Atsiliepimai

Su dėkingumu ir džiaugsmu atveriu skiltį – atsiliepimai, visų žmonių, kurie patyrė Dr. Bacho žiedų terapijos galią ar mokėsi holistinės aromaterapijos ar prisilietimo stebuklų. Kalba netaisyta, patys autoriai nusprendžia ar rašyti savo vardą.

Širdis džiūgauja, kad po kiekvieno renginio į aplinką nuvilnija džiaugsmingos euforijos banga ir taip tęsiasi kurį laiką, kol vėl apsišlifuojame savo kampus, susiguli ir nurimsta emocijos ir pajauti, kad vėl pėdini seniai išmintu taku… Svarbiausia – laiku pastebėti ir neleisti monotonijai įtraukti į savo nuvalkiotus žaidimus.

 

Rūta Lenkauskienė, 2016 -06 -15,

Kaunas

*****************************************************************

 Atsiliepimai po renginio Birštone„Esu Moteris: Meilė, Palaima, Išmintis“ 

„Renginyje apsisprendžiau dalyvauti, nes norėjau atsipalaiduoti ir pabendrauti su kitomis moterimis, padėti sau išgyventi skyrybas. Draugė ir kolegė pasakė apie šį renginį. Pažįstu abi renginio vedėjas, kurios – nuostabios. J Apsisprendžiau dalyvauti, nes darau viską ir naudojuosi visomis galimybėmis, kurios šiuo metu atsiranda. Vertinu šį renginį puikiai, nes pasiekiau savo tikslus – atsipalaidavau ir pabendravau. Tai – būdas pasirūpinti savimi ir paleisti tai, kas turi būti paleista. Tai – renginys moterims, ieškančioms vidinės harmonijos, ramybės, laisvės, žinių, priėmimo, palaikymo. Ačiū!“ (A.Š.)

„Vadovių asmenybės ir buvusių renginių patirtis paskatino dalyvauti ir šiame renginyje. Buvau kątik išlipusi iš „duobės“ – buvo palengvėję, reikėjo palaikymo, užtvirtinimo. Renginyje dalyvauti paskatino gauta žinia bei pasitikėjimas savo vidiniu jausmu ir renginio vedėjomis. Moterų savaitgalio metu vyko tylus, geras procesas: pajaučiu – o jūs pasakot, pagalvoju – jūs pasakot, pasakot – pajaučiu… Seminarą vertinu 10 balų. Rekomenduoju moterims, norinčioms mylėti save ir gyvenimą, nes dalyvavimas Ugnės ir Rūtos vedamuose renginiuose tikrai atsipirks!“ (I.Ž.)

„Mane traukia savo srities profesionalai. Rūta, o vėliau – ir Ugnė žavi savo žiniomis ir gebėjimais. Moterų savaitgalyje dalyvauti mane paskatino noras bendradarbiauti. Tuo metu jaučiau ir tebejaučiu pokyčius, virsmus. Jaučiausi neužtikrinta. Todėl pasidaviau virsmui, srovei, pokyčiams tiek, kad ta banga eitų sava vaga. Teisinga vaga. Noriu, kad tekėtų viskas per „gėrio Žemę“. Po moterų savaitgalio jaučiu galimybę pasitikėti Aukščiausiomis jėgomis. Jaučiu Dievo palaimą ir Jo teikiamas dovanas. Užmezgiau pamirštą ryšį ne tik su savo dvasia, bet ir su Dievu. Tai – didžiausias indėlis! J AČIŪ!“ (A.V.)

„Kuomet buvau pirmajame moterų savaitgalio renginyje, vedančiųjų natūralumas, ėjimas per savo patirtis paskatino apsispręsti vėl dalyvauti. Atėjo laikas, kai supratau, kad man reikia moterų rato. Tai buvo geras, dvasingas, prasmingas laikas. Atradau kitas moteris. Seminaro vedėjos – išmintingos ir puikios moterys, todėl rekomenduoju jų renginius moterims, kurioms norisi labiau pažinti save per kitas moteris. Taip pat tai – galimybė priimti save netobulą ir tobulą.“ (S.K.)

„Dalyvavau moterų savaitgalyje iš smalsumo. Buvo noras pažiūrėti kaip ir kas. Suintrigavo, kad bus tik moterys ir paskaičiusi aprašymą apie renginio vadoves, supratau, kad bus super. Iki tol galvojau, kad gyvenu puikiai, o pasirodo, kad gyventi galiu ir nuostabiai. Ačiū Ugnei ir Rūtai! Puikus renginys, kuriame dalyvauti verta ! ! ! Jis skirtas tai, kuri jaučiasi su savimi nelabai susidraugavusi.“ (Dalia)

„Esu pokyčių procese, tad pati save paskatinau sudalyvauti moterų savaitgalio renginyje. Buvau visiškai atvira viskam, kas čia vyks, nes žinojau, kad tikrai atrasiu tai, ko man reikia. Į šį renginį mane patraukė Ugnės ir Rūtos širdies virpesiai. Visada esu atvira ateinantiems dalykams. Ir, jei širdis sako „taip“, tai kodėl gi ne? Seminaro metu kai ką pasitvirtinau, kai ką išgirdau naujo, kai ką atradau naujai… Prisipildžiau, aišku, pirma paleidusi. Leidau sau mėgautis procesu. Patirtis – nuostabi, nes tai, kas čia vyko, yra tikra, nesuvaidinta, išjausta, per save perleista… Šie renginiai skirti vidiniams pokyčiams, asmenybės augimui, pūlinių išspaudimui ir žaizdų gijimui.“ (J.D.)

„Noras išmokti atsipalaiduoti, jausti malonumą, geriau užčiuopti savo vidinę išmintį atvedė į savaitgalį moterims. Šiuo metu mano gyvenime yra daug pykčio ir nuovargio. Pagalvojau: „O kada, jei ne dabar?“ Norėjosi laiko sau, pailsėti. Pajutau, kad įvyko jausmų pažinimas, savo norų stebėjimas, įsiklausymas į juos; pojūčių, virpulių pajautimas, ypač masažo ir šokių metu. Ir, aišku, tai buvo atsipalaidavimas ir poilsis. Tai – renginys moterims, kurios trokšta atskleisti, pajusti tikrąjį moteriškumą.“ (D.K.)

„Jūs nuostabios ir puikus duetas!!! Jaučiuosi nuostabiai, todėl dalyvavau, dalyvauju ir dalyvausiu! Rekomenduoju Rūtos ir Ugnės renginius visoms moterims.” (Inga)

„Šį seminarą man padovanojo dukra. Norėjau atsipalaiduoti, pasijusti ir būti savimi. Renginio vedėjos pasirodė paprastos, nuoširdžios ir atviros. Jaučiu, kaip seminaro metu pakito mano požiūris į save. Aš supratau, kad reikia stebėti save iš šalies ir ieškoti saviugdos, išeities. Didžiausias seminaro indėlis – ėjimas drąsos keliu!!! Pati stebiuosi, bet šį renginį vertinu puikiai, nes jis pakeitė (pasuko) mano požiūrį bei manau, kad pakeis ir bet kokios skeptikės. J Šią patirtį rekomenduočiau visoms savo draugėms ir pažįstamoms. “ (Edita)

 

“Dalyvavau pernai organizuotame Rūtos ir Ugnės renginyje. Buvimas jame davė jėgų, pasitikėjimo, vidinės ramybės. Prieš renginį buvau pavargusi nuo gyvenimo rutinos, norėjosi vėl atgauti vidinę stiprybę. Ką organizuoja Rūta ir Ugnė visada bus įdomu. Dar niekada neteko nusivilti. Per šį moterų savaitgalį puikiai atsijungiau, pailsėjau, pabendravau su įdomiomis, žaviomis, jautriomis moterimis. Buvo įdomu matyti kaip jos keičiasi, pražysta. Buvo tokia savijauta, lyg atostogavau 2 savaites. Buvo lengva, gera, įgavau naujų jėgų. Rūta ir Ugnė atskleidžia tik tai, ką praėjo pačios. Jų nuoširdumas yra tikras, dėstoma medžiaga – gyvenimiška. Jos paliečia tavo vidų, sukrečia, pakylėja, norisi keistis, siekti daugiau. Jų renginiai skirti moterims, kurios nori keistis pačios, o ne keisti kitus.“ (Dalia)

„Apsispręsti dalyvauti renginyje mane paskatino draugė. Norėjau pakeisti aplinką, jaučiausi nedrąsiai. Labai rekomenduoju šiuos moterų seminarus, nes tai – naudinga sau. Aš pati pasijutau drąsesnė, labiau pasitikinti savimi. Šie moterų ratai – naudinga patirtis visoms moterims, kurios nepasitiki savimi.“ (Zita)

 

„Manau, kad į Rūtos ir Ugnės seminarą mane atvedė likimas. Jaučiausi blogai – jaučiau pyktį, nerimą, nuovargį. Supratau ir pajutau, kad man šios patirties reikia. Po seminaro atėjo ramybė. Pajutau, kad šiuo metu nerimo nėra. Supratau, kad pykti nėra blogai, tik reikia po to jį paleisti. Rekomenduoju šį renginį visiems, nes bent laikinai (o gal ir ilgam) tampa geriau. Kuriems gera – kad pamatytų šalia esančius kitoje būklėje. Kuriems bloga – kad nurimtų, atsipalaiduotų, patikėtų. Stebuklas – pastebėjau, kad mažmožiai teikia malonumą.“ (Dalia)  

