Asmeninių transformacijų žaidimas “Lokys“

Paskutinės rugpjūčio dienos, palankiausia metų Mėnulio Jaunatis ir atnaujintos “Drugelio efekto“ mokymų temos. Kai pavasarį baigėme “Lokio“ kursą, viena studentė nusistebėjo “ tai čia drugelis ar lokys? Jie tokie skirtingi.“ Pagalvojau ir atsakymas, kuris atėjo tą akimirką mane patenkino, ją – taip pat:

                      DRUGELIS TIEK SUSTIPRĖJO, KAD ANT JO SPARNŲ LAIKOSI LOKYS.

 

Logo autorė Kotryna Lenkauskaitė

 

ASMENINIŲ TRANSFORMACIJŲ ŽAIDIMAS “LOKYS”

 

I.PAKOPA – PAPĖDĖ. Šią dalį sudaro trys pagrindinės savęs pažinimo kryptys:

  1. Dr. Bacho žiedų terapija – savo emocijų pažinimas ir pagalba sau (augalų archetipai, subtilios augalo energijos, afirmacijos – gydantys žodžiai).
  2. Kvapiosios augalų esencijos – augalo komunikacinė sistema, poveikis žmogaus kūnui, protui ir dvasinei būsenai.
  3. Prisilietimas – penkių žmogaus juslių pritaikymas gerai savijautai.

P.S. šio sezono fokusas į dr. Bacho žiedų terapiją.

 

II.PAKOPA – KALNAS. Šioje žaidimo dalyje yra “LOKIO PAŽADINIMAS”, t.y. pykčio reabilitavimo programa.

 

III. PAKOPA – VIRŠŪNĖ. Praėjus prieš tai buvusius etapus, prasideda sudėtingiausias – “LOKYS GILYN” etapas, t.y. Visatos dėsniai ir Aš.

 

ISTORIJA.

Apie dr.Bacho žiedų terapijos filosofiją ir principus pasakoju nuo 2015 metų, kai, po trejų studijų metų Didžiojoje Britanijoje, tapau sertifikuota Bacho fondo praktike. Nors ši terapija visame pasaulyje yra plačiau taikoma daugiau nei 80 metų, esu susidūrusi su iškraipytomis jos interpretacijomis. Mano siekis sužinoti ir perteikti autentišką mokymą nuvedė į dr. Edvardo Bacho tėvynę, kurioje ši dvasios ir kūno gydymo sistema yra saugoma ir puoselėjama pasišventusių sekėjų.

Pasibaigus vienos grupės mokymams, studentai pageidavo toliau gilintis į bendražmogiškas neigiamas emocijas. Tai paskatino mane kruopščiau pasigilinti į pykčio emociją. Išstudijavusi  psichologijos mokslų daktarės, religijų ir meditacijų žinovės Brendos Shoshannos medžiagą, pati praėjusi ją taikyti ir adaptavusi, 2017 metų pavasarį pateikiau “Gyvenu be pykčio” programą, kurią pradėjo dešimt savanorių. Trisdešimties savaičių iššūkį sėkmingai išlaikė keturi. Tai dar kartą įrodo, kad vidinis darbas su savimi, t.y. savo neigiamų emocijų iškapstymas, pripažinimas ir jų pakeitimas į teigiamas, yra labai sudėtingas procesas. Nepaisant kilusių sunkumų, likusieji dalyviai buvo patenkinti savo rezultatais ir, kaip visada, užbaigus vieną programą, pakibo klausimas: o kas toliau?

Toliau sekiau pykčio pėdsakais, kurie atvedė į archetipų pasaulį. Jungo krypties psichoanalizės specialistės, mokslininkės dr. Clarissos Pinkola Estes knyga “Bėgančios su vilkais”, kurią ji rašė daugiau nei dvidešimt metų, tapo mano didžiausiu įkvėpimo šaltiniu. Įkvėpta autorės pasakos “Mėnulio lokys” ir paskatinta į pyktį bei atlaidumą pažvelgti kitaip, išplėčiant jų ribas, sukūriau programą – žaidimą “Lokys”. Praėjusi abi programas su skirtingomis grupėmis, šiais metais nusprendžiau jas apjungti. Taigi, antroji – kalno – pakopa yra skiriama pykčio reabilitavimui ir vadinasi “Lokio pažadinimas”. Ją sudaro 20 savaičių, viena savaitė yra skirta vienai pykčio formai: dalyvis gauna visą teorinę medžiagą, praktines užduotis ir papildomą medžiagą – knygų ir kino filmų sąrašą. Kas dvi savaites vyksta gyvi susitikimai grupėje, diskusijos, refleksijos, pagal asmeninį poreikį galima konsultuotis asmeniškai.

Trečioji pakopa – viršūnė, tai ankstesnio darbo su savimi tąsa, kuri remiasi gilesniu savęs pažinimu per visatos dėsnių poveikį.

 

D.U.K.

  1. KODĖL LOKYS ?

Lokio simbolis sutinkamas įvairiose senovinėse pasakose nuo pat žmonijos priešaušrio. Senovės žmonėms lokys įkūnijo prisikėlimą. Lokio patelė, praleidusi visą žiemą miegodama, pavasarį pabunda, ir ne viena – su jaunikliu. Kaip rašo Clarissa Pinkola Estes, šie žvėrys – tai puikiausia mūsų visų gyvenimo metafora: tai, kas atrodė negyva, ne tik atgyja, bet ir pagausėja. Lokiai siejami su senovės graikų ir romėnų deivėmis Artemide ir Diana, kurios teikė moterims gebėjimą susekti, atpažinti ir išrausti visa ko dvasinius pradus. Japonams lokys – tai ištikimybės, išminties ir stiprybės simbolis. Lokys, kaip dvasios dalis, gali būti suvokiamas kaip tam tikras mūsų gebėjimas reguliuoti savo gyvenimą, ypač emocinį.(Clarissa Pinkola Estes)

 

  1. KODĖL ŽAIDIMAS?

„Gyvenimas – tai žaidimas, žaisk jį“. Perskaičiau šią frazę vienoje drabužių etiketėje, idėja sužavėjo ir užvaldė mane. Žaidimas visada turi pavadinimą, temą, trukmę, taisykles, priemones arba „žaislus“, žaisdamas žaidėjas mokosi, klysta, tobulėja, džiaugiasi laimėjęs ir pyksta pralošęs, griūna ir keliasi, eina pirmyn. Kiek bebūtų žmogui metų, viduje gyvenantis vaikas visada trokšta žaisti.

Pasaulinio garso paskaitininkas ir rašytojas Robin Sharma sako, kad ”vaikai nuolatos svajoja, o tu? Kai išsakai kokią nors neįprastą mintį, iš tavęs pasijuokia? Nieko. Visų laikų vizionieriai pradžioje būdavo išjuokiami. Tik vėliau, jų atkaklaus darbo bei pastangų rezultatai pelnė jiems pripažinimą ir šlovę. Visuomenė užhipnotizuoja, sukiša į dėžutę, nustato ribas ir taisykles, tačiau tavo vertybes atspindi kasdieninis tavo elgesys.” Tai kodėl nepažaidus?

 

  1. TRANSFORMACIJA.

“Lokys” tai – žinios + įkvėpimas + palaikymas = ilgalaikiai pokyčiai, kurie išlieka.

Gausybė seminarų, vebinarų, knygų ir sertifikatų nesukuria pokyčių gyvenime, juos sukuria gautų žinių pritaikymas kasdieniame gyvenime. Visi pokyčiai pradžioje būna nepakeliami, todėl reikalinga valia ir palaikymas, kurį gauname grupėje. Tik ilgalaikis ir disciplinuotas darbas duoda norimą rezultatą. Sunku? Bet čia esi ne dėl lengvo kelio, o todėl, kad nori įdomaus ir džiaugsmingo gyvenimo. Transformacija – tai naujų aspektų aktyvavimas, evoliucinė programa. Visata evoliucionuoja dėka transformacijos procesų. Transformacijos yra tai, kas išlieka amžinai.

 

  1. KODĖL ASMENINĖ?

Toltekų nagvalis, rašytojas Migelis Ruizas sako, kad nesveikus santykius su kitais žmonėmis galima išgydyti, tačiau pradėti pokyčius reikia nuo savęs paties: išdrįsti būti nuoširdžiam pačiam su savimi ir, prisiimant atsakomybę už visus savo veiksmus, valdyti savo paties reakcijas. M. Ruizas taip pat priduria, kad „kiekvienas žmogus žemėje sapnuoja savo Sapną ir, norėdamas išmokti suvaldyti savo Sapną, t.y. gyvenimą, turi išmokti daug dalykų, iš kurių svarbiausias – nepakliūti į paties Sapno pinkles“. Pagrindinė šios gyvenimo filosofijos pamoka: „kiekvienas žmogus žemėje sapnuoja savo Sapną ir atsakingas yra tiktai už savąją Sapno dalį, taigi daryti pokyčius, t.y. transformacijas, gali tik savo Sapno/Gyvenimo ribose“. Kiekvienas šios žemės keliautojas žingsniuoja savo keliu, savo ritmu ir nors jam galima patarti ir pagelbėti, savo kelią jis turi nueiti pats.

 

  1. KODĖL TOKIA ILGA?

Moksliniais tyrimais įrodyta ir patvirtinta (University College of London), kad 66 dienas atliekamas naujas veiksmas tarsi instaliuojamas, integruojamas į smegenis, naujai atsiradusi neuronų jungtis yra stiprinama, o ilgą laiką ir nuosekliai atliekant tą patį veiksmą, atsiranda automatizmas, bei ugdoma valia. (Robin Sharma)

Mokymasis visą gyvenimą (angl.“life-long learning”) – visada tinkama investicija. Naujų dalykų mokymasis skatina naujų smegenų neuronų jungčių formavimąsi, o tai yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią įvairioms degeneracinėms ligoms (Alzheimerio, Parkinsono). Be to, bendraminčių susitikimai padeda išlaikyti ir stiprinti socialinius įgūdžius, kurie su amžiumi silpnėja ir nyksta. Vienintelis būdas įvaldyti ką nors nauja – treniruotis. Antuanas de Sent Egziuperi rašė apie mažų žingsnelių meną, P.Coelho sako: “tu nepralaimi, kai tave nugali, tu pralaimi, kai pasiduodi”. Pabaigai – to paties autoriaus žodžiai: “net aukščiausi medžiai išauga iš mažų sėklyčių, prisimink tai ir nebandyk paskubinti laiko.”

