Kai tavo dvasios laivas rėžiasi į materijos rifą, sutrupa rifas.

Septintoji diena. Nenustoju stebėtis, kaip nenumaldomai greitai bėga laikas, jau septintoji diena. Kažkas yra pasakęs “lyg smėlis tarp pirštų“, pasemi saują, nori sulaikyti akimirką, o jie abu, nei akimirka, nei smėlis nepaklusta, tik primena, kad “čia ir dabar yra laikas gyventi gyvenimą“. Paprastai ir džiaugsmingai, kaip ir genialumas, kuris visada kukliai slypi paprastume ir nuoširdume.

Vakar turėjau nuostabią, įkvepiančią patirtį – per vieną valandą turėjau papasakoti apie dr.Bacho žiedų terapiją. Per vieną valandą! Galiu kalbėti ištisas, bet sugebėjau per valandą ir dar liko laiko klausimams. Tikiu, kad pasėjau meilės sėklas tų moterų širdyse, tikiu, kad žiedai, kurie sužydės iš tų sėklų, pradžiugins jas pačias ir jų mylimiausius. Ir tai taip paprasta – tik sėti meilės sėklas. Viena seminaro dalyvė priminė, kad “žinoti“ ir “daryti“ yra skirtingi dalykai. Nei vienas pažymėjimas apie dalyvavimą seminare, nors ir pas pasaulinio garso lyderį, neatliks darbo, kurį turi atlikti pats. Jeigu meilės sėklos guli gražiai supakuotos blizgančiame popierėlyje, perrištos šilkiniu kaspinu, tačiau jos – stalčiuje, jos negali sudygti, o tu negali mėgautis žiedais ir jų skleidžiamu kvapu. Sėklas reikia sėti. Teoriją paversti praktika.

Kai aš visą ilgą žiemą ir pavasarį, kuris nesiskubino ateiti, lindėjau savo “lokio oloje“, apsigaubusi savigailos ir saviplakos kailiu, žemėje viešpatavo šaltis ir tamsa. Mano draugė Valia ramiai sau miegojo kažkur kamputyje ir nesiskubino manęs žadinti, lįsti iš olos, pažvelgti į Saulę ir nors ką nors daryti. Tačiau “visi žmonės giliai savo viduje turi įgimtą žinojimą“, prieš beveik 90 metų užrašė britų kilmės gydytojas, gyduolis ir dvasinis rašytojas Edvardas Bachas. Tas žinojimas mano viduje bruzdėjo, judėjo, žadino per nugaros skausmą, kol aš nusprendžiau: “STOP. MAN TAI NEPATINKA“. Privalau surasti savyje stiprybės nustoti inkšti, kaltinti visus ir viską, turiu imtis to, KAS TEIKIA MAN DŽIUGESĮ IR KĄ AŠ DARAU GERIAUSIAI.

Man pavyko ATPAŽINTI: aš jaučiausi, lyg sudužęs į šipulius laivas. Nėra paslaptis, kad daug žmonių šiandien jaučiasi taip, visi, globaliai, kaip visos žemės kolektyvas, išgyvename neeilines patirtis. Kartais norisi įsižnybti į žandą, pabusti lyg iš košmariško sapno, bet…pasirodo, kad sapnas priklauso nuo sapnuotojo.

Šiandien savo gėlyne nuskyniau SKĖTINĖS PAUKŠTAPIENĖS žiedą. Jis – tobulas, šešialapis, tyros baltos spalvos, Motinos Gamtos kūrinys. Šio žiedo energija (beje, viena iš Rescue remedy sudedamųjų dalių) puikiai neutralizuoja bet kokią energinę traumą. Žmogus yra ne vien fizinis kūnas, bet ir energija, o energinės traumos įvyksta kiekvieną kartą, kai žmogaus energetinė sistema nesugeba susidoroti su ŠOKU ir tai sukelia DISBALANSĄ. Negydoma energinė trauma niekur nedingsta, ji pasislepia giliai kūne ir palankiomis aplinkybėmis praneša apie save emociniais sutrikimais bei fiziniais skausmais. Visai nesvarbu, kada tai įvyko. Suaugęs žmogus gali kentėti nuo gimimo metu patirtos emocinės traumos. (Ankstesniame tekste dalinausi apie tai, kaip aš ATRADAU savo BAIMĘ NEGIMTI, kuri glūdėjo manyje visus 56 mano nuostabaus gyvenimo metus).

Aš džiaugiuosi, nes man pavyko! Kai aš atveriu širdį pokyčiui, jis, tas pokytis, atveria man vartus į naują dvasios lygmenį. Deja, dažniausiai atvėrimas būna skausmingas. Na, aš visada renkuosi išoperuoti pūlinį, nei jį nešiotis, kentėti skausmą, apkrauti papildomu darbu savo imuninę sistemą ir dar slėpti visa tai nuo kitų ir net pačios savęs.

  • SURANDU SAVO SIELOS RAMYBĘ.

Situacija, kad ir kokia baisi ji būtų, yra tik situacija, o visas baisumas slypi tame, kaip aš ją priimu ir kokią etiketę užklijuoju. Edvardas Bachas sukūrė žiedų terapijos sistemą, eidamas savo asmeninės kančios keliu. Todėl atverti savo skaudulį nėra nei gėda, nei nepatogu, ką kiti pagalvos. Man svarbiau dabar keliauti mano ATRADIMŲ KELIONĘ ir dalintis kelionės įspūdžiais bei atradimais. Kai aš atvirai, be vertinimo ir gėdos dalinuosi, aš gyju. Kitas, šalia einantis savo kelionę, išgirsta mano pasakojime dalelę savęs, pasijaučia turintis bendraminčių, palaikančių ir pritariančių. Taip jis ar ji gyja. Taip visi mes gyjame.

“ Kai tavo dvasios laivas rėžiasi į materijos rifą, sutrupa rifas.“

Richard Bach “Mesijo vadovas“

Pasidalinkite šia žinute su kitais, kam šiandien labai reikia ramybės ir palaikymo. Pasidalintas gėris didėja ir sugrįžta su kaupu.

Registruokitės ir gaukite naujienas.

Asmeninės sesijos per zoom programą arba gyvai, tereikia susisiekti el.paštu leruta@gmail.com ir suderinti laiką.

*Tu nepralaimi, kai Tave nugali, Tu pralaimi, kai pasiduodi.

*Išlikime ryšyje.

*Išdrįsk prašyti pagalbos.

************************************************************************

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2021. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.


2 mintys apie “Kai tavo dvasios laivas rėžiasi į materijos rifą, sutrupa rifas.

  1. Begalinis AČIŪ už šiuos laiškus ,,tunelyje“. Ne tik mane jie sugražina į tikrąjį žinojimą ir teikia palaikymą. Ačiū iš visos širdies♥️⚘. Valdutė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.