 

2018 balandis  

Dr. E. Bacho žiedų pamokos

Tą nedidelę  dr. E. Bacho knygelę „Išsigydyk pats“, išspausdintą lietuviškai pirmą kartą pamačiau mokytojos Rūtos knygų lentynoje, kai nedrąsiai pravėriau senamiesčio palėpės duris.  Tada stebino viskas. Nuostabios žydinčių augalų nuotraukos, kybančios ant sienos, didžiulis per visą kitą sieną nupieštas plasnojančio drugelio atvaizdas. O labiausiai pribloškė kvapai ir jų gausa. Nes pirmieji žingsniai savęs pažinimo kely ir prasidėjo nuo augalų „savasties“ – eterinių aliejų pažinimo.  Tik dabar nužingsniavęs tą trumpą kelio atkarpą supratau – tai ir buvo pirmosios E. Bacho žiedų terapijos pamokos. Pirmosios raidės, kurias vėliau dėliojau į skiemenis ir bandžiau rašyti paprastus vaikiškus žodžius. Ir tik vėliau nesudėtingus sakinius. Tada tą pirmąją dieną net nepamenu ar paėmiau į rankas tą keistą knygelę.  Ir tik po aromaterapijos kurso, išmokto aromaterapinio ritualo „Drugelio šokis“, po praėjusią vasarą vykusios botaninės – aromatinės stovyklos į mano rankas vėl pateko ši knyga. Pateko pačiu laiku. Nes ta kiekviena išmokta ankstesnė pamoka kažkur klaidžiojo mano mintyse. Nebuvo to kas jas visas apjungtų. Nebuvo to siūlelio, ant kurio būtų galima suverti tuos mažus  pažinimo karoliukus.  Taip pati apvaizda ir atvedė iš arčiau susipažinti su ta augalų esencijų terapija. Atėjau ir prisipažinsiu nesitikėjau tokio emocijų protrūkio, to nuostabaus jausmo bendraminčių tarpe. Nesitikėjau, kad taip viskas susidėlios į savo lentynėles, kad atskiri karoliukai taps vientisu vėriniu. Ko išmokau ir ką dar sužinojau? Ogi labai daug. Po šio kurso kitaip pradėjau vertinti painius žmonių santykius, supratau tikrąsias ligų priežastis. Supratau kokią milžinišką griaunančią jėgą turi mūsų neigiamos emocijos. O jos ir yra visų blogybių ir nesusipratimų šaltinis. Dr. E. Bachas dažnai mini, kad mes visi turime savyje įgimtą žinojimą. Tik būdami šiame gyvenime esame jį „primiršę“. Kažkaip užkabino ši mintis. Kas tas žinojimas? Iš kur jis? Kam jis mums? Kodėl? Manau E. Bachas buvo labai protingas ir įžvalgus, tad paliko šį klausimą atsakyti patiems.  Juk neįdomu, kai atsakymas pateikiamas „ant lėkštutės“.  Man atrodo, kad tas žinojimas tai mūsų siela. Ji kaip tas vabalėlis sustingusio gintaro gabalėlyje.  Pakelk jį į saulės šviesą – jis kuo puikiausiai matosi. Bet nepačiupinėsi to prieš daugelį daugelį metų įkalinto vabalėlio. Nebent sutraiškysi tą medžio syvų gurvuolį. Bet sutraiškius neliks ir viso grožio, visos esmės.  Taip kaip šlifuojami deimantai, taip ir mes „dirbdami su savimi“ gludiname savo akmenuką, kad jis būtų gražesnis, po truputį artėjame prie to kas labai trapu ir nustembame savo atradimais bei naujais potyriais. Juk be nuoseklaus darbo nieko nepasieksi.  Kas pasikeitė mano gyvenime? Jaučiu, kad atsirado  vidinė ramybė. Supratau, kad visi man gyvenimo mesti iššūkiai yra pamokos, kurias turiu išmokti. Čia ir dabar.  Ir visi mane supantys žmonės yra mokytojai. O aš jų. Tik nežinau koksai. Manau reikėtų jų pačių paklausti. O kad kažkas po šio kurso manyje pasikeitė geriausiai pasakys … gėlės. Turėjau ir dabar tebeturiu namuose dvi gėles ant palangės.  Vienu metu jau galvojau, kad reiks su jomis atsisveikinti. Tokios pavargusios ir nusmurgusios buvo.  Viską neseniai dariau taip pat, laisčiau tuo pačiu vandeniu, bet … aš jas pakalbinau, paglosčiau jų gležnus lapus ir jos pajautusios pasikeitusias mano vibracijas tiesiog atsigavo. Lyg kas burtų lazdele būtų mostelėjęs. Dabar suprantu tuos žmones, kurie turi daug gėlių ir jos visos „žydi“. Tik turėdamas kažką savy gali su kitais dalintis. Manau kiekvienas jaučiame, kada tas dalinimasis yra iš širdies, o kada savanaudiškas. Nors tai ištaisoma. Reikia tik labai norėti, pasistengti  ir dr. E. Bacho žiedų esencijos tikrai padės. Ir kitas blogybes kaip tuos baobabus galima išrauti su visomis šaknimis. Viskas įmanoma. Mažais žingsneliais galima tolimą kelią nueiti.  Aš jau pradėjau šią nepakartojamą kelionę… Labai ačiū mokytojai Rūtai, kad palydėjo mane už rankos, kad padrąsino, įkvėpė pasitikėjimo, paaiškino kokie sunkumai dar laukia, kad kelio atgal jau nėra…

Dar viena sekanti labai įdomi pamoka pas mokytoją Rūtą laukė mokantis jauninančio veido ritualo „Drugelio šokis“. Praėjusį pavasarį išmokau viso kūno to paties pavadinimo aromaterapinį  ritualą, kurio pabaigoje atliekamas ir veido masažas. Tad dabar norėjau pagilinti turimas žinias ir sužinoti kažką naujo. Šį kartą buvo žymiai lengviau. Nes jau puikiai žinojau, ką reiškia prisiliesti prie kito žmogaus. Ypač prie veido. Ne kiekvienas žmogus, oi ne kiekvienas prisileidžia ir priima tokią dovaną. Nors buvo ir daug naujų dalykų. Ypač kai teko ieškoti jautrių veido refleksinių taškų. O jų yra visa galybė. Kiekvienas žmogus skirtingas ir individualus, todėl buvo labai keista stebėti, kaip vienam tą patį tašką dar gali spausti ir spausti, o kitas žiūrėk jau ir šaukia, kad skauda. Patys užsiėmimai prabėgdavo akimirksniu. Visada būdavo puiki nuotaika, draugiška atmosfera. Kartais pasijausdavau kaip tas pirmokas, klausiantis mokytojos kaip rašyti vieną ar kitą raidę. Juk reikėjo įsiminti kur yra ta maža duobutė smilkiniuose, o kur jos ieškoti prie ausies. O kur dar paakiai ir viršugalvis? Ačiū mokytojai Rūtai už dar vieną nepakartojamą gyvenimo pamoką. Kai vyko atsiskaitymas, tik akies krašteliu spėjau pamatyti jos švytinčias ir besidžiaugiančias akis. Nes jos pasėta gerumo sėkla tikrai sudygo. Tikrai.

Arūnas Žiemelis

Žiežmariai.

2017.01.05.

 

********************************************************************************

2016 -11 -29 Po dr.Bacho žiedų terapijos kurso:

Labas vakaras, Rūta, 🙂
 
mano įspūdžiai yra tooookio didumo, kad dar labai labai labai ilgai neatvės :))))
 
Pakartosiu, ką jau ir kalbėjau paskutinio susitikimo metu, kad mano atradimas ir tikrai didelė šių metų dovana – tai Jūs, Rūta! Aš esu nuoširdžiai dėkinga Jums už tai, kad prisidėjote prie to, kas man yra labai svarbu – tai  augimas, savęs analizė, kitu žvilgsniu išmokimas pažvelgti į esamas situacijas, jas spręsti prioritetine tvarka ir drąsiu žingsniu. Jūs, Rūta, įdėjote be galo daug savo pastangų į mano pamatus. Ir žinote, aš kiekvieną dieną, praktiškai bandau taikyti gautas iš Jūsų vertingas žinias:))) AČIŪ.
Rinkausi šį kursą, nes taip jau yra, kad gyvenime turiu du mylimus darbus – mediciną ir gėles. Norėjau visą tai sujungti į vieną, rasti bendrumo ir sieti toliau su savo svajonėm/idėjom :). Tačiau pradėjusi lankyti Jūsų praktinius užsiėmimus, atradau kai ką daugiau… pirmoje vietoje atradau save, o tiksliau – pamačiau kitu kampu. Ir man tai labai patiko, nes išmokau džiaugtis akimirkomis, išmokau skaityti (bent jau pastebėti) tai, kas yra nematoma, išgyvenama… O juk pačioje pradžioje tikėjausi dar vieno jungtuko komercinėse platybėse su itin inovatyvia sritimi vartotojiškoje  visuomenėje. Lūkesčiai tapo kiti. Gavau daug daugiau, nei, kad galėjau įsivaizduoti. Ir tai yra neįkainojama, tai nėra komercija, tai yra savo minčių atgijimas/atsigavimas. Rekomenduočiau ir rekomenduosiu visiems, kurie nori būti laimingais :).
 