LOKIO CREDO:

TĘSTINUMAS = NEUROPLASTIŠKUMAS = ILGALAIKIŠKUMAS = TRANSFORMACIJA = GERA NUOTAIKA = TOBULA SVEIKATA = NAUJAUSIA SAVO PATIES VERSIJA.

“LOKIO PAŽADINIMAS”

INVESTICIJA už 20 savaičių – 600 . (dėl atsiskaitymo dalimis pagal asmeninį planą galima tartis asmeniškai)

Įskaičiuota: visa metodinė medžiaga (siunčiama į el.paštą ir išlieka visą gyvenimą),10 grupės susitikimų (3val.trukmės, kas 2 savaitės), papildomos literatūros ir filmų sąrašas.

Asmeninės konsultacijos neįskaičiuotos (pagal asmeninį poreikį derinama individualiai).

INFO :+370 68774541 arba el. paštu : leruta@gmail.com

Registracija vykdoma sumokėjus 50€ registracijos mokestį. Jeigu dėl kokių nors priežasčių negalėsite dalyvauti renginyje, sumokėtą mokestį galėsite panaudoti kitiems seminarams ar paslaugoms.
Jeigu renginys neįvyksta – visa sumokėta suma grąžinama.

 

PLANUOJAMA  PRADŽIA:  2020 sausio mėn. (vieta bus paskelbta susirinkus grupei). 

 

 

 

2017 – 2019 pilotinės grupės dalyvių atsiliepimai(viešinami su jų leidimu).

“Мan labai patinka nauji dalykai mano gyvenime – stengiuosi juos fiksuoti ir jais pasidžiaugti, patiko daryti kažką gero. Visa tai praskaidrina, nuspalvina mūsų gyvenimą, be to, per šią programą daug rašiau. Man tik trūko “gyvų“ dalyvių susitikimų, per kuriuos galėtumėm pasidalint kaip mums visiems sekasi. Aš turiu priklausomybę gyvam bendravimui ir pasidalinimui”(J.D.)

 

 

“Suvokimas, kad pasaulį valdo tik meilė arba baimė – ir renkiesi, kurios poziciją palaikai- tuo ir tampi. 2D taktika ne iš karto “prilipo”, bet pamažu ėmė “vežti”, tapti kasdienės rutinos dalimi. Mokėjimas atlikti džiaugsmingai, įžvelgti grožį ten, kur anksčiau tik burbėdavau, patikėkiti savimi – yra daug. Kuo mažiau baimės, kaltės, savigraužos, kuo rečiau užkliūnu už “aukos kaliošių”, tuo drąsiau žengiu pirmyn.

Asmeninės konsultacijos yra neįkainiojama paslauga – kartais tiesog nematau, kas yra už širmos, esu šalia, bet negaliu įvardinti to, kas svarbiausia.

Tęsinys yra gerai, nes eini giliau, kartojiesi tai, ką jau mokeisi. (R.D.)

 

Labiausiai prigijo savęs, gyvenimiškų situacijų stebėjimas iš šono. Tapo įdomiau gyventi. Galbūt iš pradžių nelabai susigaudžiau ką ir kaip turiu daryti, tačiau asmeninė konsultacija viską sudėliojo į savo vietas. Labai patiko, kad subūrėme grupelę, kuri dalinasi perskaitytomis knygomis, mintimis, filmais, jausmais. Papildomos informacijos apie knygas, filmus, patarimus galime rasti ir programos medžiagoje, tai labai šaunu. Man atrodo, kad mokytojas sudomina, duoda raktą mokiniui ir nuo jo didelė dalis priklauso ar jis pasinaudos tuo raktu ar atrakins žinių duris ir kiek toli nueis. Man asmeninės sesijos buvo labai reikalingos, jų metų iškapstydavome visai netikėtus, užslėptus jausmus, emocijas, išspręsdavome klausimus, susijusius su programa, susidėliodavome veiksmų planą.

Užbaigti ir eiti vienai pradėtu pokyčių keliu nesinorėtų. Gal norėtųsi kokių praktinių dalykų, kvėpavimas, meditacija ir kita, kas prisidėtų prie užsibrėžto tikslo siekimo, nes dabar kartais nemokėjimas valdyti emocijų, galbūt per retai naudojami patarimai pateikti programose, trukdo tai pasiekti.“ (D.T.)

 

„Čia viskas buvo kitaip ir kitu kampu. Pirmiausiai, reikėjo išsikelti tikslą, kurį noriu pasiekti. O tik paskui mažais, bet užtikrintais žingsneliais kopti į tą menamo kalno viršūnę prie Lokio olos, sidabrinio jo plauko. Kiekvieną savaitę visi „lokiai“ gaudavome mokytojos Rūtos paruoštas namų darbų užduotis. Pirmą kartą sužinojau kaip ir su kuo „valgomas“ koliažas. Oi ne iškarto jis man pasidavė. Teko save suimti į rankas. Įdomūs ir kartu sudėtingi  laukė kiti namų darbai: tai knygą, straipsnį perskaityti, tai filmą pažiūrėti, tai į spektaklį, koncertą nueiti. Dar bent vieną žmogų per dieną nudžiuginti,  savo nusistovėjusią dienotvarkę kitu kampu pasukti. O  svarbiausia – stebėti  save iš šono kaip elgiesi, kaip reaguoji, kai kažkas kitas nori įskaudinti, užgauti ar nudžiuginti. Nes pagrindinis Lokio bruožas – savistaba. Pradžioje buvo sunkoka, bet paskui palengva iš lėto įsivažiavau. Išsikeltą tikslą pasiekiau tik iš dalies. Žinau kur dar  reikia labiau pasitempti. Bet ir dabar pasiektas rezultatas džiugina. Daug atsakymų į rūpimus klausimus radau asmeninėse mokytojos  Rūtos konsultacijose. Tiksliau tuos atsakymus jos pagalba turėjau pats „atsikapstyti“. Nors pati „Lokio“ programa pasibaigė, bet tie „namų darbai“ tikrai tęsiasi. Jie kažkaip prigijo ir linkę toliau tiktai augti.“(A.Ž.)

 

“Geriau suvokiau, ko reikia, norint geriau jaustis, kaip sau padėti, pradėjus keisti mintis, jaučiuosi daug labiau pasitikinti savimi, ir sekasi labiau. Mažiau patiriu įtampos, mažiau pavargstu. svarbiausia, nestoviu vietoje, užstrigus savo blogoje savijautoje, tarsi spąstuose. Prigijo padėkų rašymas, afirmacijos, knygų skaitymas. Visa tai padėjo jaustis geriau, todėl tęsiu tai ir toliau. Asmeninės sesijos padėjo atsakyti į iškilusius klausimus, be to, tai buvo pastiprinimas, užtvirtinimas tęsti toliau. Tai padeda greičiau pajudėti pirmyn ir neužstrigti kuriuose nors dalykuose.

Tęsinys būtų reikalingas praėjus kuriam nors laiko tarpui. Galbūt net metams. Nes dabar reikia kartoti ir stiprinti tai, ką pradėjome daryti šių programų metu. Bet naudinga būtų kartais susitikti patikrinti progresą ir padirbti stipriau.

Jūsų programa daugumai labai reikalinga, net būtina. Tai tarsi minčių, emocijų ir dvasios higiena, stiprinimas, lavinamas, treniravimas. Toks darbas su savimi labai pagerina gyvenimo kokybę, nes mažina įtampą, nuovargį, blogą savijauta. Ir dar labai gerai, kad Jūs nuoširdžiai visais rūpinatės ir jaučiat, kada paspausti, kada palaikyti. Ir mokote savo pavyzdžiu. Ir dar, iki šiol, niekada nemačiau, kad aš gražus žmogus, niekaip negalėjau to įželgti. O dabar matau ir laikau save gražia (nekalbu apie išorę) ir užplūsta šiluma, tai nuostabu, sunku nusakyti žodžiais, koks tai geras jausmas.” (D.A.)

“Mokymasis neturi pabaigos, net jeigu pasikartoju tai, ką jau žinau. Kiekvienas grupės susitikimas – tai ėjimas į priekį, ieškojimas ir atradimas. Pasirinkau “Lokį” todėl, kad praplėsčiau suvokimą ir įgaučiau praktinių įgūdžių. Kiekviena pakopa – tai žvilgsnis iš kito kampo, kartais susidėlioja tai, kas buvo praėjusioje programoje. Neturėjau jokių lūkesčių, ėjau žinodama, kad bus įdomu ir naudinga, smagu ir gera. Įdomiausia yra tai, kad sudėtingi dalykai pateikiami paprastai ir suprantamai, pratimų atlikimas padeda atlikti minčių “reviziją”. Sąmoningai atlikus pratimus, mažėja neigiamų, stabdančių progresą minčių. Žinoma, kad liko neatliktų užduočių, bet tai – tik laiko klausimas. Jei leidiesi įsukamas į kasdienį skubėjimą, pasiduodi akimirkos silpnumui ir neužrašai atėjusios idėjos, viskas nuplaukia pasroviui. Ir vėl pradeda iš pradžios. Labai norėtųsi daugiau praktinių- meninių užduočių.” (D.R.)

Pasirinkau “Lokį”, nes norisi pažinti save giliau. Man įdomiausias dalykas – stebėti save, analizuoti savo poelgius, atpažinti pykčio forma sir apraiškas.Gal per mažai laiko skiriu rašymui. Mane pilnai tenkino programa. Gal kartais norėjosi daugiau meditacijų.”(T.D.)

