos ir meilės, tuo tarpu gailestis apima tada, kai trūksta pagarbos, o baimės apstu.

Meilė visada prisiima atsakomybę. Baimė atsakomybės vengia, bet tai nereiškia, kad jai pavyks išsisukti. Bandydami išvengti atsakomybės darome didžiausią klaidą, nes kiekvienas veiksmas baigiasi kokiu nors rezultatu. Visos mūsų mintys ir veiksmai sukelia pasekmes. Todėl kiekvienas žmogus yra visiškai atsakingas už savo veiksmus, net jeigu visai to nenori. Gali būti, kad kiti žmonės panorės sumokėti už jūsų klaidas, bet jums vis tiek teks sumokėti ir pačiam – taigi užmokestis bus dvigubas. Stengiantis prisiimti atsakomybę už kitą asmenį, kyla didelė drama.

Meilė besąlygiška. Baimė kelia daug sąlygų. Eidamas baimės keliu, aš myliu tave, jeigu leidi man tave kontroliuoti, jeigu esi man gera, jeigu esi tokia, kokią tave įsivaizduoju. Susikuriu tavo įvaizdį pagal savo norus ir smerkiu už tai, kad nesi ir niekada negalėsi būti tokia. Dažnai man netgi būna dėl tavęs gėda, nes nesi tokia, kokios norėčiau. Būdama kitokia verti mane jaustis nepatogiai, o aš suirztu ir prarandu kantrybę. Tik apsimetu esąs malonus. O meilės kelyje nėra jokių “jeigu“ ir jokių sąlygų. Mes neturime teisės keisti kito žmogaus, lygiai kaip kitas neturi teisės keisti mūsų. Jei pasikeisime, tai tik todėl, kad patys to trokštame, nes nebenorime daugiau kentėti.

Dauguma žmonių visą gyvenimą keliauja baimės keliu. Jie būna su kokiu nors žmogumi, nes yra įsitikinę, kad privalo taip elgtis.

Savo partnerį ir save jie paskandina lūkesčiuose.

Mes kenčiame, nes bendraujame tokiais būdais, kurie atsirado dar prieš mums gimstant.

Žmonės teisia kitus ir patys yra teisiami, šmeižia viena kitą, apkalba su draugais, liežuvauja baruose. Sukiršina šeimos narius.

Kaupia emocinius nuodus ir perduoda juos savo vaikams.

Meilės kelyje viešpatauja teisingumas: suklydę sumokate tik už savo klaidą, o jei tikrai save mylite – iš jos pasimokote. Baimės kelyje jūs verčiate save tūkstantį kartų mokėti už tą pačią klaidą.“ (Don Miguel Ruiz “Menas mylėti“)

Šį kartą įvyko tai, kas vyksta jau daugelį kartų – sėsdama rašyti turėjau visai kitus tikslus – pasidalinti savo pamąstymais su tais, kurie laukia ir skaito. Bet rašydama šias Migelio Ruizo išminties eilutes  suvokiau, kad apibendrintai parašiau apie asmeninio augimo programos “Gyvenu BE pykčio“ temas. Šiuo keliu einame jau aštuoniolikta savaitė. Su dešimties žmonių grupe drauge mokomės gyventi be pykčio- t.y. mokomės pirmiausia atpažinti paslėptas jo formas, atliekame pratimus ir drauge išgyvename vidinius virsmus bei galingas transformacijas. Jaučiu didžiulį dėkingumą kiekvienai grupės narei, patikėjusiai manimi ir pasiryžusiai stoti į kovą su savo vidiniais baubais, narsiai einančioms į “areną“, krintančioms ir besikeliančioms tam, kad išliktų ištikimos sau, kad susigrąžintų meilę sau, kad toliau gyvenime eitų Meilės, o ne Baimės Keliu. (Išsamiai programą pristatysiu rudenį, kai pirmoji grupė baigs kursą)

****************************************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.