Rūta,
 
aš labai noriu tolimesnio, gilesnio pažinimo kurso 🙂 tik pasakykit kada, ir vėl iš Vilniaus su mielu noru važiuosiu pas Jus 🙂
Pagarbiai,
Kotryna

***************************************************************************************

“Atėjo toks gyvenimo tarpsnis, kai turi daugiau laiko sau, bet tarsi kažko trūksta, vis daugiau kyla klausimų , nors  labai kasdieniškų , ir paprastų.Pajunti,kad daug ko nežinai, ieškai peno savo sielai.Ir tada iš kažkur ateina žmonės į tavo gyvenimą, kurie gilinasi į tai ir tu prie glaudiesi, ir geri jų žinias, potyrius, išgyvenimus.   Be galo pakylėja buvimas bendraminčių  grupėje.
Kodėl pasirinkau Bacho kursą?Ėjau smalsumo vedama.O jis nuvedė labai toli…iki sielos gelmių.Pačioj kurso pradžioj buvo tik žinios apie augalus, jų esencijas.Įpusėjus atsirado aplinkos  tyrinėjimas, savęs stebėjimas.Pagauni save , kad mintys klysta ne ten, jos visai bereikšmiuose dalykuose kapstosi ir tada supranti, kad tai tik bevertis energijos taškymas.Pradedi į save žiūrėti iš šono, analizuoti.Va, tada prasideda pokyčiai vidiniame pasaulyje- tampi ramus, susikaupęs, užtikrintas, laisvas nuo baimių, nes mintys keičiasi.Ir po kurio , palyginus greitai, jau nebenervina neatlikti darbai, žmonių elgesys, o svarbiausia, kad praktikų metu atsakai sau į daugelį gyvenimo pateiktų klausimų, situacijų ir viskas taip paprasta , aišku.Ten,  širdyje, kur labai skaudėjo, skausmas subliuško, nes tau parodoma,kad tai buvo tavo gyvenimo mokytojai .Mintimis jau nusiunčiau dėkingumą ir meilę.Išsilaisvinau!Nustembi, kai tavo artimieji keičiasi- nebepyksta, nurimsta, rūpinasi tavimi.Po kurso baigimo , manyje lyg kažkas persijungė, ko aš laukiau gerą dešimtmetį.Išmokau pasakyti “ ne“, išmokau dėl tokio atsakymo nesikrimsti, miegu ramiai , o turėjau problemų, atsirado  daug veiklos ir pradedu nespėti.Supratau, kad turiu mažinti tempą( vienu darbu per daug:).Jei neturi vidinės ramybės , išklausyk  Bacho kursą.Visą savo gyvenimą nemėgau tikrintojų, egzaminų ir visada pasistatydavau sieną:).Aišku, ir šį kartą buvo egzaminas..:). Atliekant egzamino užduotis  pagavo azartas.To dar niekada nebuvau patyrusi!
Ko trūko? Egzaminiškų užduočių.Per jas geriau įsimintum .Čia labai tiktų kryžiažodžio pobūdžio užduotys.Tobulėti ir palaikyti ryšį su mokytoja, ir grupe kartą per mėnesį.
Reziumė- gavau tiek, kad jaučiuosi naujai gimus ir stoviu ant žemės tvirtai tvirtai.Ir grupiokai tapo labai savi ir artimi.
Ačiū, Rūtele, kad esi .“
Virginija
******************************************************************************************************

“Dėkoju už labai vertingą dovaną, kuri, manau, ilgam rado vietą manyje.

Ko tikėjausi? Sisteminio ir nuoseklaus supažindinimo su dr. E. Bacho žiedų esencijomis. Taip, kai mokoma Anglijoje. Kadangi fotografuoju augalus, man buvo įdomu pažinti E. Bacho žiedų teorijos esmę. Labai džiaugiuosi naujomis žiniomis, kurios mano esamoms fotografijoms suteikė dar daugiau emocionalumo, o būsimos augalų fotosesijos bus praturtintos didesniu empatiškumu ir naujomis įžvalgomis.

Ką gavau? Daug neįkainojamų potyrių ir įžvalgų, kurias galiu įvardinti ir išreikšti fotografijose. Nuostabias žmonių, su kuriais mokiausi, emocijas ir išgyvenimus, pasitikėjimą, mokėjimą dalintis. Dabar jau žinau bendrąją Edvardo Bacho teorijos struktūrą, esminius gydymo principus, pati galėjau išsamiai išjausti visas 38 esencijas.

Ko negavau? Kol kas negaliu įvardinti, lyg ir viską gavau, ko tikėjausi.

Kaip pasikeitė mano gyvenimas? Mano kūrybinė upė įveikė dar vieną slenkstį, vanduo pliūptelėjo, dabar jaučiu malonumą kurdama ir gyvendama.

Kodėl rekomenduočiau kursą kitiems? Dėl savęs ir kitų žmonių pažinimo galimybių.

Ką galima būtų pakeisti ar patobulinti? Siūlau dėstant kursą naudoti daugiau vizualios medžiagos (ją rodant, demonstruojant mokiniams).

Tikrai norėčiau gilesnio pažinimo kurso.“

Ramunė

*******************************************************************************************

Iš ciklo „E. Bacho žiedų pamokos“

Skleidžias kopos iš smėlio supiltos,
Aš matau – marių vėją per lietų neši,
Skęsta blausūs išdykę šešėliai,
Dar palauk, neskubėk, kur eini?
Ir akių vėl nesuki į šalį,
Į mane taip keistai nežiūrėk,
Matos pėdos, takelis išmintas,
Nes ir vėl basomis, nuleistom akimis ateini.
Gal pažvelk atgalios – šviečia brydė lyg raštas.
Šitiek pėdos parašė raidžių.
Aš stebiuos, ir neklauski kas kaltas,
Kad per audrą paklydo baltaburiai laivai,
Kad juos šaukia sugrįžt gimtas krantas.
Tik sugrįžt atgalios pasirodo nelemta.
Neskubėk,
Na tai kas, kad vėl klykia žuvėdros,
Kad jau merkias lietinga diena,
Tik paklausk – kaip jauties? Gal pavargęs?
Man taip reikia, žinok,
Šitų žodžių dabar…
Lyg išdžiūvusiai žemei krištolinio lietaus.
Ateini… jau čia pat, ir tas žvilgsnis akių,
Marių vėją neši delnuose ir šypsais,
Bet paleidi staiga jį lyg paukštį į laisvę.
O pati tarsi sapnas bemiegėj nakty,
Man pamojus ranka paslapčiom išnyksti…

Arūnas
2016.11.28

Iš ciklo „E. Bacho žiedų pamokos“

Man įdomu, ar Tu ateisi šiąnakt?
Lyg vaidilutė mėnesienos nušviestu taku?
Atnešk man mažą ąsotėlį pieno,
Ir duonos žiauberę giliuos delnuos.
Atnešk man pasaką iš savo lūpų,
Atodūsį ir šypsnio neužmiršk,
Man neramu, vienatvė iškankino,
Kad visas laukimu virtau.

**********************

Neverk Mieloji, nesikrimsk,
Kodėl ir vėl sakai,
Kad neverta,
Tos nuostabios, ilgos kelionės?
Per smėlį dykumos ir karštį?
Oazėse, žinok ten gieda paukščiai.
Ten nuostabi dangaus žydrynė,
Ten pasaka sapne užsnūdus laukia.
Tik nesakyk,
Aš neverta,
Tų kerinčių, svaigių naktų,
Kai lūpos mėnesienoj tyliai šnabžda,
Kai dega virpantys tamsoj delnai…
Tik nesakyk,
Aš šiandien neverta,
To išjausto pilnatvės jausmo.
Geriau sakyk,
Aš nuoskaudas pamiršiu,
Man pienių vyno taurėn sklidinai pripilk.
Sakyk,
Aš taip ilgėjausi ir laukiau,
Kad vėl galėčiau savo rankom apkabint,
Visus medžius palinkusius į saulę,
Visas gėles upokšnių šlaituose.
Sakyk, kartok (nes šitaip reikia),
Aš jau einu, nes to esu verta…

*************************

Vėl liūdesys į mano langą pasibeldė,
Matau kaip slėny sklaidosi rūkai,
Kažkas lyg replėmis staiga suspaudė širdį,
Iš kur tos liūdnos mintys nežinau.
Kas pasakys, iš kur ta skraistė nusileido?
Iš kur ta slegianti minčių tėkmė?
Kodėl kaskart ramybės nebeduoda,
Į klampų liūną traukia stingdanti gelmė?

Arūnas Žiemelis
2016.11.15

*************************************************************************************************

Po gražių moterų stovyklos:

Grįžau namo su tiek gerų emocijų, minčių ir neapsakomai pakylėtos nuotaikos, meilės sau ir kitiems.

Stovykla išaugo. Kodėl taip rašiau, nes buvau antroje. Ji irgi buvo pilna naujų potyrių, bet ši… nuostabi.

Gal apie viską po truputį.

Pirmiausia – smagiausia, kad susirinko bendramintės, šaunios moterys, net nesitikėjau , kad jų tiek daug bus. Jautėmės lig būtume seniai pažįstamos.

Viskas paprastai, lengvai ir subtiliai.

Per potyrius, per Anos ir Rūtos meditacijas ir čia pat išsiaiškinama, kas, kaip ir kodėl, ką tai reiškia. Viskas susiveda į save, nes tik tik pats žmogus žino, ką jam reiškia spalva, matyti vaizdiniai, pajausti kvapai.