“Kai baigėsi programa “Gyvenu be pykčio”, norėjosi tęstinumo, naujų žinių, suvokimo, kurie dažniausiai ateina per savianalizę ir savistabą. Man patinka, kad po kiekvienos programos turime užbaigimo ritual – kelionę į salą, koncertą ar spektaklį. Visos užduotys davė puikų galutinį rezultatą – pagilėjo savistaba! Neatlikau vienos užduoties – pakviesti savo “priešą” kavos puodeliui. Ateityje noriu daugiau laiko skirti skaitymui ir rašymui. Man labai tiko susitikimai grupėje, dalinimasis uždaroje grupėje, bendros išvykos.Tai galėtų tapti tradicija, nes puikiai paįvairina program naujais potyriais, sustiprina savitarpio ryšius ir pasitikėjimą, mes tapome kaip šeima.

Kadangi dalyvauju tęstinėse programose, tai visa informacija labai sklandžiai papildo ankstesnę, kartojimas padeda žinioms giliau įeiti ir tampa naujais įpročiai, naujais elgesio modeliais. Man tai labai patinka! Aš sąmoningai jaučiu kaip keičiuosi pati, keičiasi mano reakcijos, elgesys ir, akivaizdu, keičiasi visa mano aplinka. Tik kartais sunku suprasti ir priimti, kai aplinka keičiasi lėčiau, nei man norėtųsi, bet tai tikrai vyksta!(J.D.)

“Lokio” programa buvo ir yra kelionė gilyn į save, pradėti Kelio tęsinys. Neturėjau jokių lūkesčių, žinojau, kad programa bus įdomi, susitikimai – turiningi. Įdomiausia buvo stebėti, kaip programos metu “ateina” reikiamos knygos, patirtys, o dėsnių pažinimas leido geriau spręsti konfliktines situacijas, geriau pažinti artimus žmones, leido labiau įsiklausyti į vidinį balsa. Gal per mažai skyriau dėmesio namų rašto darbams, bet daugiau skaičiau knygų bei užsiėmiau kūryba. Manau, kad programos formatas tikrai yra geras ir išradinėti dviračio nematau prasmės.”(A.Ž.)

“Mano tikslas, dalyvauti asmeninių transformacijų programoje „LOKYS“, buvo – gilesnis savęs pažinimas, suvokimas ir savęs priėmimas. Dalyvavimo programoje intencija – ugdyti savo vidinę ramybę, kuri taptų atspari išoriniams veiksniams ir aplinkybėms. Šis mano siekis yra ilgalaikis, tai – viso šio gyvenimo užduotis,todėl džiaugiuosi mažomis pergalėmis. Sunkiausia buvo iškapstyti pasąmonines programas, įvardinti ir priimti savo prigimtines savybes, sudėtingi buvo kaltinimų ir nuoskaudų paleidimo pratimai, kvėpavimas ar atsitraukimas tyloje ( leidimas sau pykti ir pabūti su savimi), kavos gėrimas be vertinimo, apkalbų pakeitimas prasmingu pokalbiu. “Stop, atšaukiu, anuliuoju“ – “stebuklingi“ žodžiai ir “aukos“ pratimas. Gavau labai daug įrankių, kurie veda į ramesnę mane, suvokiančią, stebinčią save ir aplinką, besimokančią suvaldyti protą. Asmeninės sesijos programoje reikalingos ne tik palaikymui, bet ir aptarimui, įžvalgoms, susivokimui, pasitikslinimui ar detalių įtvirtinimui.
“>Praėjus 10 savaičių, mano Naujoji AŠ yra ramesnė, gebanti atsitraukti, stebėti iš šono, daugiau girdėti, ką sako kiti, plačiau suvokianti  pykčio formas, galinti jas atpažinti ir su jomis draugauti. Tikrai dar yra kur tobulėti, bet kasdien iš tiesų labai gera džiaugtis mažomis pergalėmis.“
Ar rekomenduotumėte kam nors šį kursą? Kaip apibudintumėte? Kas jums yra LOKYS?

“Taip, jau rekomendavau. Man tai yra giluminis savęs pažinimas ir mokymąsis priimti save tokią, kokia esu.Tai – mokymąsis pažinti savo emocijas, jas naviguoti ir neužsisklęsti, įvardinti ir, dirbant su savimi, paleisti. Lokys – tai mano vidinis pasaulis, kuris keliauja su manimi, manyje, ramybėje ir darnoje su aplinka”. (K.P.)

“Pasirinkau programą, nes atsirado noras pažinti save, suprasti savo elgesį, jį analizuoti ir keistis ten, kur matysiu spragas.Tikslas labai paprastas, žmogiškas – vidinė ramybė, nuo kurios, mano manymu, priklauso labai daug dalykų asmeniniame gyvenime. Tikslo link turbūt einame visą gyvenimą, bet man smagu, kad aš jau einu tiesiau, sparčiau ir žingsnių atgal mažėja.“

Kurias užduotis sekėsi sunkiai atlikti?

“Kai analizuoju save ir atrandu dalykų, kurie yra nemalonūs (o jų visada randame), būna nesmagu, todėl sunkiausia buvo rasti savo neigiamas vidines programas. Jos veikia pasąmonėje ir jas įvardinti sunku. Smagu tai, kad joms išlindus – jau gebame atpažinti. Mano gyvenime prigijo tolerancija, kito išklausymas, apkalbų atsisakymas, mokėjimas pakeisti temą, esant reikalui pasišalinti, gebėjimas tam tikrose situacijose būti stebėtoja, tiek aplinkos, tiek pačio savęs.“

Ar rekomenduotumėte kam nors šį kursą LOKYS?

Tikrai rekomenduočiau. Tik perspėčiau, kad reikės dirbti! Nes šie kursai nėra informacijos srautas. Darbas priklauso nuo paties žmogaus pastangų ir laiko, skirto pratimams  atlikti bei savęs pažinimui.“(R.M.)

**************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal! Registruokitės ir gaukite naujienas.

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Patys nuostabiausi santykiai

Ramunės Kerdokaitės foto

“Didžiausią dėmesį turite skirti patiems nuostabiausiems santykiams savo gyvenime – santykiams pačiam su savimi“, rašo Migelis Ruizas knygoje “Meilės menas.Toltekų išminties knyga“.

Vasarai pasitikus rudenį,ore pradeda sklandyti prisiminimais persunkta nuotaika. Dar yra laiko išbraidyti rasotas  pievas, išsimaudyti visuose Žemės vandenyse, prisimėgauti Saulės spinduliais, atsivalgyti įvairiaspalvių Žemės vaisių ir pasisotinus laukti kito etapo. Rudens rytmečių, apsikarsčiusių voratinkliais ir jaukių vis tamsėjančių vakarų prie žvakių šviesos. Su žolelių arbata ir įdomia knyga.

“Tai ne savanaudiškumas, o meilė sau. Šie jausmai  visiškai skirtingi. Esate savanaudis, jeigu žvelgiate į save be meilės. Turite mylėti save, tada meilė tik augs ir klestės. Ir santykius su kitu žmogumi kursite ne todėl, kad trokštate būti mylimas. Esate laisvas rinktis. Galite nuspręsti, kad norite būti su kitu žmogumi ir matyti jį tikrą. O jeigu jums nereikia to žmogaus meilės, galite nebemeluoti pats sau. Jaučiate pilnatvę. Kai pats spinduliuojate meilę, neieškote jos kitur, bijodamas likti vienas. Mylėdamas save galite būti vienas, ir tai jūsų neslegia. Esate laimingas pats su savimi, bet būti draugėje taip pat smagu“. (Migelis Ruizas)

Tęsiamas pavasarį duotas pažadas ir netrukus jums bus pateiktas 2019 rudens ir 2020 žiemos sezono tvarkaraštis. Tikiu, kad su Drugelio efektu, kuris pasitinka jau šeštąjį savo rugsėjį, rasite savo širdžiai mielą veiklą.

Visada malonu skaityti ir gera dalintis praėjusių programų dalyvių atsiliepimais,atsigręžti atgal ir pasidžiaugti nueito kelio pasiekimais. Atsiliepimai spausdinami su dalyvių sutikimu.

https://pixabay.com/users/janrye-4611168/

         “Mano tikslas, dalyvauti asmeninių transformacijų programoje „LOKYS“, buvo – gilesnis savęs pažinimas, suvokimas ir savęs priėmimas. Dalyvavimo programoje intencija – ugdyti savo vidinę ramybę, kuri taptų atspari išoriniams veiksniams ir aplinkybėms. Šis mano siekis yra ilgalaikis, tai – viso šio gyvenimo užduotis,todėl džiaugiuosi mažomis pergalėmis. Sunkiausia buvo iškapstyti pasąmonines programas, įvardinti ir priimti savo prigimtines savybes, sudėtingi buvo kaltinimų ir nuoskaudų paleidimo pratimai, kvėpavimas ar atsitraukimas tyloje ( leidimas sau pykti ir pabūti su savimi), kavos gėrimas be vertinimo, apkalbų pakeitimas prasmingu pokalbiu. “Stop, atšaukiu, anuliuoju“ – “stebuklingi“ žodžiai ir “aukos“ pratimas. Gavau labai daug įrankių, kurie veda į ramesnę mane, suvokiančią, stebinčią save ir aplinką, besimokančią suvaldyti protą. Asmeninės sesijos programoje reikalingos ne tik palaikymui, bet ir aptarimui, įžvalgoms, susivokimui, pasitikslinimui ar detalių įtvirtinimui.
“>Praėjus 10 savaičių, mano Naujoji AŠ yra ramesnė, gebanti atsitraukti, stebėti iš šono, daugiau girdėti, ką sako kiti, plačiau suvokianti  pykčio formas, galinti jas atpažinti ir su jomis draugauti. Tikrai dar yra kur tobulėti, bet kasdien iš tiesų labai gera džiaugtis mažomis pergalėmis.“
Ar rekomenduotumėte kam nors šį kursą? Kaip apibudintumėte? Kas jums yra LOKYS?

