Papėdė ar viršūnė?

Rūtosfoto

 

Po trisdešimties savaičių stovyklavimo kalno   papėdėje, atėjo metas apsispręsti – kopti aukštyn,   ar likti čia, papėdėje, kur jau viskas taip pažįstama, įprasta ir, nors ne viskas sekasi gerai, bet galima   kaip nors iškęsti.

  “Ar gali būti dar kas blogiau, nei pilkas, liūdnas gyvenimas, kurio visos dienos vienodos?“ (P.Coelho)

Spalio 13 dieną pabaigėme trisdešimt savaičių   trukusią kelionę – asmeninio augimo programą   “Gyvenu be pykčio“. Šį kelio etapą ėjome kartu – tiek aš, kuri sugalvojau programą, tiek moterys, kurios pasitikėjo manimi ir sutiko dalyvauti. Kai pasakydavau, kad dalyvauju programoje “Gyvenu be pykčio“, dažniausiai išgirsdavau ironišką pastabą: “na ir ką, dabar jau visai nepyksti?“. Kiekvieną kartą ironiškai nuskambėjęs klausimas patvirtindavo, kad pyktis – tai emocija, kuri labai daugelio iš mūsų gyvenimus paverčia pragaru. Šio užmanymo tikslas buvo

  • išmokti atpažinti įvairias, ypač užslėptas pykčio formas;
  • priimti jas ir kūrybiškai transfomuoti;
  • pagrindinė mintis, raudona gija ėjusi per visą programą buvo – atleidimas sau ir kitiems.

Šį kartą į grupę susirinko vienos moterys, na, tai jau seniai nebestebina, ir visų jų keliai ėjo skirtingomis kryptimis. Buvo tokių, kurių baimė neleido dalyvauti programojegavus pirmąją užduotį, o ir pasiteisinimai buvo tokie atpažįstami: “dabar neturiu tam pinigų“, “labai ačiū, bet atsirado kitokių užsiėmimų“, “labai įdomu, bet aš geriau užsiimsiu kuo nors malonesniu, nei knaisiojimasis po savo tamsius užkaborius“. Pačios atkakliausios ir ištikimiausios savo sielos šauksmui išliko ir sėkmingai įveikė tokią ilgą distanciją, nors jų kelias, toli gražu, nebuvo klotas raudonu kilimu. Gyvenime, kaip mūšyje, po mūšio namo sugrįžo pusė karių. Atsiklaususi dalyvių leidimo, dalinuosi jų pamąstymais .

 

“Pirmosios savaitės užduotis įveikti sekėsi sunkiai. Tiek visokių situacijų ir emocijų buvo, stengiausi valdytis pagal aprašymą, kvėpuoti, rašyti, stebėti situaciją iš šono, bet nepavyko. Teko garsiai ir griežtai su savim pasikalbėti . Žodžiu, savaitė buvo įtempta ir parodė, kiek daug reikės mokytis.“ (D.)

Turbut mano didžiausia nelaimė yra ta – kad aš visą laiką vaidinu -tai save iškeliu tai vaidinu auką.“(A.)

 

Buvimas bendraminčių tarpe, saugumo jausmas ir vidinis žinojimas, kad šis kelias tikrai išves į šviesą, suteikė dvasios stiprybės sunkiausiomis akimirkomis nepalūžti ir pasiekti galutinį tikslą.

 

Vos išgirdusi apie programą – supratau, kad to man reikia labai labai. Programa atskleidė tokius dalykus, apie kuriuos nenutuokiau, sudėtingus procesus išaiškino paprastai, pasiūlė priemones, kai kurias tokias įsimintinas (kaip aukos kalioša), kad vos mintis ateina gailėtis savęs – iškyla kaliošų su gėlėmis vaizdas ir …. nusišypsai , jau nebeesi auka.

Ir mintis, kad nereikia teisti kitų, o pasistengti kiekviename rasti tai, ką jis turi geriausio. Kiekvienas sapnuoja savo sapną ir nei vienas nekaltas, kad sapnų vizijos nesutampa. tiesog tai priimi, ir tiek. Esu patenkinta programa, vertinu 10 balų.“(R.)

 

Kai atsigręži atgal, visada apima palengvėjimas, nes užsibrėžtas tikslas jau pasiektas, užplūsta pasididžiavimas, kad pavyko atsispirti visiems gundymams ir trukdžiams ir pilnatvės jausmas, kad tiek daug prasmingų darbų nuveikta, o siela džiūgauja ir krūtinę užlieja šiluma:

 