Viena, kai skaitai, o visai kitaip, kai tenka pačioms gaminti makrobiotinį  maistą stovykloje. Ačiū Editai, kad paskirstė  , apgalvojo,supirko produktus, kad tai būtų greit, paprasta ir įmanoma 🙂 tik bendromis jėgomis.O kiek patarimų, minčių ir idėjų,patyrimų  kaip skaniau , paprasčiau padaryti.

Jurgitos sakraliniai šokiai, naktyje po žvaigždėtu dangumi aplink degantį laužą – tai nepapasakojama – tai patiriama ir ilgam lieka atmintyje. Šokis dieną aplink mandalos forma išdėliotus obuolius jau kitoks ,o  kai pasipuošusios  visos žaliai atsipalaidavusios šokom, nes jau nereikėjo skaičiuoti žingsnelių 🙂 – dar kitokios emocijos

Ir netikėtas pasiūlymas padainuoti sutartines…kai dainuojama nuoširdžiai – nesvarbu kokia Tavo dainavimo patirtis, pagauna ritmas, bendrumo pajautimas  ir nuneša kažkur, lig nesibaigianti  tikrovė.

Ak , dar mineralų ir Žolynų magija… Visko neatpasakosi….

Mačiusi Ramunės nuotraukas, vėl jaučiu tą pakylėtą nuotaiką, tarsi pažvelgi į visa tai iš šalies, o nuotraukose esančios detalės parodo tai, ką mato fotografės akys, o aš nepastebėjau.

Ar važiuočiau dar kartą? Žinoma – ir Jums rekomenduoju.

Žinau, kad ir sekanti stovykla bus nuostabi, pralėks taip greit…

Ačiū visoms organizatorėms ir dalyvėms.

Rita
2016 – 09 -08
**************************************************************************************************

Labas Rūta,

Kažkaip tik dabar prisėdau parašyti apie holistinio masažo kursus toje jaukioje Kauno senamiesčio palėpėje. Jau vien jų pavadinimas daug ką pasako – „Drugelio šokis“. Tai ne šiaip sau šokis – tai ilgas ir kartu trumpas aromaterapinis ritualas su visais šokio elementais – pasisveikinimu, pačiais šokio žingsneliais ir atsisveikinimu. O kur dar eterinių aliejų kvapų mozaika su ramiais į savotišką transą nukeliančiais muzikos garsais, šilto aliejaus lašų skambesys, abipusis atsipalaidavimas ir nepakartojama nuotaika, nukelianti kažkur aukštai aukštai, kur nėra to amžino skubėjimo ir lėkimo. Nuotaika, kai supranti, kad reikia būti čia ir dabar, mėgautis ta trapia akimirka ir dalintis tuo gabalėliu dangaus, kurio grožio dažnai ir nepastebime, žiūrime, bet nematome, klausomės, bet neišgirstame. O mano kelias į tą senamiesčio palėpę matyt buvo nulemtas iš aukščiau. Bent jau man pačiam taip atrodo. Juk esi sakiusi, kad nebūna atsitiktinių atsitiktinumų. Taip viskas savaime susidėliojo. Pirmiausiai teko išaugti aromaterapijos vystyklus, o tik po to mokytis „Drugelio šokio“ žingsnelių. Tikrai lengva nebuvo. Bet tos šešios užsiėmimo valandos prabėgdavo nepastebimai. Pirmoji pamoka, kurią įsikaliau į galvą visiems laikams – tai neskubėti. Dar ir dabar pamenu, kai barei mane už tą skubėjimą. O antroji – nebūti savanaudžiu ir aliejų tepti tiesiai ant masažuojamojo odos, nes prieš tai turėjau įpratimą pirmiausiai aliejumi sutepti abu savo delnus ir tik po to juo dalintis. Na gal čia ta mano suvalkietiška kilmė buvo kalta. Ir trečioji ko gero pati svarbiausia pamoka – viską daryti iš širdies su meile ir pagarba. Patiko tai, kad aklai nepririšai mūsų prie žingsnelių schemų. Leidai truputį improvizuoti, kažką pridėti nuo savęs. Juk tai elegantiškas ir subtilus šokis. Na o labiausiai patikdavo gulėti ant masažo stalo po balta drobule ir mėgautis dviejų bendramokslių kolegių rankų šiluma. Pasijusdavau kaip koksai macharadža, besilepinantis tokia egzotiška, rytietiška prabanga. Tik didelės vėduoklės dvelksmo trūko iki visiškos ekstazės. Kas nepatiko? Ogi laiko trūkumas. Siūlyčiau pridėti dar vieną užsiėmimą. Nes paskutinės ritualo dalies – veido masažo gerai per pamokas ir neįsisavinau. Po savaitės jau buvo atsiskaitymas. Nors tai nebuvo didelė problema. Kai nori, netrunki. Po truputį, po truputį jau pats prisiminiau ir „atgaminau“ tą veido srities lytėjimo meną. Ir apskritai tik dabar praėjus geram mėnesiui pradedu kitaip jausti ir suprasti tą prisilietimo magijos pasaulį. Juk negali imti ir iš karto visko išmokti. Kitaip būtų neįdomu. Šis seminaras man buvo įdomaus, paslaptingo kelio pradžia. Savęs pažinimo mokykla. Suvokimo, kad esu Visatos dalelytė, galinti duoti ir dalintis… Na o Drugeliui palinkėsiu kuo daugiau tų ištiestų delnų, ant kurių jis galėtų nutūpti ir pailsinti savo margaspalvius sparnus. Iki.

Arūnas

Žiežmariai, 2016 -07 -11

 

**************************************************

su_zodziaisLabas Rūta, visgi ir kristalai veikia ir naujoji levanda tinka, kad visokiausi monai po to į galvą lenda. Tad dalinuosi savo mintimis.

Na štai ir įsivažiavo tetos Vasaros vežimas. Traukia bėrieji prunkšdami ir muses uodeguomis baidydami, traukia per laukus, pievas, upių klonius ir paukščių klegesio pilnus miškus. O tetulė sėdi brikelyje išdidi ir šypsos savo gėlėta šypsena, barsto iš savo kraitės žiedų girliandas, skubėdama iki Kupolinių išdalinti savo dovanas. Aišku ne viską išdalins, pasiliks ant kraitės dugno tų žiedų, kurie vėliau išsibarstys po rasotas pievas, nusagstys upelių rankovių linkius. Juk viskam savas laikas. Įdomu kas būtų, jeigu imtų ir apsiverstų tas tetulės važis ir visos gėrybės imtų ir išbyrėtų vienu ypu? Todėl ir tramdo ji savo bėručius, kad nelėktų kaip akis išdegę, pristabdo ties posūkiais, o laukų tiesiosiose veizėk ir botagu šmaukštelna per prakaituotas jų kupras. Va tada ir pasileidžia išdykėliai, net vėjas šniokščia, draikydamas jų ilgus iššukuotus karčius. Dega tada tetos akys, plaikstos vėjy ilgi garbanoti plaukai, šypsos ir tvirtai suėmusi vadeles neleidžia įsismarkauti savo žirgams. Pasipainios po kojomis koks išsiblaškęs kiškelis ar ilgauodegė lapė bus negerai. Kam gadinti tokį smagų pasivažinėjimą. Tad sustoja retkarčiais kvapą atgauti ir troškulį numalšinti. Kur čia nuskubėsi?

 

Arūnas Žiemelis, 2016 -06 -15

Žiežmariai

 

*************************************************************************************************************

Dėkoju už visus sumanymus, kuriuose kvieti dalyvauti, jie būna įdomūs ir vedantys pasaulio,  savęs bei kitų pažinimo link.
Šis prisilietimas prie aromaterapijos “kitu kampu“ man buvo įdomi kelionė, kurios metu kartais teko prisiminti senai pamiršta, leistis į vidinius požemius, kartais pasibelsti į užslėptas širdies duris, o dar kitų aromaterapinių sesijų metu – pažvelgti į save iš šalies… Ir visa tai – dėka kvapų, kurie kaip atskiri orkestro instrumentai, prabildavo jiems skirtu metu, vietomis sušokdami į jungtines melodijas, o kai kur leido sau skambėti tik solo partija… Dėkoju šio kvapų seminaro ciklo dirigentei Vilmai, kalbinusiai kvapus ir geidžiančius juos suprasti dalyvius.
Nuoširdžiai, Ramunė
2016 -06 – 07

 

**************************************************************************************************

 

13043611_908053369294033_5198762239089586707_n“Ačiū už žengimą į kvapų pasaulį. Atrodė, kad įėjome pro dureles, o ten toks pasaulis atsivėrė!“ Virginija (Kaunas)

 

“…jaučiuosi atradęs tai, ko ieškojau visą savo gyvenimą, siela džiūgauja, kūnas spindi, protas šypsosi – viskas yra tokiame pakilime, kurio nesu dar niekad išgyvenęs.“ Audrius (Kaunas)

******************************************************************************************

“ Ačiū už atvertas duris į kvapų pasaulį.