“Taip, jau rekomendavau. Man tai yra giluminis savęs pažinimas ir mokymąsis priimti save tokią, kokia esu.Tai mokymąsis pažinti savo emocijas, jas naviguoti ir neužsisklęsti, įvardinti ir dirbant su savimi, paleisti. Lokys – tai mano vidinis pasaulis, kuris keliauja su manimi, manyje, ramybėje ir darnoje su aplinka. “(Kristina)

“Pasirinkau programą, nes atsirado noras pažinti save, suprasti savo elgesį, jį analizuoti ir keistis ten, kur matysiu spragas.Tikslas labai paprastas, žmogiškas – vidinė ramybė, nuo kurios, mano manymu, priklauso labai daug dalykų asmeniniame gyvenime. Tikslo link turbūt einame visą gyvenimą, bet man smagu, kad aš jau einu tiesiau, sparčiau ir žingsnių atgal mažėja.“

Kurias užduotis sekėsi sunkiai atlikti?

“Kai analizuoju save ir atrandu dalykų, kurie yra nemalonūs (o jų visada randame), būna nesmagu, todėl sunkiausia buvo rasti savo neigiamas vidines programas. Jos veikia pasąmonėje ir jas įvardinti sunku. Smagu tai, kad joms išlindus – jau gebame atpažinti. Mano gyvenime prigijo tolerancija, kito išklausymas, apkalbų atsisakymas, mokėjimas pakeisti temą, esant reikalui pasišalinti, gebėjimas tam tikrose situacijose būti stebėtoja, tiek aplinkos, tiek pačio savęs.“

Ar rekomenduotumėte kam nors šį kursą LOKYS?

Tikrai rekomenduočiau. Tik perspėčiau, kad reikės dirbti! Nes šie kursai nėra informacijos srautas. Darbas priklauso nuo paties žmogaus pastangų ir laiko, skirto pratimams  atlikti bei savęs pažinimui.“(R.M.)

************************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal! Registruokitės ir gaukite naujienas.

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

Asmeninės transformacijos ir gilesnis savęs pažinimas „Lokyje“

Photo credits: janrye/Pixabay

„Kaip tu pasikeitei! Negaliu atpažinti tavęs!”, – išgirdau sutikusi seniai matytą bičiulę.

O aš pati ar gerai pažįstu save? Ilgus metus studijavusi, nagrinėjusi ir dalinusis savo atradimais bei pamąstymais su kitais, tik neseniai suvokiau, kad visi šie keliai veda į vienintelį tikslą – gilesnį savęs pažinimą. Savęs? Taip, savo tikrojo Aš, dieviškojo Aš, kaip bepavadinsi, savo sąvasties, esmės, prasmės ir to, kodėl esu čia. Senas kaip pasaulis klausimas! Bet nuo to nei kiek ne lengvesnis. Nes kiekvienam, čia viešinčiam, pateikiamos asmeniškos užduotys, sugalvotos lyg staigmenos ar dovanos, o išpakuoti jas galima tik perkandus siūlą ir išvyniojus. Ką daryti su gauta dovana, sprendžia irgi asmeniškai: nustebti, apsidžiaugti ar apsimesti besidžiaugiančiu, o gal supykti ir švystelėti dovaną į šiukšlyną?

Apie pyktį ir sukosi visos mintys daugelį pastarųjų metų. Richardas Bachas rašo, kad „geriausiai kitus mokome tų dalykų, kurių patys turime išmokti.“ Supratau, kad mano popierėlyje, kurį išvyniojau, buvo dovana „ pyktis“. Ir ką turėjau su juo daryti? Apsidžiaugti? Apsimesti, kad džiaugiuosi? Bet nuo apsimetinėjimo seniai suka vidurius. Užpykti ir šveisti dovaną šiukšlynan? Gal būtų geriausiai. Ramu. Kuriam laikui. Vėliau, tų nepriimtinų emocijų šiukšlyno smarvė persekios ir neduos ramybės. Intuicija pakuždėjo, kad atsakymas ateis, tereikia nurimti, pabūti savyje, lyg oloje atsiskyrusiai vienišei, ir ji tikrai ateis. Idėja. Mintis. Būdas.

Į mano gyvenimą atėjusi britų gydytojo Edvardo Bacho sukurta žiedų terapija, atnešė ir nenumaldomą domėjimąsi emocijomis. „Norėdamas pažinti kitus, turi išmokti pažinti save“ – kažkur perskaityti žodžiai giliai įsismelkė į protą ir liko visam laikui. Neigiamos žmogiškosios emocijos bei jų kilmės priežastys visada domino žmoniją, juolab kad ir emocijos yra tokios senos, kaip pati žmonija. Studijuodama dr.Bacho filosofiją, žmogaus, kaip emocionalios būtybės, pažinimą, suvokiau, kad įžengiau į milžinišką girią. Kiekviena nauja pažintis su emocijomis vedė vis gilyn, jaučiausi taip, lyg einama tolyn į mišką: dar vienas žingsnis, dar vienas, o atsigręžus atgal nebesimatė laukymės, todėl ir liko vienintelis kelias – pirmyn. Prisiminiau padrąsinančius rašytojos Klarisos Pinkola Estes žodžius, apie tai, kad jei bijosi eiti į mišką, tai nieko ir neatsitiks, o gyvenimas paprasčiausiai praeis pro šalį.

Taigi, kiekvienas žingsnis geriau pažįstant mane supančią aplinką, tapo dar vienu žingsniu į gilesnį savęs pažinimą: per augalo kvapą, sužadinantį pačias archaiškiausias jusles, iškapstančias nepageidaujamas ir žeidžiančias emocijas ir su tais išgyvenimais susijusius žmones; per subtilias žiedų vibracijas, veidrodžiu atspindinčias klaidžiausius sielos labirintus, per archetipus bei pasakų simbolius, kurie lyg monstrai išeina į gyvenimo teatro sceną, kad parodytų vienintelį svarbų kiekvienos esybės bruožą.

Savo emocijų atpažinimo pradmenys yra pažintinis dr.Bacho žiedų terapijos kursas, kuriame susipažįstame su britų gydytojo Edvardo Bacho asmenybe bei gydymo filosofija. Taip pat susipažįstame su laukinių augalų žiedais, kurių subtilias vibracijas pajautė šis išskirtinis žmogus, pasak kurio – tam tikro augalo žiedas iliustruoja vieną bendražmogišką emociją, kuri turi neigiamą ir teigiamą aspektus. Eidamas savo asmeninės kančios keliu, ieškodamas naujų būdų padėti sau, po išgyventos piktybinio vidurių auglio operacijos, ir kaip padėti savo pacientams, kenčiantiems nuo  įvairių negalavimų, jis sukūrė ir pasauliui paliko unikalią savęs pažinimo ir išgijimo sistemą. Ši holistinė savęs gydymo sistema atskleidė ne vieną svarbią žinią: „kiekvienas žmogus savo viduje turi įgimtą žinojimą“ ir „liga neprasideda fiziniame kūne, pirmiausia suserga žmogaus emocijos, o sekant dar giliau – visų žmogaus kančių priežastis yra  jo ydos.“ Studijuodama ir praktikuodama teta gydymą sužinojau tas pačias tiesas – kiekviena siela, ateina į žemišką kūną, kad išmoktų pamokas, išsiaiškindama savo ydas ir išmokdama paversti jas dorybėmis. Dalyvaudama Drakono programoje pas mokytoją Loretą Stonkutę dar kartą gavau patvirtinimą, kad „drakonas“ ir yra žmogiškosios ydos, o mano tikslas šioje žemėje – paversti jas dorybėmis, t.y. surasti po drakonu paslėptus talentus.

Kaip su žiniomis ateina išmintis, taip su išmintimi atėjo žinojimas ką daryti toliau ir anksčiau kankindavęs egzistencinis klausimas „kodėl?“ pasitraukė . Man išvyniojus savo popierėlį radau tai, su kuo turiu susitvarkyti. Tiksliau – susidraugauti!

“O kas toliau?” – po kelerių metų atėjo klausimas iš vienos grupės dalyvės, išklausiusios pradinį dr.Bacho žiedų terapijos kursą. Tuomet atėjo idėja sukurti ilgesnę programą, kuri suteiktų ne tik teorinių žinių, bet ir galimybes integruoti jas į kasdienį gyvenimą. Trisdešimt savaičių trukusi  asmeninių transformacijų programa „Gyvenu BE pykčio“ subūrė nemažą būrį Bacho terapijos praktikų ir ne tik. Prisijungė net tie, kurie pradžioje abejojo iš viso turintys pykčio. Jau pirmosios savaitės akivaizdžiai parodė, kad tariamai paslėptos, nepripažintos  įvairios pykčio formos prilygsta užmirštoms karo laikų bomboms, kurių nejudinant būna ramu, tačiau, pradėjus kastis po senais pamatais, jos drioksteli, išsprogdindamos viską aplinkui.

 Esu nuoširdžiai dėkinga visiems, kurie savanoriškai ir sąmoningai pasiryžo išsprogdinti senus pamatus, kad galėtų pradėti statyti naujus namus. O pokyčiai tikrai vyko: kiekvieną savaitę ištempdavome į dienos šviesą po vieną naują pykčio formą (ir iš kur jų tiek daug?!) O tada prasidėdavo tikras karas. Pagal viduje vibruojančių emocijų dažnį kiekvienas gaudavo savo pamokas – dovanėles ir išvyniojus jas, reikėdavo ką nors su tuo daryti. Visiems labai praversdavo palaikymas grupinių susitikimų metu ir humoro jausmas. Na, o atleidimas sau tapo raudona šios programos gija. Gyvenime, kaip ir kovoje – išlieka stipriausi, bet ne visada fiziškai, dažniausiai dvasiškai. Išlikusieji gavo didžiausias dovanas – pasitikėjimą savimi ir ugtelėjusią savivertę, tikėjimą, kad kantrybė, disciplina ir nuoseklumas pralaužia visas užtvaras bei susirado bendraminčių, artimų sielų.