Į mano gyvenimą atėjo ramybė, pasitikėjimas…“ Virginija(Kėdainių raj.)13102685_908053172627386_6295455760674456650_n

 

 

 

 

 

 

 

****************************************************************

13087395_908046402628063_6062592363319545021_n“…gavau įkvėpimo eiti į priekį ir atrasti naujų vėjų…“ Loreta(Kaunas)

 

 

 

 

 

 

 

***************************************************************************

 

“ Aromaterapijos kursas pagilino mano žinias, gavau daug naujos informacijos.“

Lina(Vilnius)13043468_908041445961892_7974967332086747383_n

 

 

 

 

 

 

 

***************************************************************************************************************

 

13082690_908041285961908_2490127735711536867_n (1)“…tai ne tik aromaterapijos kursas, bet ir puiki gyvenimo mokykla, per kvapus ir draugišką atmosferą…“ Edita(Šiauliai)

 

 

 

 

 

 

 

**************************************************************************************************************

 

“…puikūs mokymai, vedantys mus į tai, ką kažkada žinojome ir vėl atrandame tai iš naujo! Rūta
..tiesiog būkite…“ Jolanta (Vilnius)

****************************************************************************************************************

“…aromaterapija pakeitė mano kasdienybę…“ Irma

****************************************************************************************************************

“Lūkesčiai pateisinti su kaupu, poveikis – teigiamas, nauda -akivaizdi.“ Arūnas

 ****************************************************************************************************************

 

Labas Rūta,

čia mano įspūdžiai po vakarykščių kvapų gausos. Labai ačiū. Prieš miegą užlašinau kelis lašus levandų aliejuko ant pagalvės. Ir ką? Jau seniai nesapnavau tokių spalvotų sapnų. Nors ir esu miškininkas, bet mačiau tokius įdomius žydinčius medžius, kad nepasakyčiau kaip jie vadinasi. Na tegul jie būna sapnų medžiai. Dabar suprantu, kodėl paprastiems mirtingiesiems draudė draugauti su kvapų pasauliu. Tad reikia džiaugtis, kad mes dabar galim prisiliesti prie paslapties…

Dabar žinau…

Dabar žinau kodėl pražysta pievų gėlės,

Kodėl joms reikia saulės besijuokiančių akių.

Ir šilto vasaros lietaus glamonių,

Aistringą meilės šokį šokančių drugių.

 

Dabar žinau, iš kur toks vėjo dvelksmas,

Ir ta ekstazėj kerinti žiedų malda,

Tas ilgas, ilgas, bet prasmingas kelias,

Kuris pasibaigia mažam kvapniam laše.

 

Nors ne…, dar tik prasideda kelionė,

Lyg puokštė skleidžias pasakų  kvapai.

Tik  pažinimo medis šelmis šypsos,

Ir tarsi taria – Viskas, pakliuvai…

 

Arūnas, Žiežmariai

2016 – 02 -27

 

 

**********************************************************************

13083326_908056495960387_1797493978460370604_nJi mus nusivedė rasotom pievom,

Saulėtekio nuspalvintais klaidžiais miškais,

Nusivedė tenai, kur pasakos atgyja,

Kur upių kloniuos skleidžiasi pirmi žiedai.

 

Ji mums parodė ūkanotą rožių slėnį,

Kur saulei šypsos mėlynakiai kadagiai,

Nusivedė toli toli, už jūrų marių,

Į šventyklas, kur karaliauja smilkalai.

 

Mes lyg maži vaikai žaislus pametę,

Jos balso klausėm užmerktom akim.

Ji mus visus nusivedė už rankos,

Pasigrožėt levandom plaukiančiu dangum.

 

Parodė saulės nutviekstus šilojus,

Kaip kvepia varvantys pušų sakai,

Kaip mėnesienoj rožės žiedas skleidžias,

Kaip glosto jį nakties šešėlių atspindžiai.

 

Dar matosi tenai išmintos brydės,

Iš tolo šviečia palikti žaislai.

Kaip greit jos lydimi užaugom,

Nors vakar buvom tie maži vaikai…

 

 

Arūnas, Žiežmariai

2016 – 04 -08

*************************************************************************************************

Rytas slėny…

Brėkšta  rytas kalnuos, saulė kyla

Rožių slėny vėl skleidžias žiedai.

Vaikšto rūkas po klonį apsnūdęs,

Smuikais groja pievelėj žiogai.

 

Bunda rožės iš sapno spalvoto,

Tingiai rąžos ir prausias rasa,

Verias žiedlapių akys raudonos,

Skęsta vėjo svaigiam glėbyje.

 

Skleidžias rožių kerai, vėjas šnabžda,

Tyliai taria aistringus žodžius.

Klausos  gėlės ir droviai nuraudę,

Dovanoja jam savo kvapus.

 

Ir staiga visas slėnis atgyja,

Dar garsiau ima groti žiogai.

Kyla dieviškas kvapas į kalnus,

Kur snieguotos viršūnės aukštai.

 

Dar tik rytas, pavasario rytas,

Saulėj spindi rasos krištoliniai lašai.

Lyg vėsos išbarstyti karoliai išduoda,

Baigės rožių gėlėti sapnai…

Arūnas, Žiežmariai

2016 – 03 – 20

 

**************************************************************************************************

Sveika!!Ko gero nerasiu savo kišenėje žodžių,atspindinčių mano jausmus po nuostabaus šeštadienio!Koncertas dieviškai skanus,kiekviena nata išgerta su pasimėgavimu!Su ašara,su šiurpuliukais ir nenuilstančia šypsena!Ačiū už vakaronę,smagu pagaliau sulaukti tokios šventės apie kokią seniai sukosi mintys-su aprangos kodu,šiltais bendraminčiais ir nuostabiomis dovanomis!Šokiai užburiantys,Senelis pritrenkiamai nuostabus ir visos jūs tokios nuostabiai šaunios,kupinos vidinės šilumos,bendrumo ir meilės!Dar ilgai mėgausiuosi išgyventų akimirkų uogiene !!Ačiū Tau!!Ačiū Kūrėjui!!Ačiū Visiems ir Visoms už akimirkų žavesį!

Jurgita, Kėdainiai

2015 – 12-20

***************************************************************************

 

Rūtele,sveika.Labai labai labai ačiū už paskutinį mūsų susitikimą.Už visą palaikymą, kurį jaučiu kiekviename žingsnyje,už mintis,kurios vis labiau džiugina ir laisvina .Už ašaras,kurias sveikstant tenka išlieti ir palengvėjus, išsivalius plasnoti tarsi drugeliui pirmyn. Kartais atrodo,kad net fiziškai jaučiu virsmą iš kokono drugeliu. Dėkoju už gerumą, už nuostabias žinias, už kiekvieną esenciją, jos lašelį ir begalinę tavo meilę bei atsidavimą savo darbui, kuris gydo kiekvieną mano sielos žaizdelę. Dėkoju,kad nuostabi, besąlyginė ir niekuo neįpareigojanti Meilė gyvena Manyje …

Su Meile, Jurgita

2015 kovas

******************************************************************************************

Bacho žiedų terapiją atradau tuo metu, kai buvo neapsakomai sunku. O gal Bacho žiedų terapija pati mane susirado? Tiesiog tuo metu jaučiausi tarsi gulinti ant žemės. O norėjosi skristi, tik trūko jėgų pakilti. Mane supo stebuklingas pasaulis ir įvykiai lyg pasakoje: mažylio gimimas, nuostabus vyras. Iš džiaugsmo norėjau skraidyti. Tik pakilt neleido….paauglys sūnus ir mama. Patys brangiausi žmonės nesidžiaugė su manimi ir tiesiog mane ignoravo. Kartais labai skaudžiai įkasdavo. Negalėjau to suvokti. Man tai buvo protu nesuvokiama.
Supratau, kad sėdėdama kamputyje ir spausdama prie širdies kūdikėlį nieko nepakeisiu. Tik skausmas didės. Ieškojau pagalbos. Ir radau. Rūta atėjo pati, ji atvažiavo ten, kur man buvo paprasta ateiti. Juk aš maitinau pati mažylį ir ištrūkti kažkur toliau nuo namų buvo sudėtinga. Visada sakiau, jei tik žmogus visa širdimi kažko trokšta, tai randa visai šalia. O ir apie Bacho žiedų terapiją nieko nežinojau. Mane atvedė ten, kaip Rūta sako, nematoma ranka.
Po asmeninės konsultacijos viskas ėmė keistis. Pirmiausia nuoširdus pokalbis nuramino išgąsdintą sielą. Pasijutau rami rami. Gamtos lašiukų esenciją ėmė pamažu pildyti, klijuoti kiauras mano išdraskytos sielos vieteles. Taip pamažu pamažu. Nežymiai ir iš lėto. Kiekvieną vakarą ir rytą pradėdavau malda, dėkodama patiems brangiausiems mane supantiems žmonėms: mamytei, savo berniukams, mylimam vyrui, draugams ir artimiesiems, visiems visiems. Ir viskas ėmė stebuklingai keistis. Iš pradžių lėtai lėtai. Po to lyg važiuojant nuo kalno, nespėjant reaguoti į pokyčius. Ne, žmonės nesikeitė, bet keitėsi mano požiūris į juos. O tada ir jie nurimo. Tarsi atsipalaidavo. Viskas įvyko taip savaime, tarsi taip ir turėjo būti.
Atsargai dar saugau Resque Remedy buteliuką. Na, tiesiog atsargai turiu. Labai saugu jį turėti:) jau vien ta mintis ramina.
Šiandien esu sveika ir rami. Mano gyvenimas yra nuostabus ir besąlygiška meilė visiems jį daro stebuklingu.
Dėkoju Rūtai už džiaugsmą ir ramybę, už išgydytą mano sielą ir kūną.
Su meile Daiva!

2014 rugsėjis

********************************************************************************************

Laba diena, Rūta,

labai labai ačiū, kad esat ir kad jus sutikau.  Po mokymų sulaukiu komplimentų, kad pasikeitus, kad pagražėjus 🙂  perskaičius Jūsų laišką padariau išvadą, kad drugelis  manyje tikrai išskleidė sparnus ir parodė savo švytėjimą 😉

dar kartą labai labai ačiū!

Augustė

*******************************************************************************************

Labas rytelis, Rūtele,
Šiltų prisiminimų kupina noriu dar kartą padėkoti už naują patirtį .
Puikiai pravesti užsiėmimai, vakarai kupini šilumos, naujos energijos ir švelnaus bendrumo jausmo.
Gavau tai, kas mane įkvepia. Bendravimas su pačia – džiugina. Buvimas mūsų susirinkusiame kolektyve – atpalaiduoja.
Dėkoju už Kvietimą.
Apkabinu visas su meile.
Vilma
**************************************************************************************

Pati idėja nuostabi – kad gali kitam suteikti malonumą , atsipalaidavimą savo prisilietimu, teisingu pamasažavimu,  švaria ir gera energija.
Tai buvo kursai jaukioje aplinkoje ne vien tik masažo, bet ir daug daugiau – kūno suvokimo ir sielos mokymai.
Juose  aplinkinis pasaulis neegzistavo, laikas prabėgdavo taip greit,kad nesitikėdavai.
Puiku buvo tai, kad turėjai schemas ir paliktas tuščias vietas savo pastebėjimams užsirašyti.
Dieviška buvo ir tai, kad ne tik pati darai, bet ir kitai atliekant pajauti tai, kas vyksta, kai pati masažavai.
Minusas  buvo tik tai, kad esam neprofesonalės -tad laikysenos, perėjimo nuo kojos ant kojos, rankų apsukimo, prispaudimo  dar neįgudusios atlikti.Gal tokioms reikėtų išplėsti valandų skaičių, kad įprastų technikos subtilumus ir visą eigą.
Džiaugiuosi likimo galimybe tai patirti ir išmokti.
Ačiū, Rūtele.

Rita

************************************

Mano potyriai su drugeliais 🙂

Su Rūtos masažu Drugelių šokis susipažinau vieną pavasarį bijūnams žydint. Ir labai džiaugiuosi šį gražų masažą dovanodama žmonėms, skyrusiems savo laiką atsipalaidavimui. Plastiški judesiai, tinkami aromatai sukuria mažytę šventę kas kartą susitikus.

Dalia

*********************************************

Laba diena ,Rūta,

Noriu Jums padėkoti už šiltą pokalbį ir didelę dovaną, kuri leido šiek tiek dar labiau stabtelėti ir pagalvoti. Jūsų asmenybė mane įkvėpė ir sakau Jums didelį AČIŪ.
Ką išgyvenu šiandien… Tai ilgas ir sunkus darbas su savimi, kurį tik aš pati galiu nudirbti. Linkiu sau stiprybės ir atviros širdies, kad pasiekčiau savo gyvenimo tikslą.

Po mūsų pokalbio tą vakarą iškart pradėjau pildyti Padėkos Dievui sąsiuvinį. Pirmomis dienomis tikrai sukau galvą ką čia rašyti, o dabar net vietos pritrūksta tos dienos mintims užrašyti.

Aš linkiu Jums laimės. Būkite sveika 🙂

Evelina

**********************************************

Su Dr. Bacho terapija susipažinau, mano esybėje siautėjant jausmų audrai. Man rekėjo pagalbos, ieškojau kelio į taiką su savimi.
Ši terapija išmokė labai paprastai pažvelgti į save, pažinti bei indentifikuoti neigiamus jasmus, darančius mano asmenybei žalą, trukdančius harmoningai sutarti su aplinka. Pokalbio metu supratau, kad kiekvienas mano patiriamas jausmas turi sau priešnuodį – teigiamą jausmą.
Lašiukų poveikis buvo toks švelnus, kad praktiškai jo nepastebėjau. Baigus buteliuką supratau, kad ši terapija transformavo mano neigiamus jausmus į teigiamus ir vėl manyje karaliavo džiaugsmas, ramybė bei harmonija su savimi.
Nieko neperdėjau, taip ir buvo 🙂
Eglė
************************************************
Prie Bacho žiedų terapijos teko prisiliesti visai nedaug, bet turiu pasakyti, kad net per trumpą laiką spėjau pajusti subtilius pozityvius pokyčius. Pirmiausia teko išbandyti man individualiai sumaišytą mišinį, vėliau išbandžiau esenciją Rock water, skirtą perfekcionistams ir susidraugavimui su savimi. Tikrai jaučiau teigiamą poveikį, gerą kasdienę nuotaiką, lengvumą, priimant sprendimus ir nedarant spaudimo sau. Na, o didžiausią poveikį ko gero parodė Resque remedy esenciją, kurią naudojau jauduliui, nerimui ir stresui malšinti. Vartojant šį nuostabų mišinį atsakingumo reikalaujančiose įtemptose darbinėse situacijose galėjau jaustis rami ir savim pasitikinti – tai padėjo daug geriau susitvarkyti su darbais ir atliekamom užduotimis.
Manau, kad dar geresniems rezultatams pasiekti reikėtų dar daugiau laiko, kurio vartojimui skyriau ko gero nepakankamai, nes Bacho esencijos veikia ne agresyviai, subtiliai, palengvėjimas ateina palengva ir ypač jaučiasi, jei tuo pat metu paraleliai pats dirbi su savo emociniu pasauliu. Na, bet žmogus yra tokia būtybė, kad tik pajutusi pagerėjimą, nustoja taip smarkiai stengtis ir atsipalaiduoja. 🙂 Bet kuriuo atveju, mano įspūdžiai teigiami, taigi, drąsiai galiu rekomenduoti Bacho žiedų esencijas kaip inovatyvią, subtiliai mūsų vidinį pasaulį veikiančią ir veiksmingą priemonę negatyvių emocijų transformavimui ir susidraugavimui su savimi bei aplinka.
Aura
*******************************************************

“Drugelio šokis“

Labai džiaugiuosi, kad išsipildė sena mano svajonė, kuriai vis neturėjau laiko, tačiau keistomis aplinkybėmis, taip susidėliojo, kad tiesiog turėjau ją įgyvendinti. Iš daugybės siūlymų pasirinkau būtent šį variantą, nes pamačiusi, kaip Rūta jį atlieka, mane užbūrė vaizdas, jausmas, požiūris į klientą, pati atmosfera.

Per mokymus sužavėjo pats pasirengimas procesui: aplinkos sukūrimas, dėmesys detalėms, individualus kvapų, aliejų, muzikos parinkimas, holistinis požiūris į asmenį, pagarba jam. Pats specialistas yra tarsi menininkas, kuris keičiasi energijomis su klientu. Jis šoka šokį, plastiškai juda taip padėdamas sau nepavargti, o klientui pajusti rankų judesių teikiamą malonumą, pasiekti gilų raumenų atsipalaidavimą, poilsį, grįžtama į čia ir dabar būseną.

Kiekvieną kartą, atlikdama „Drugelio šokį“, atiduodu visą save: savo dėmesį, šviesias mintis, gerus palinkėjimus, teigiamą energiją. Esu be galo laiminga, nes matau, kaip po šio masažo žmonėms palengvėja įtampa, sukaupta pečių juostoje, pagerėja virškinimas, miegas, nuskaidrėja mintys, pragiedrėja veidas J.

Tokiu būdu savo artimiesiems ir draugams dalinu savo dėmesį, dovanoju neįkainojamą dovaną.

 

Audronė, 2014 kovas.

*********************************************************************************

 