„Ką darysim, kai programa pasibaigs?“ – nuskambėjo žodžiai iš programos dalyvės lūpų ir klausimas „ką daryti toliau?“ kurį laiką kabojo virš manęs, erdvėje, kol vieną dieną „visai atsitiktinai“ (nors gerai žinau, kad atsitiktinai nieko nebūna) nusileido „lokio“ pavidalu. Idėją padovanojo rašytojos Klarisos Pinkola Estes knygoje perskaityta mintis, kad pyktis gali būti mūsų mokytojas. Atėjo nenumaldomas noras išbandyti pykčio ir atlaidumo ribas, taip gimė dešimties savaičių asmeninių transformacijų programa „Lokys“, kurioje susipažinome su pasakų terapija bei kitais metodais. Šios programos esmė buvo pykčio įveikimo schema:

Aptikus pykčio apraišką, ramiai surasti gydomąją jėgą, kuri pasakoje yra Žynė, o mūsų gyvenime – vidinė išmintis.

Tada reikėjo apsispręsti ir pasiryžti keistis, įžengti į teritoriją, kurioje niekad nesi buvęs, pasakoje tai – lipimas į kalną arba gerai atpažįstama šių dienų saviugdos frazė „išeiti iš komforto zonos“.

Einant nežinomu nauju Keliu, neišvengiamai reikia perprasti iliuzijas ir jų prigimtį, t.y. nusiimti rožinius akinius ir išsiaiškinti kas yra kas. O tai yra skausminga, todėl kyla pagunda viską mesti ir įlipus į „aukos kaliošus“ sprukti atgal, ten, kur žinoma, nors ir klampinanti pelkė: „Ir ko ten lipti į tuos kalnus?, “Ko aš ten nemačiau?“, “Geriau jau būčiau iš viso nežinojusi…“

„Neįmanoma nieko pakeisti“, „Mano toks likimas, paveldėtas iš senelių“, „Ne visi gali to pasiekti“ – tai atgyvenusios programos, nuostatos ir ribojantys įsitikinimai, kurie puola kiekvieną keliautoją įvairiausių geliančių ir kandančių gyvių pavidalu jo naujajame Kelyje. Atpažinti užpuolikus ir rasti priemonių jiems įveikti padėjo asmeninės konsultacijos, kurių metu išsiaiškindavome tikslus ir numatydavome žingsnius jiems pasiekti, o taip pat surasdavome besislapstančius sabotuotojus ir vidinius kritikus.

Pasakos simbolių iššifravimas buvo žaisminga, sugrąžinanti į vaikystę, patirtis. Na, o simbolinis nusileidimas nuo kalno ir sunkiai gauto Lokio plauko sudeginimas, dar kartą įrodė, kaip svarbu kasdieniniame gyvenime pritaikyti praktiškai tai, ką išmoksti lankydamas begalę seminarų.

Gyvenimas Lokio ritmu parodė, kaip svarbu tolerantiškai priimti ne tik kiekvieną žmogų, kasdieną ateinantį į mūsų gyvenimą, bet ir su meile ir atleidimu priimti kiekvieną savo emociją.

Kasdienis gyvenimas pagal Lokį, kuris užmiega žiemos miegu, tačiau pavasarį prabunda ir pagimdo Lokiuką – naują projektą, naują problemos sprendimo būdą, naują santykių etapą, padėjo pajusti pirmapradžio, laukinio gyvenimo svarbą. Rimtis ir įsiklausimas į savo vidinį pasaulį, ateinantis su rudeniu ir gilėjantis žiemą, ankstyvą pavasarį sprogsta su visiškai nauja jėga. Laukimas, ką atneš ateinantis pavasaris suteikia gyvenimui magiško saldumo jausmą.

Gyvenimas pagal Lokį  išmokė  ne tik gyventi dėkingumo kupiną gyvenimą, susidraugauti su Valia, bet ir atpažinti  Vidinį Sabotuotoją ir Kritiką ir surasti  jiems vietą savo gyvenime, nes be jų negalėtume džiaugtis tomis dovanomis, kuriomis buvome apdovanoti. Į laisvę išėjo ilgus metus pogrindyje slėpęsi talentingi dailininkai, sportininkai, šokėjai, rašytojai.

Dėl šios akimirkos vertėjo kopti į kalno viršūnę, brautis pro aštrias, veidą braižančias šakas, gintis nuo bauginančių gyvių, įgyti Lokio palankumą, sugebėti įžvelgti jame atlaidžios meilės šviesulį, išdrįsti paprašyti sidabrinio Lokio plauko, su viltimi nešti plauką Žynei, su siaubu išvysti ugnyje sudegantį  tą plauką ir lyg iš Fenikso pelenų pagimdyti naują žinojimą, kad viską reikės atlikti pačiam. Kiekvieną kartą, vėl aptikus pykčio apraišką… Bet toks gyvenimas visada bus įdomus, spalvingas ir įkvepiantis.

„O kas toliau?“ . Kaip aš esu dėkinga už tuos klausimus! Nes, kol žmogaus galvoje kils tokių klausimų, tol jis nenumaldomai judės į priekį – kops į kalnus, plauks jūromis, ims į rankas teptuką ir dažus. Nes žmogaus paskirtis šios žemėje ir yra būti Kūrėju! Tiksliau – Bendrakūrėju!

**************************************************************************************

Nuoširdūs Lokio programos dalyvių atsiliepimai pasidalinami su jų leidimu:

“Pasirinkau Lokio programą, nes norėjosi pratęsti savo tiek vidinę, tiek išorinę kelionę po Pykčio valdymo programos. Jaučiuosi taip, lyg jau lagaminai būtų sukrauti, automobilis paruoštas, kryptis numatyta… Esu atvira tam, kas vyks, tam, ką sutiksiu, ką patirsiu, ką atrasiu.Ir man tai jau yra daug, nes būt pasiruošusiai ir drąsiai žvelgt į kelionę – gyvenimą, manau, yra labai puiku. Мan labai patinka nauji dalykai mano gyvenime – stengiuosi juos fiksuoti ir jais pasidžiaugti, patiko daryti kažką gero. Visa tai praskaidrina, nuspalvina mūsų gyvenimą, Be to, per šią programą daug rašiau. Man tik trūko “gyvų“ dalyvių susitikimų, per kuriuos galėtumėm pasidalint kaip mums visiems sekasi. Aš turiu priklausomybę gyvam bendravimui ir pasidalinimui. Asmeninės sesijos buvo naudingos, nes gavau asmeninių  patarimų, užduočių, lašiukų –  to, ko tuo metu reikėjo.“ (Jurgita D.)

Programa ,,Lokys“ yra tęsinys programos ,,be pykčio“. Viskas tarpusavyje susiję: tik giliau, toliau ir mažiau matoma išorėje. Tikslas buvo ir yra, kad išmokčiau ,,klausytis savo vidinio balso – mokytis būti autentiškai.“Mokymų metu teko  keisti nuoskaudas, piktas ir pavydo mintis į dėkojimą už gyvenimo pamokas, pastebimą grožio ir kito žmogaus sapno suvokimą,  suprasti, kad žinojimas ir tikėjimas yra du skirtingi dalykai. Atrodė, kad žodžiai ,,tuštuma“, ,,placenta“ ir kiti visiškai netinkami prie temos, bet…. Ateina laikas ir tai prisijaukini, ieškai kampo ir laiko savo mintims, sulėtini gyvenimo ritmą, kad pajustum savo virpesius, savo dažnį, savo mintis ir galop kažkur giliai užkištus nesuprastus norus. Suvokimas, kad pasaulį valdo tik meilė arba baimė – ir renkiesi, kurios poziciją palaikai- tuo ir tampi. 2D taktika ne iš karto prilipo, bet pamažu ėmė “vežti“, tapti kasdienės rutinos dalimi.  Mokėjimas atlikti džiaugsmingai, įžvelgti grožį ten, kur anksčiau tik burbėdavai – patikėkit – yra daug. Kuo mažiau baimės, kaltės, savigraužos, kuo rečiau užkliūni už aukos kaliošių- tuo drąsiau žengi pirmyn. Asmeninės konsultacijos yra neįkainiojama paslauga – kartais tiesog nematai, kas yra už širmos- esi šalia, bet negali įvardinti to, kas svarbiausia. Asmeninės konsultacijos metu greitai Rūtos dėka  atsijoji pelus nuo grūdų ir konkrečių klausimų, užuominų pagalba įvardinu pati, kokie tai grūdai. Mielai rekomenduočiau tai, kuri nori keistis ir supranta, kad viskas tik jos pačios mintyse ir pastangose, kad teks keisti palaipsniui požiūrį, ieškoti savyje giliai paslėptų lobių ir juodų ertmių, kažkada nugrūstų pasąmonėn įvykių, traukti juos, išgyventi iš naujo ir paleisti – jei tam pasiruošiusi- šis kursas Tau. Patikėk, kad norint pasiekti, teks sunkiai padirbėti, bet koks bus džiaugsmas, kai suprasi, kad išėjai iš savo ar iš protėvių atėjusių įsitikinimų narvo… bus nuostabu. Nori to? Tada registruokis į programą .(Rita D.)