Bacho žiedų terapija man buvo toks pat veiksmingas sielos žaizdų gydytojas, kaip tebėra iki šiol
Sielos koliažas (SoulCollage(R)). Bacho žiedų terapija – tai Dievo siųsta dovana, švelnus prisilietimas ir susikaupusių, užslėptų emocijų gydymas. Patiko tuo, kad tai buvo viskas konkrečiai man ir apie mane. Ne apie kaimynus, ar draugus, ar įvairias žmonių grupes, bet tik apie mane, ir kiek aš turiu drąsos į tai gilintis. Man buvo svarbu saugi aplinka, individualus susitikimas, konkrečiai man parinktas mišinukas, pokalbis, aptarimas.
Aš su Bacho žiedų terapija draugavau penkis mėnesius (nuo 2012 m. gruodžio iki 2013 m. gegužės), buvo net 4 lašelių buteliukai, gryninę mano esybę. Prisipažinsiu, per tą laiką buvo visko: ir ašarų, ir įtampos, ir džiaugsmo, ir pasitikėjimo, beveik kaip toje dainoje “žinok privalo šiek tiek skaudėti, kai sprogsta žiedas tavyje”.
Tačiau, galutinis rezultatas pranoko visus lūkesčius. Ir tai svarbiausia, tiesa?
Ačiū Rūtai ir Bacho žiedų terapijai už tai.
Bacho žiedų terapijos laikotarpiu įvyko keletas atradimų mano gyvenime:
– pradėjau rašyti dienoraštį, fiksuoti savo mintis ir įžvalgas, kaupti savo apmąstymų perliukus, prie kurių visad galiu sugrįžti, ir įsitikinti, kad atmintis neapgauna, kad buvo būtent taip, ir ne kitaip.
-suradau takelį vedantį link Dievo;
-pajutau nuoširdų Rūtos rūpestį ir norą padėti, kartu su
žiedų esencijomis, kurios man iki šiol yra paslaptis..
Ar gali kas būti geriau už tai?
Mano atsiliepimas, galbūt padrąsins nedrąsias ir nepasitikinčias savimi moteris, tokias, kokia ir aš buvau, kai susitikau su Rūta. Nes pagrindinė tema susitikus, buvo noras pasitikėti savimi. Prie to buvo einama etapais, pamažėle, švelniais ir moteriškais metodais.
Šis atsiliepimas yra mintys, įžvalgos, impulsai, ištraukos iš mano dienoraščio.
I buteliukas (nuo 2012-12-28 iki 2013-01-16) iškėlė į paviršių mano baimes.
Pagrindiniai išsigryninimai, kas aš esu ir ko bijau?
Baimė matyti, girdėti, jausti; pokyčių baimė; baimė pasirodyti pažeidžiamai; nutylėjimai, perdidelis jautrumas; sunku būti kitų marionete; nepasitenkinimas savimi ir aplinkiniais; geriau sau tyliai sėdesiu, nei apsijuoksiu, nes ką žmonės pasakys?; Vidinis kritikas, kontrolė, kaukės; pyktis, nuslopinta agresija; savikritika, tobulybės siekis; gynyba, pasiteisinimai; aukos ir bejėgiškumo pozicija.
Eina susikūprinęs, surūgęs žmogelis, tempiasi su savimi visas nelaimes, baimes ir kitą negatyvą ant pečių. Vietoj to, kad aptsiprašytų, atleistų ir paleistų, o tada atsitiestų, atvertų širdį, nusišypsotų, padėkotų už suteiktas pamokas ir su palengvėjimu eitų savo gyvenimo keliu.
Tas žmogelis – tai Aš.
Problemos pripažinimas ir išsigrynimas – tai pirmas žingsnis sąmoningumo ir gerovės link.
Esminės įžvalgos:
– mano gyvenimo už mane nenugyvens niekas kitas, tik aš.
-geriau blogai atlikti savas pareigas, negu gerai – svetimas.
-išdrįsti sakyti tiesą (bent jau sau) visose gyvenimo situacijose.
Sukurta 1 sielos koliažo korta “Aš esu”.
II buteliukas (nuo 2013-01-17 iki 2013-02-26) iškėlė į paviršių Meilės ir tarpusavio santykių temas.
Klausausi meilės dainas, romansus, namie vyrauja geranium+levanda+rožė aromatai.
Šįkart labai jautriai reaguoju į aplinką, žmones, žodžius.
Gvildenamos tėvų-vaikų, vyro-moters tarpusavio santykių temos.
Suvokimas:
Klaidų gyvenime nebūna, tik pamokos. Kol pamokų neišmokstame, jos kartojasi.
Keičiasi tik situacija, vieta, vardas, o pamoka ta pati lieka.
Išvada: Tai, kas vyksta mūsų gyvenime, yra mūsų pačių rankų darbas. Kalti ne kiti.
Sukurtos 8 sielos koliažo kortos: “Kokios laimės sau linkiu?”, “Mano skirtingus pasaulius ir subasmenybes sujungia vidinis vaikas?”, “Laikas sau – išėjimas į laukinį mišką ir susitikimas su savastimi”, “Gyvenimo prieskoniai”, “Pasąmonės vandenynas”, “Tikėjimo galia”, “Judėjimas į priekį išmintingai”, “Globojančios Dievo rankos”.
Skausmingai gražus laikas!
Pažadas sau:
Priimti ir paleisti, nekontroliuojant.
Priimti ir paleisti situacijas, žmones, mintis, nes nepaleisdama, negaliu priimti. O per daug priėmusi, nebegaliu priimti naujovių, šviežumo, nes esu užsiteršusi senomis mintimis ir prisiminimais.
Priimti – paleisti..
Priimti su dėkingumu – paleisti su dėkingumu…
III buteliukas (nuo 2013-02-27 iki 2013-04-10).”Mano laimės lašai”.
Skaitomos knygos: “Jokių ribų”, “Kristalų galia”, “Motina Teresė”, “Bėgančios su vilkais”.
Kartoju tarsi mantrą sau: Atleisk man. Atsiprašau. Ačiū Tau. Aš tave myliu.
Mintys sukasi apie veiklos keitimą, Norvegiją. Įsiklausymas į savo jausmus.
Sukurtos 3 sielos koliažo kortos: “Sielos karminė kelionė”, “Palaimintieji”, “Lydekai paliepus, man panorėjus”.
Suvokimas: Tik tada, kai suvokiame savo menkumą, tuštumą, Dievas gali pripildyti mus savęs. Būdami pilni Dievo, galime dovanoti jį kitiems, nes lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis (Motina Teresė)
…nes lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis…Kokias emocijas pats maitini, tokius žmones aplink save ir pritrauki.
IV buteliukas (nuo 2013-04-17 iki 2013-05-16) “Mano laimės ir pasitikėjimo savimi lašai”
Veiklos:
-lankau Pozityviosios psichologijos programą, lektorius – kun. Rytis Gurkšnys;
-žiūrinėju savanorystės programas užsienyje;
-registracija į rekolekcijas “Mylėti ir atleisti”, nes malda yra ranktas į atleidimą, o praeitis yra tai, kas nebeskaudina.
-Naujas sąmoningo gyvenimo etapas.
Suvokimas: Stebuklai vyksta tuomet, kai nesustojame, kai siekiame, ko nors daugiau. Dievas paima visa tai, kas bloga gyvenime ir paverčia vertingu dalyku. Jis nori, kad kiltume aukštyn. (kun. R. Gurkšnys).
Žiūrėti filmai: “Neliečiamieji” ir “Tėvas Pijus”.
Vietoj pabaigos:
Geriau būti pele tarp dviejų kačių, negu ligoniu tarp dviejų gydytojų:) ..(iš filmo “Tėvas Pijus”)
Perskaičiusiems iki galo – Dėkoju už kantrybę!
Su meile,
Sigita Spetylaitė
Sielos koliažo seminarų organizatorė ir vedėja,
savo svajonių pildytoja, menininkė ir rašytoja:)
http://www.sigift.lt
P.S. Didelis džiaugsmas būti savimi! Ačiū, Rūta, už palaikymą kelyje…

2014 -04 -09

 

***********************************************************************************************

ATSILIEPIMAI PO STOVYKLOS “PATINKU PATI SAU“

Mieloji Rūta

Esu dėkinga už galimybę dalyvauti stovykloje ir patikti sau labiau, negu iki stovyklos 🙂

Labai džiaugiuosi, už galimybę atsipalaiduoti ir atsijungti nuo kasdienybės, “prasivalyti“ mintis, atsikratyti tuščiažodžiavimo…Ir tikrai vertinu MAMOS funkciją- kad leidote atsipalaiduoti ir pajusti, kaip gera, kai Tavimi pasirūpina…Kadangi prieš vykdama į stovyklą, pažinojau tik Iną, Jūsų seminare buvau tik kartą, nežinojau, kas dalyvaus(o tai svarbu man, kad gerai jausčiausi), tik Jūsų abiejų vidinis švytėjimas ir išmintis skatino norą važiuoti į stovyklą. Ir labai Jums dėkinga.

Labai patenkinta Dalia kaip mokytoja ir tikrai kartočiau ir maudynes gongo garsuose, ir “pusrytinę“ jogą.
Labai norėčiau Jūsų“ Bacho augalų esencijų mokymų“, nes kai buvau pirmą kartą, man viskas buvo labai stipriai netikėta ir dabar viską tikrai girdėčiau ir suvokčiau kitaip.
Ačiū už visas patirtis ir dovanotą išmintį.
Nuoširdžiai,
Aušra
****************************************************************************************************
Labas, Rūta,
Dėkui už gerą laiką. Nuostabios Damos ir bendra atmosfera. Gera pailsėti tokioje aplinkoje.
Labai noriu padėkot kiekvienai iš lydėjusių mokytojų:
Sigitai – kantrybės, tolerancijos ir išlaikyto vaikiško gerumo bei atvirumo pavyzdį;
Inai – už saugų vedimą meditacijoje ir labai ryškius patyrimus 😉 Beje, perduok prašau DIDŽIAUSIĄ AČIŪ už žurnalus, nes nusivežiau juos į vaikų stovyklą ir darėme kartu svajonės koliažus. Vaikam buvo labai naudinga patirtis, nors kantrybės jie turėjo kur kas mažiau nei mes 😀
Daliai – už maudynes sausumoje ir stovėjimą ant galvos ;]
Tau – už pagalbą lašiukais, kai to labiausiai reikėjo, už patirtį, geranoriškumą, gero jumoro dozytę;
Myliu, bučiuoju, apkabinu
Ana 😉
******************************************************************************************************
Labas Rūta,
nuoširdžiai dėkoju tau ir visoms kartu dalyvavusioms už kartu gerai praleistą laiką. Kaip smagu būti pačioms pačiausioms :)))))) .
Stovyklos vieta – puiki ir rami, apgyvendinimo sąlygos – normalios, nes neteikiu tam didelės reikšmės.
Programa, užsiėmimų kokybė ir mokytojų  kvalifikaciją – man asmeniškai viskas tiko ir patiko, mokytojos šaunios ir kiekviena savaip įdomi.   Dalyvavau pirmą kartą ir tikrai važiuočiau dar, būtų įdomu patirti ir sužinoti daugiau, nes tobulumui ribų nėra, be to smagu būtų dar kartą susitikti su naujai įgytomis draugėmis. Jau rekomendavau  savo sesei, manau, kad jai taip pat patiktų.
Laima
*********************************************************************************************
Reklama