Dalyvavau ne viename organizuojamame mokyme, nesinori sustoti, bendraminčių ratas, mokytojos palaikymas, skatina semtis gilesnių žinių. Noro nepakanka, kad vyktų įpročių ir charakterio pokyčiai. Įpročių formavimas (laiko skyrimas vidiniam tobulėjimui, kūno sveikatinimui ir kt.) padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus, užtikrinti ilgalaikį pokytį. Man sunkiai sekėsi suformuoti tikslus. Rūtos dėka mes juos sudėliojom, dabar turiu aiškų tikslą ir datą, kurio nuosekliai siekiu. Sunkiausiai sekėsi gydyti vaikystės traumas. Tikriausiai per ilgą laiko jos pakankamai giliai išsikerojo. Labiausiai prigijo savęs, gyvenimiškų situacijų stebėjimas iš šono. Tapo įdomiau gyventi. Man asmeninės sesijos buvo labai reikalingos, jų metų iškapstydavome visai netikėtus, užslėptus jausmus, emocijas, išspręsdavome klausimus, susijusius su programa, susidėliodavome veiksmų planą, Rūtos pastebėjimai priversdavo susimastyti, pastebėdavo tai ko pati nepagalvotum. Šį kursą rekomenduočiau po programos Gyvenu be pykčio. Pastaroji programa buvo tikrai vertinga ir būtent ji motyvavo toliau tobulėti. Rūtele,  iš visų kitų išsiskiri tuo, kad žvelgi giliau, nepaviršutiniškai, tas mane ir traukia bei įkvepia eiti toliau.“ (D.T.

“ Tikslas buvo tapti laimingesnei, ir jaučiau, kad darydama užduotis tikrai tampu. Geriau suvokiau, ko reikia, norint geriau jaustis, kaip sau padėti, pradėjus keisti mintis, jaučiuosi daug labiau pasitikinti savimi, ir sekasi labiau. Mažiau patiriu įtampos, mažiau pavargstu. Sunkiau sekėsi atlikti su meile tėvams susijusias užduotis, bet dabar jau neatrodo taip sunku. Atlikau ir jaučiuosi daug lengvesnė ir laimingesnė. Prigijo padėkų rašymas, afirmacijos, knygų skaitymas. Visa tai padėjo jaustis geriau, todėl tęsiu tai ir toliau. Lokio programa man labai patiko. Labai gerai buvo, kad turėjome reguliarius individualius užsiėmimus. Asmeninės sesijos padėjo atsakyti iškilusius klausimus, be to, tai buvo pastiprinimas, užtvirtinimas tęsti toliau. Labai gerai turėti tą pastiprinimą, palaikymą iš nusimanančio, autoritetingo asmens. Tai padeda greičiau pajudėti pirmyn ir neužstrigti kuriuose nors dalykuose. Rekomenduočiau. Tokio kurso daug kam reikėtų, tik nemažai žmonių tiesiog nežino, kad galėtų sau taip padėti. Jūsų programa daugumai labai reikalinga, net būtina. Tai tarsi minčių, emocijų ir dvasios higiena, stiprinimas, lavinamas, treniravimas. Toks darbas su savimi labai pagerina gyvenimo kokybę, nes mažina įtampą, nuovargį, blogą savijauta. Ir dar labai gerai, kad Jūs nuoširdžiai visais rūpinatės ir jaučiat, kada paspausti, kada palaikyti. Ir mokote savo pavyzdžiu. Ir dar, iki šiol, niekada nemačiau, kad aš gražus žmogus, niekaip negalėjau to įželgti, mačiau, tik bjaurastį. O dabar tarpais matau ir laikau save gražia (nekalbu apie išorę) ir užplūsta šiluma, tai nuostabu, sunku nusakyti žodžiais, koks tai geras jausmas.“ (D.A.)

“Čia viskas buvo kitaip ir kitu kampu. Pirmiausiai reikėjo išsikelti tikslą, kurį noriu pasiekti. O tik paskui mažais, bet užtikrintais žingsneliais kopti į tą menamo kalno viršūnę prie Lokio olos. Sidabrinio jo plauko. Kiekvieną savaitę visi „lokiai“ gaudavome mokytojos Rūtos paruoštas namų darbų užduotis. Pirmą kartą sužinojau kaip ir su kuo „valgomas“ koliažas. Oi ne iškarto jis man pasidavė. Teko save suimti į rankas. Įdomūs ir kartu sudėtingi  laukė kiti namų darbai: tai knygą, straipsnį perskaityti, tai filmą pažiūrėti, tai į spektaklį, koncertą nueiti. Dar bent vieną žmogų per dieną nudžiuginti,  savo nusistovėjusią dienotvarkę kitu kampu pasukti. O  svarbiausia – stebėti  save iš šono kaip elgiesi, kaip reaguoji, kai kažkas kitas nori įskaudinti, užgauti ar nudžiuginti. Nes pagrindinis Lokio bruožas – savistaba. Pradžioje buvo sunkoka, bet paskui palengva iš lėto įsivažiavau. Išsikeltą tikslą pasiekiau tik iš dalies. Žinau kur dar  reikia labiau pasitempti. Bet ir dabar pasiektas rezultatas džiugina. Rūtos patartas kas rytą pradėjau daryti jogos asanas. Labai nustebau, kai kūnas ir protas visais įmanomais būdais priešinosi šiam ritualui. Teko prisiversti ir ieškoti būdų kaip save motyvuoti. Bet kai po mankštos kūne neliko vidinių įtampų, pajutau, kad ta ryto valanda sau yra didžiulė dovana šiame streso, nuolatinio bėgimo ir lėkimo pasauly. Daug atsakymų į rūpimus klausimus radau asmeninėse mokytojos  Rūtos konsultacijose. Tiksliau tuos atsakymus jos pagalba turėjau pats „atsikapstyti“. Nors pati „Lokio“ programa pasibaigė, bet tie „namų darbai“ tikrai tęsiasi. Jie kažkaip prigijo ir linkę toliau tiktai augti. (A.Ž.)

Progrąmos įspūdžius vienas dalyvis sudėliojo eilėmis, dėkoju už nuoširdų pasidalinimą ir leidimą spausdinti.

Kelionė į save.

Per mane vėl kalbi…

Priešaky aukšto kalno viršūnė,

Saulėj spindi tarpekliai sniege.

Vėjas pučia man tiesiai į veidą,

Gena, neša ir tirpdo snaiges.

Vėl šypsais…

Ko tyli?

Juk matai, pavargau…

Serpantinas pėdom išvagotas.

Nors sakei,

Bus sunku nugalėti save,

Bus sunku naują kelią pradėti.

Bet ėjau, nepykau…

Nors klupau,

Juk sakei,

Tai kas lengva – Neveikia.

Na tai kas, kad vėl batai pritrynė pūsles,

Palengva, palengva aš lipau į viršūnę.

Net stebėjaus nekart,

Kaip papėdėje liko  randuota lazda.

Vėl kuždi…

Nesustok, ši kelionė ilga,

Priešaky daug gražių atradimų.

Ir kartoji darsyk, ramini,

Viską reiks vėl pačiam padaryti.

Vėl keliuos ir einu…

Snaigės kelią užklojo,

Spindi mėnuo paraudęs ūke.

Skleidžias, veriasi krištolo takas,

Ir ištirpsta Gerumo liūne…

Arūnas Žiemelis.

2019.01.20.

**********************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal! Registruokitės ir gaukite naujienas.

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2019. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Penktadienio mintys: ar lengva paleisti?

E.Virketis_foto

Prieš mano langus – magnolijos medis. Prieš keletą savaičių jis stovėjo apsisiautęs auksinių lapų apsiaustu. Dabar vaizdas jau kitoks – praūžęs lapkričio vėjas nudrąskė lapus ir medis stovi nuogas. Liūdna. Tik truputį. Gaila. Praėjusių saulėtų dienų prisiminimai vis dar riša ir nenori paleisti. Toks metas. Paleidimų. Toks madingas ir dažnai naudojamas žodis. Pasakyti – lengva, padaryti – nelabai. Lengviau paleisti senus daiktus, iškuopti namų kertes. Sunkiau paleisti žmones: užaugusius ar suaugusius savo vaikus, netikėtos ligos pagrobtą bičiulę, iš protėvių paveldėtus prietarus bei įsitikinimus, visuomenės įdiegtas klišes, lyg senas apiplyšusias etiketes prilipusias prie batų pado.

“Ar lengva paleisti ir atiduoti viską į rankas to, kuris režisuoja šį spaktaklį?“ “Uoj, ne.“ ( šis įrašas gimė po pokalbio su skaitytoja)

Su numirštančia gamta susitapatinę jausmai gena vidun į olą – šiltus namus,  savo vidų, užsidaryti ir pralaukti ateinančią tamsą, šaltį ir speigus giliausiuose apmąstymuose. Taip jau yra. Taip jau buvo – ir pernai, ir užpernai, ir prieš dvidešimt metų ir prieš amžinybę.

Atidžiau pažvelgiu į savo magnoliją. Bet ji su pumpurais! Dabar, kai prieš akis laukia ilgi tamsos ir šalčio mėnesiai, ji sukrovė pumpurus ir nurimo gilioje pagarboje visam Kūrinijos stebuklui. Medžių pamokos žmogui – turėk vilties, daryk tuos pačius darbus pastoviai ir kantriai, tikėk, labai giliai tikėk ir Tai įvyks.

Kiekviena gyva būtybė žemėje eina savo Keliu. Žmogus taip pat einu savuoju. O kelias – ilgas, nežinomas, kartais į kalną, kartais nuokalne, bet visada pirmyn į Tikslą. Didžiausių sunkumų akimirką visuomet netikėtai pasirodo Kas nors – pastebėtas medžio pumpuras, šiltas žodis, apkabinimas, ar tolimos šalies katedroje piligrimo perduota lazda, kurią turi nunešti iki galutiniės katedros ir perduoti kitam. Visa tai yra Kūrinijos ženklai, patvirtinantys, kad esi teisingame kelyje, tikėjimas, kad palaikymą visada gausi, tik  Kelią, vis tiek reikės praeiti pačiam, vienam. Ir nieko tu, žmogau, čia nepadarysi. Tebūna palaiminti ir kupini vilties visi einantys Keliu.

*************************************************************************************

 

                                                             Aromaterapija sielos gydymui pagal penkis elementus.

(penki užsiėmimai, vykstantys visus metus ir atitinkantys kiekvieną stichiją)

Artimiausias užsiėmimas tema:  “Metalo stichija. Ruduo“ 

įvyks lapkričio 16 d. 17 val. Klaipėdoje https://www.facebook.com/events/519274665151681/

 

ir lapkričio 20 d. 18 val. Kaune (Grožio terapijos namuose AsVi ,Kaunakiemio 1A)

https://www.facebook.com/events/2245450535674689/

 

**********************************************************************************

 

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!
Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/
©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

LOKIO programa jau prasidėjo ir visi nepatekusieji, nesuspėjusieji ar neapsisprendusieji dalyvauti LOKIO paieškose gali ruoštis į naują ekspediciją, kuri prasideda 2019 vasario 1 d.

Apie LOKIO programą čia:

LOKIO programa prasideda

Tik motyvuotas žmogus ir jo noras keistis, keisti gyvenimiškas, jam nepalankias situacijas, pastūmėja pokyčiams. Didesnė dalis priklauso nuo pačio žmogaus, jo noro tobulėti, judėti į priekį, nepasiduoti gyvenimo iššūkiams, vidinės motyvacijos, valios, tikėjimo, ryžto. Kiekvienas yra unikalus. Ilgai nešiojamas pyktis veda žmogų prie susinaikinimo. Sunkiausi pratimai tie, kuriuose atpažįsti savo tikruosius jausmus, emocijas, kylančius pykčius,išgrynini savo ilgai nešiotą širdgėlą, skaudulį. Sunkiausia pripažinti ir keisti savo elgesio modelį. Protas išryškino, priminė ilgai nešiotus skaudulius, priminė nemalonias situacijas, vėl iš naujo užvirė pyktis, emocijos.

“Buvimas bendraminčių tarpe, saugumo jausmas ir vidinis žinojimas, kad šis kelias tikrai išves į šviesą, suteikė dvasios stiprybės sunkiausiomis akimirkomis nepalūžti ir pasiekti galutinį tikslą.“

(Dalia, programos “Gyvenu be pykčio“ dalyvė)

Nauja, asmeninių   transfomacijų programa “LOKIO   pažadinimas“ prasideda 2018.10.30

Kodėl LOKYS?  Žinoma, tai galėjo būti ir “vikšro“ ar “sraigės“ programa, tačiau :

Rūtos_koliažaspasak  šaltinių, kuriuose aprašomi toteminiai gyvūnai,  lokys yra tas, kuris mus moko  savistabos.

“Lokys ieško seno medžio   drevėje medaus, primenančio   gyvenimo tiesos saldumą. Jeigu norime  įgyti Lokio išminties, turime  įslinkti į savo urvą, kaip į įsčias, pajusti Amžinosios Motinos energiją ir pasimaitinti Didžiosios Tuštumos placenta. Didžioji tuštuma – tai vieta, kurioje rasime teisingų sprendimų bei atsakymų į visus gyvenime iškilusius neaiškumus. Jei šiuo metu iškilo aibė gyvenimiškų klausimų, tikėkime, kad giliai mumyse glūdi ir atsakymai į juos. Visi mes turime galių nuraminti protą, pasinerti į tylą ir išgirsti atsakymą.“ (Jamie Sams, David Carson “Savosios galios ieškojimas pagal gyvūnų išmintį“)

„LOKIO“ programa yra asmeninių tikslų siekimo programa. Rekomendacijos ir užduotys siunčiamos kiekvieną savaitę ir medžiaga lieka dalyviui visam laikui. Taip pat, pagal individualų tvarkaraštį vyksta konsultacijos, kurių metų aptariame iškilusias problemas, numatome gaires, pritaikome papildomas indivudialias priemones( aromaterapines esencijas, dr.Bacho žiedų mišinius, theta gydymo sesijas).

Grupiniai susitikimai taip pat vyksta, nes grupėje mes galime įvertinti bendrą grupės dinamiką, palyginti pasiekimus ir analizuoti silpnas ar sunkias vietas, neaiškias užduotis.

Pirmiausia išsikelkite sau VIENĄ TIKSLĄ, kurio norite pasiekti (užrašykite)

LOKIO PROGRAMA ČIA.

Ankstesnių programų dalyvių atsiliepimai čia. 

*****************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

Penktadienio mintys: gelmė ir perlai.

Rūtos_koliažas

Rūtos_koliažas

“Atėjus tokioms minutėms,

kai kantrybė, rodos, tuoj   truks,

kai gyvenimas per daug   skausmingas, kad toliau jį   tęstumėte,

atminkite darbą tų, kurie   nardo į vandenyno dugną   ieškodami perlų.

Kiekvienąsyk nusileidę į   gelmę, jie ten išbūna, kol  pakanka oro, ir išnyra tik tada, kai plaučiai, rodos,

tuoj tuoj sprogs.

Neviltis nebūtinai yra beprasmiška. Į šias gilumas jus lydi siela, kuri jūsų nepaliks ir neleis paskęsti ašarose. Kai pradėsite ja visiškai pasitikėti ir galėsite panirti į išgyvenimus nė trupučio nesibaimindami pražūti, būsite apdovanoti neįkainojamu brangakmeniu.

Išmokdami atminti, kad jus visada saugo Dievas, baimę ir priešinimąsi pakeičiate drąsa bei pasitikėjimu. Pamažu imate suvokti, kad tamsios gelmės yra tokia pati gyvenimo dalis kaip ir žydros padangės ar jūros ramybė.

Todėl kai kitą kartą kas nors paklaus jūsų, apimto nevilties, kaip jums sekasi, atsakykite štai taip: “Gelmėse ieškau perlų.“

Ian Graham “Nesistebėkite stebuklais“

Šie penktadienio žodžiai atėjo neveltui, kaip ir viskas gyvenime ateina būtent tada, kai to labiausiai reikia. Kai prieš keletą metų perskaičiau autoriaus knygelę “Nesistebėkite stebuklais“, šis trumpas pasakojimas sielai apie perlų ieškotojus, man įstrigo labiausiai. Ruduo yra toks metas, kai neriame į gelmę, nežinodami kas ten laukia. Gebėjimas neviltį, baimę ir skausmą paversti perlais, manau yra svarbiausias gyvenimo tikslas.

Skiriu šias įkvepiančias eilutes visiems, išdrįsusiems nerti į gelmę. Ar pasiryžusiems kopti į kalną ir atnešti sidabrinį Lokio plauką. Skirtingi tik simboliai, esmė  viena – viską vis tiek reikės atlikti pačiam.

PRIMINIMAS: Lokio programa prasideda lapkričio 30d.

PAKLAUSIMAI el.paštu:leruta@gmail.com (Rūta)

Apie Lokio programą skaitykite čia

Atsiliepimai čia

****************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Papėdė ar viršūnė?

Rūtosfoto

 

Po trisdešimties savaičių stovyklavimo kalno   papėdėje, atėjo metas apsispręsti – kopti aukštyn,   ar likti čia, papėdėje, kur jau viskas taip pažįstama, įprasta ir, nors ne viskas sekasi gerai, bet galima   kaip nors iškęsti.

  “Ar gali būti dar kas blogiau, nei pilkas, liūdnas gyvenimas, kurio visos dienos vienodos?“ (P.Coelho)

Spalio 13 dieną pabaigėme trisdešimt savaičių   trukusią kelionę – asmeninio augimo programą   “Gyvenu be pykčio“. Šį kelio etapą ėjome kartu – tiek aš, kuri sugalvojau programą, tiek moterys, kurios pasitikėjo manimi ir sutiko dalyvauti. Kai pasakydavau, kad dalyvauju programoje “Gyvenu be pykčio“, dažniausiai išgirsdavau ironišką pastabą: “na ir ką, dabar jau visai nepyksti?“. Kiekvieną kartą ironiškai nuskambėjęs klausimas patvirtindavo, kad pyktis – tai emocija, kuri labai daugelio iš mūsų gyvenimus paverčia pragaru. Šio užmanymo tikslas buvo

  • išmokti atpažinti įvairias, ypač užslėptas pykčio formas;
  • priimti jas ir kūrybiškai transfomuoti;
  • pagrindinė mintis, raudona gija ėjusi per visą programą buvo – atleidimas sau ir kitiems.

Šį kartą į grupę susirinko vienos moterys, na, tai jau seniai nebestebina, ir visų jų keliai ėjo skirtingomis kryptimis. Buvo tokių, kurių baimė neleido dalyvauti programojegavus pirmąją užduotį, o ir pasiteisinimai buvo tokie atpažįstami: “dabar neturiu tam pinigų“, “labai ačiū, bet atsirado kitokių užsiėmimų“, “labai įdomu, bet aš geriau užsiimsiu kuo nors malonesniu, nei knaisiojimasis po savo tamsius užkaborius“. Pačios atkakliausios ir ištikimiausios savo sielos šauksmui išliko ir sėkmingai įveikė tokią ilgą distanciją, nors jų kelias, toli gražu, nebuvo klotas raudonu kilimu. Gyvenime, kaip mūšyje, po mūšio namo sugrįžo pusė karių. Atsiklaususi dalyvių leidimo, dalinuosi jų pamąstymais .

 

“Pirmosios savaitės užduotis įveikti sekėsi sunkiai. Tiek visokių situacijų ir emocijų buvo, stengiausi valdytis pagal aprašymą, kvėpuoti, rašyti, stebėti situaciją iš šono, bet nepavyko. Teko garsiai ir griežtai su savim pasikalbėti . Žodžiu, savaitė buvo įtempta ir parodė, kiek daug reikės mokytis.“ (D.)

Turbut mano didžiausia nelaimė yra ta – kad aš visą laiką vaidinu -tai save iškeliu tai vaidinu auką.“(A.)

 

Buvimas bendraminčių tarpe, saugumo jausmas ir vidinis žinojimas, kad šis kelias tikrai išves į šviesą, suteikė dvasios stiprybės sunkiausiomis akimirkomis nepalūžti ir pasiekti galutinį tikslą.

 

Vos išgirdusi apie programą – supratau, kad to man reikia labai labai. Programa atskleidė tokius dalykus, apie kuriuos nenutuokiau, sudėtingus procesus išaiškino paprastai, pasiūlė priemones, kai kurias tokias įsimintinas (kaip aukos kalioša), kad vos mintis ateina gailėtis savęs – iškyla kaliošų su gėlėmis vaizdas ir …. nusišypsai , jau nebeesi auka.