5 komentarai “Atsiliepimai

  1. Bacho žiedų terapija man buvo toks pat veiksmingas sielos žaizdų gydytojas, kaip tebėra iki šiol
    Sielos koliažas (SoulCollage(R)). Bacho žiedų terapija – tai Dievo siųsta dovana, švelnus prisilietimas ir susikaupusių, užslėptų emocijų gydymas. Patiko tuo, kad tai buvo viskas konkrečiai man ir apie mane. Ne apie kaimynus, ar draugus, ar įvairias žmonių grupes, bet tik apie mane, ir kiek aš turiu drąsos į tai gilintis. Man buvo svarbu saugi aplinka, individualus susitikimas, konkrečiai man parinktas mišinukas, pokalbis, aptarimas.
    Aš su Bacho žiedų terapija draugavau penkis mėnesius (nuo 2012 m. gruodžio iki 2013 m. gegužės), buvo net 4 lašelių buteliukai, gryninę mano esybę. Prisipažinsiu, per tą laiką buvo visko: ir ašarų, ir įtampos, ir džiaugsmo, ir pasitikėjimo, beveik kaip toje dainoje “žinok privalo šiek tiek skaudėti, kai sprogsta žiedas tavyje“.
    Tačiau, galutinis rezultatas pranoko visus lūkesčius. Ir tai svarbiausia, tiesa?
    Ačiū Rūtai ir Bacho žiedų terapijai už tai.
    Bacho žiedų terapijos laikotarpiu įvyko keletas atradimų mano gyvenime:
    – pradėjau rašyti dienoraštį, fiksuoti savo mintis ir įžvalgas, kaupti savo apmąstymų perliukus, prie kurių visad galiu sugrįžti, ir įsitikinti, kad atmintis neapgauna, kad buvo būtent taip, ir ne kitaip.
    -suradau takelį vedantį link Dievo;
    -pajutau nuoširdų Rūtos rūpestį ir norą padėti, kartu su
    žiedų esencijomis, kurios man iki šiol yra paslaptis..
    Ar gali kas būti geriau už tai?
    Mano atsiliepimas, galbūt padrąsins nedrąsias ir nepasitikinčias savimi moteris, tokias, kokia ir aš buvau, kai susitikau su Rūta. Nes pagrindinė tema susitikus, buvo noras pasitikėti savimi. Prie to buvo einama etapais, pamažėle, švelniais ir moteriškais metodais.
    Šis atsiliepimas yra mintys, įžvalgos, impulsai, ištraukos iš mano dienoraščio.
    I buteliukas (nuo 2012-12-28 iki 2013-01-16) iškėlė į paviršių mano baimes.
    Pagrindiniai išsigryninimai, kas aš esu ir ko bijau?
    Baimė matyti, girdėti, jausti; pokyčių baimė; baimė pasirodyti pažeidžiamai; nutylėjimai, perdidelis jautrumas; sunku būti kitų marionete; nepasitenkinimas savimi ir aplinkiniais; geriau sau tyliai sėdesiu, nei apsijuoksiu, nes ką žmonės pasakys?; Vidinis kritikas, kontrolė, kaukės; pyktis, nuslopinta agresija; savikritika, tobulybės siekis; gynyba, pasiteisinimai; aukos ir bejėgiškumo pozicija.
    Eina susikūprinęs, surūgęs žmogelis, tempiasi su savimi visas nelaimes, baimes ir kitą negatyvą ant pečių. Vietoj to, kad aptsiprašytų, atleistų ir paleistų, o tada atsitiestų, atvertų širdį, nusišypsotų, padėkotų už suteiktas pamokas ir su palengvėjimu eitų savo gyvenimo keliu.
    Tas žmogelis – tai Aš.
    Problemos pripažinimas ir išsigrynimas – tai pirmas žingsnis sąmoningumo ir gerovės link.
    Esminės įžvalgos:
    – mano gyvenimo už mane nenugyvens niekas kitas, tik aš.
    -geriau blogai atlikti savas pareigas, negu gerai – svetimas.
    -išdrįsti sakyti tiesą (bent jau sau) visose gyvenimo situacijose.
    Sukurta 1 sielos koliažo korta “Aš esu“.
    II buteliukas (nuo 2013-01-17 iki 2013-02-26) iškėlė į paviršių Meilės ir tarpusavio santykių temas.
    Klausausi meilės dainas, romansus, namie vyrauja geranium+levanda+rožė aromatai.
    Šįkart labai jautriai reaguoju į aplinką, žmones, žodžius.
    Gvildenamos tėvų-vaikų, vyro-moters tarpusavio santykių temos.
    Suvokimas:
    Klaidų gyvenime nebūna, tik pamokos. Kol pamokų neišmokstame, jos kartojasi.
    Keičiasi tik situacija, vieta, vardas, o pamoka ta pati lieka.
    Išvada: Tai, kas vyksta mūsų gyvenime, yra mūsų pačių rankų darbas. Kalti ne kiti.
    Sukurtos 8 sielos koliažo kortos: “Kokios laimės sau linkiu?“, “Mano skirtingus pasaulius ir subasmenybes sujungia vidinis vaikas?“, “Laikas sau – išėjimas į laukinį mišką ir susitikimas su savastimi“, “Gyvenimo prieskoniai“, “Pasąmonės vandenynas“, “Tikėjimo galia“, “Judėjimas į priekį išmintingai“, “Globojančios Dievo rankos“.
    Skausmingai gražus laikas!
    Pažadas sau:
    Priimti ir paleisti, nekontroliuojant.
    Priimti ir paleisti situacijas, žmones, mintis, nes nepaleisdama, negaliu priimti. O per daug priėmusi, nebegaliu priimti naujovių, šviežumo, nes esu užsiteršusi senomis mintimis ir prisiminimais.
    Priimti – paleisti..
    Priimti su dėkingumu – paleisti su dėkingumu…
    III buteliukas (nuo 2013-02-27 iki 2013-04-10).“Mano laimės lašai“.
    Skaitomos knygos: “Jokių ribų“, “Kristalų galia“, “Motina Teresė“, “Bėgančios su vilkais“.
    Kartoju tarsi mantrą sau: Atleisk man. Atsiprašau. Ačiū Tau. Aš tave myliu.
    Mintys sukasi apie veiklos keitimą, Norvegiją. Įsiklausymas į savo jausmus.
    Sukurtos 3 sielos koliažo kortos: “Sielos karminė kelionė“, “Palaimintieji“, “Lydekai paliepus, man panorėjus“.
    Suvokimas: Tik tada, kai suvokiame savo menkumą, tuštumą, Dievas gali pripildyti mus savęs. Būdami pilni Dievo, galime dovanoti jį kitiems, nes lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis (Motina Teresė)
    …nes lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis…Kokias emocijas pats maitini, tokius žmones aplink save ir pritrauki.
    IV buteliukas (nuo 2013-04-17 iki 2013-05-16) “Mano laimės ir pasitikėjimo savimi lašai“
    Veiklos:
    -lankau Pozityviosios psichologijos programą, lektorius – kun. Rytis Gurkšnys;
    -žiūrinėju savanorystės programas užsienyje;
    -registracija į rekolekcijas “Mylėti ir atleisti“, nes malda yra ranktas į atleidimą, o praeitis yra tai, kas nebeskaudina.
    -Naujas sąmoningo gyvenimo etapas.
    Suvokimas: Stebuklai vyksta tuomet, kai nesustojame, kai siekiame, ko nors daugiau. Dievas paima visa tai, kas bloga gyvenime ir paverčia vertingu dalyku. Jis nori, kad kiltume aukštyn. (kun. R. Gurkšnys).
    Žiūrėti filmai: “Neliečiamieji“ ir “Tėvas Pijus“.
    Vietoj pabaigos:
    Geriau būti pele tarp dviejų kačių, negu ligoniu tarp dviejų gydytojų:) ..(iš filmo “Tėvas Pijus“)
    Perskaičiusiems iki galo – Dėkoju už kantrybę!
    Su meile,
    Sigita Spetylaitė
    Sielos koliažo seminarų organizatorė ir vedėja,
    savo svajonių pildytoja, menininkė ir rašytoja:)
    http://www.sigift.lt
    P.S. Didelis džiaugsmas būti savimi! Ačiū, Rūta, už palaikymą kelyje…
    (2014-04-09)

    1. Miela Sigita, tikiu, kad tavo išsamus laiškas pasitarnaus kitoms kenčiančioms ir ieškančioms Sieloms, džiaugiuosi tokiu stebuklingu “drugelio efektu“ !

  2. Labai džiaugiuosi , kad atėjau pas Rūtą .O ėjau kelis metus 🙂 Buvo gera pažinti prisilietimo galią , Rūta įkvėpė gilintis į tai dar daugiau …Ačiū.

    Su meile ,
    Raimonda

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.