Ir mintis, kad nereikia teisti kitų, o pasistengti kiekviename rasti tai, ką jis turi geriausio. Kiekvienas sapnuoja savo sapną ir nei vienas nekaltas, kad sapnų vizijos nesutampa. tiesog tai priimi, ir tiek. Esu patenkinta programa, vertinu 10 balų.“(R.)

 

Kai atsigręži atgal, visada apima palengvėjimas, nes užsibrėžtas tikslas jau pasiektas, užplūsta pasididžiavimas, kad pavyko atsispirti visiems gundymams ir trukdžiams ir pilnatvės jausmas, kad tiek daug prasmingų darbų nuveikta, o siela džiūgauja ir krūtinę užlieja šiluma:

 

Tik motyvuotas žmogus ir jo noras keistis, keisti gyvenimiškas, jam nepalankias situacijas, pastūmėja pokyčiams. Didesnė dalis priklauso nuo pačio žmogaus, jo noro tobulėti, judėti į priekį, nepasiduoti gyvenimo iššūkiams, vidinės motyvacijos, valios, tikėjimo, ryžto. Kiekvienas yra unikalus. Ilgai nešiojamas pyktis veda žmogų prie susinaikinimo. Sunkiausi pratimai tie, kuriuose atpažįsti savo tikruosius jausmus, emocijas, kylančius pykčius,išgrynini savo ilgai nešiotą širdgėlą, skaudulį. Sunkiausia pripažinti ir keisti savo elgesio modelį. Protas išryškino, priminė ilgai nešiotus skaudulius, priminė nemalonias situacijas, vėl iš naujo užvirė pyktis, emocijos.“

Man buvo svarbu pasikviesti man nemalonų žmogų į susitikimą. Stebėjau savo emocijas, jausmus. Manau, kad su tuo susitvarkiau. Sušvelnėjau, bet ar sugebėjau atleisti? Nežinau, gal per ilgai trukusi, ne vienerius metus nemaloni situacija paliko kažkokį antspaudą viduje buvo ne iki galo išspręsta. Jaučiu, kad dar nesugebėjau atleisti iki galo.“ (D.)

 

“Įvairų pyktį sukelia vidinis parazitas, kurį reikia atpažint ir „sutramdyti“, nes dėl jo kyla negatyvios mintys apie visokias gyvenimo situacijas. Suėmus pykčiui ar kitoms neigiamoms emocijoms, padeda kvėpavimas. Arba galima leistis valdomai to parazito, kas yra lengviausia, nes nereikia nieko daryti, arba veikti, naudoti energiją darbui su savimi ir su laiku geriau jaustis. Žmogus laisvas pasirinkti, ir gali pats nuspręsti, kaip jam reaguoti.“(D.)

 

Reikšmingiausi pratimai: surašymas savo priešų ar nemėgiamų žmonių teigiamų savybių, pabendravimas su žmonėmis, kuriuos laikiau geresniais ar prastesniais už save (buvo nuostabu); surašymas ką esu gero padariusi kiekvienam savo šeimos nariui ir už ką jiems dėkinga. Taip pat koliažo šeimos tema darymas, nes jis iki šiol stovi matomoje vietoje ir dažnai paskaitau, kad nepamirščiau.(D.)

 

“Sunkiausia buvo atleisti šeimoms nariams, jiems paskambinti ar nusiųsti savo atsiprašymą, naujas mintis. Taip pat, atsikratyti nuoskaudų.“

 

“Kai pakviečiau tam tikrus žmones kavos, supratau, koks nuostabus gali būti bendravimas su jais (nuėmus etiketes).“

 

“Manau, kad tapau šiek tiek sąmoningesnė, pozityvesnė, jaučiu, kad ne visą laiką esu valdoma savo emocijų, jaučiuosi geriau, optimistiškiau. Sumažėjo neapykantos, beviltiškumo jausmas. Stengiuosi kiekvieną vakarą rašyti padėkas. Atkreipiu dėmesį į kvėpavimą, jei susinervinu.“ (D.)

 

Programą sąmoningai užbaigusių dalyvių rekomendacijos tiems, kuriems, gal būt, pokyčiai sukelia baimę, o paskui ir pyktį.

 

“Gyvenau apimta nerimo, depresijos, negatyvumo. Norėjau kažkaip iš to kapstytis, ieškojau būdų. Dėl to ir susiradau Jus, Rūta, ir pradėjau dalyvauti šioje programoje.“

“Programoje paskatino dalyvauti sergantys tėvai. Tai – sunkus periodas, kuris reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų bei jėgų. Ne visada turiu kantrybės, todėl ši programa buvo kaip startas pažinti savo kylančio pykčio tam tikrose sitaucijose priežastis ir jas sušvelninti.

Nuo pat susipažinimo pradžios su mokytoja pajutau, kad tai tas žmogus, kuris leidžia pažinti nežinomus dalykus man priimtinu būdu, ką pateikia vadovė yra gilu, jautru, išjausta, išgyventa.

Įtemptas laikas gyvenime paskatino apsispręsti, kad jau atėjo laikas dalyvauti programoje.

Sunku žodžiais nusakyti kiek daug davė ši programa. Įpusėjus jai, pajutau kaip stipriai keičiasi vidinė būsena, emocijos stresinėse situacijose ir ne tik. Pradėjau tarytum iš šono stebėti save, vertinti savo poelgius. Įgijau vidinės ramybės ir stiprybės. Santykiai su artimaisiais ir aplinkiniais tapo šiltesni, lengvesni, keliantys mažiau įtampos. Pažinimas kylančio pykčio ir patarimai kaip su juo tvarkytis, padėjo konfliktines situacijas išpręsti lengviau ir nesinešioti ilgai „akmens savyje“.

Patirtį įvertinčiau 10 balų. Pasiekti nemaži rezultatai mane pačią nustebino. Negalvojau kiek daug yra pykčio formų.

 Programą rekomenduočiau visiems, kurie pasiruosę pokyčiams, nori suvaldyti ir pažinti savo kylančias blogas emocijas, pagerinti santykius su aplinkiniais ir artimaisiais, t.y. neįkainuojamos žinios, kurias tikrai galima pritaikyti gyvenime praktiškai.“ (Dalia T.)

 

“Įvertinimai: programos apimtis, kiekis ir išdėstymas – 10 balų.  Man patinka koncentruotas ir aiškus medžiagos išdėstymas, be to dar nurodai papildomą medžiagą, video ir pan., jei norėtųsi daugiau. Manau,kad tavo, kaip programos vadovės, vaidmuo – taip pat 10. Sau rašau 9, nes  galėčiau daugiau laiko skirti situacijų  aprašymui, o ne tik žodinei analizei.“ (J.)

 

Kažkuris protingas žmogus yra pasakęs, kad mokymasis nėra tai, ką kada nors galima užbaigti. Ne kartą mane aplankydavo mintis: “o kas toliau?“ Vieno susitikimo metu, terapinės grupės dalyvė išsakė savo nuogąstavimus: “ aš bijau pagalvoti apie tai, kad ši programa baigsis. Ką reikės daryti toliau?“ Manau, kad šie žodžiai nuskambėjo lyg sielos šauksmas ir idėja “ką reikės daryti toliau“ nusileido tiesiog iš dangaus, kai aš sėdėjau mašinoje ir laukiau savo dukros. Kadangi knyga ir užrašai visada keliauja su manimi, tai knyga “atsivertė“ ten kur reikėjo, o mano ranka skubiai užrašė trapias idėjas į sąsiuvinį.

Rūtos sielos koliažas/2011

Taip gimė nauja, asmeninių   transfomacijų programa “Lokio   pažadinimas“. Kodėl lokys? 

Jeigu   pažvelgsime į archaiškas, gyvūnų   totemais besiremiančias filosofines   tiesas, sužinosime, kad lokys mus moko  savistabos. “Lokys ieško seno medžio   drevėje medaus, primenančio   gyvenimo tiesos saldumą. Jeigu norime  įgyti Lokio išminties, turime  įslinkti į savo urvą, kaip į įsčias, pajusti Amžinosios Motinos energiją ir pasimaitinti Didžiosios Tuštumos placenta. Didžioji tuštuma – tai vieta, kurioje rasime teisingų sprendimų bei atsakymų į visus gyvenime iškilusius neaiškumus. Jei šiuo metu iškilo aibė gyvenimiškų klausimų, tikėkime, kad giliai mumyse glūdi ir atsakymai į juos. Visi mes turime galių nuraminti protą, pasinerti į tylą ir išgirsti atsakymą.“ (Jamie Sams, David Carson “Savosios galios ieškojimas pagal gyvūnų išmintį“)

Kopimas į kalną, kaip tam tikrą meistriškumo simbolį, suradimas pačioje snieguotoje viršūnėje lokio urvo, kantrus lokio maitinimas ir prisijaukinimas, norint gauti vienintelį, neįkainojamą lobį – sidabrinį plauką, iš kurio žyniuonė pagamintų stebuklingus vaistus, taip reikalingus išgydyti mylimą žmogų.

LOKIO programos ekspedicija

Tokiam sudėtingam žygiui pasirįžo visos   drąsiausios programos “Gyvenu be pykčio“   dalyvės. Pasiruošimo darbai jau vyksta, ruošiamos   kuprinės, su visa reikalingiausia amunicija – ryžtu,   valia, kantrybe, pasišventimu, ištikimybe savo   siekiams, meile, švelnumu, džiaugsminga   disciplina. Nežinau kaip bus su aukos kaliošais?   Ar pasiims dalyvės juos į šią ekspediciją?

Visus, norinčius kopti į kalna su grupe, kviečiame   registruotis – pareikšti norą. Jiems bus surengta   įvadinė pamoka. Norintys kopti atskirai, be   grupės, taip pat bus priimti.

Registracija vyksta iki lapkričio 30 d. – el.paštu: leruta@gmail.com

LOKIO programa čia:

*****************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.