Tik motyvuotas žmogus ir jo noras keistis, keisti gyvenimiškas, jam nepalankias situacijas, pastūmėja pokyčiams. Didesnė dalis priklauso nuo pačio žmogaus, jo noro tobulėti, judėti į priekį, nepasiduoti gyvenimo iššūkiams, vidinės motyvacijos, valios, tikėjimo, ryžto. Kiekvienas yra unikalus. Ilgai nešiojamas pyktis veda žmogų prie susinaikinimo. Sunkiausi pratimai tie, kuriuose atpažįsti savo tikruosius jausmus, emocijas, kylančius pykčius,išgrynini savo ilgai nešiotą širdgėlą, skaudulį. Sunkiausia pripažinti ir keisti savo elgesio modelį. Protas išryškino, priminė ilgai nešiotus skaudulius, priminė nemalonias situacijas, vėl iš naujo užvirė pyktis, emocijos.“

Man buvo svarbu pasikviesti man nemalonų žmogų į susitikimą. Stebėjau savo emocijas, jausmus. Manau, kad su tuo susitvarkiau. Sušvelnėjau, bet ar sugebėjau atleisti? Nežinau, gal per ilgai trukusi, ne vienerius metus nemaloni situacija paliko kažkokį antspaudą viduje buvo ne iki galo išspręsta. Jaučiu, kad dar nesugebėjau atleisti iki galo.“ (D.)

 

“Įvairų pyktį sukelia vidinis parazitas, kurį reikia atpažint ir „sutramdyti“, nes dėl jo kyla negatyvios mintys apie visokias gyvenimo situacijas. Suėmus pykčiui ar kitoms neigiamoms emocijoms, padeda kvėpavimas. Arba galima leistis valdomai to parazito, kas yra lengviausia, nes nereikia nieko daryti, arba veikti, naudoti energiją darbui su savimi ir su laiku geriau jaustis. Žmogus laisvas pasirinkti, ir gali pats nuspręsti, kaip jam reaguoti.“(D.)

 

Reikšmingiausi pratimai: surašymas savo priešų ar nemėgiamų žmonių teigiamų savybių, pabendravimas su žmonėmis, kuriuos laikiau geresniais ar prastesniais už save (buvo nuostabu); surašymas ką esu gero padariusi kiekvienam savo šeimos nariui ir už ką jiems dėkinga. Taip pat koliažo šeimos tema darymas, nes jis iki šiol stovi matomoje vietoje ir dažnai paskaitau, kad nepamirščiau.(D.)

 

“Sunkiausia buvo atleisti šeimoms nariams, jiems paskambinti ar nusiųsti savo atsiprašymą, naujas mintis. Taip pat, atsikratyti nuoskaudų.“

 

“Kai pakviečiau tam tikrus žmones kavos, supratau, koks nuostabus gali būti bendravimas su jais (nuėmus etiketes).“

 

“Manau, kad tapau šiek tiek sąmoningesnė, pozityvesnė, jaučiu, kad ne visą laiką esu valdoma savo emocijų, jaučiuosi geriau, optimistiškiau. Sumažėjo neapykantos, beviltiškumo jausmas. Stengiuosi kiekvieną vakarą rašyti padėkas. Atkreipiu dėmesį į kvėpavimą, jei susinervinu.“ (D.)

 

Programą sąmoningai užbaigusių dalyvių rekomendacijos tiems, kuriems, gal būt, pokyčiai sukelia baimę, o paskui ir pyktį.

 

“Gyvenau apimta nerimo, depresijos, negatyvumo. Norėjau kažkaip iš to kapstytis, ieškojau būdų. Dėl to ir susiradau Jus, Rūta, ir pradėjau dalyvauti šioje programoje.“

“Programoje paskatino dalyvauti sergantys tėvai. Tai – sunkus periodas, kuris reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų bei jėgų. Ne visada turiu kantrybės, todėl ši programa buvo kaip startas pažinti savo kylančio pykčio tam tikrose sitaucijose priežastis ir jas sušvelninti.

Nuo pat susipažinimo pradžios su mokytoja pajutau, kad tai tas žmogus, kuris leidžia pažinti nežinomus dalykus man priimtinu būdu, ką pateikia vadovė yra gilu, jautru, išjausta, išgyventa.

Įtemptas laikas gyvenime paskatino apsispręsti, kad jau atėjo laikas dalyvauti programoje.

Sunku žodžiais nusakyti kiek daug davė ši programa. Įpusėjus jai, pajutau kaip stipriai keičiasi vidinė būsena, emocijos stresinėse situacijose ir ne tik. Pradėjau tarytum iš šono stebėti save, vertinti savo poelgius. Įgijau vidinės ramybės ir stiprybės. Santykiai su artimaisiais ir aplinkiniais tapo šiltesni, lengvesni, keliantys mažiau įtampos. Pažinimas kylančio pykčio ir patarimai kaip su juo tvarkytis, padėjo konfliktines situacijas išpręsti lengviau ir nesinešioti ilgai „akmens savyje“.

Patirtį įvertinčiau 10 balų. Pasiekti nemaži rezultatai mane pačią nustebino. Negalvojau kiek daug yra pykčio formų.

 Programą rekomenduočiau visiems, kurie pasiruosę pokyčiams, nori suvaldyti ir pažinti savo kylančias blogas emocijas, pagerinti santykius su aplinkiniais ir artimaisiais, t.y. neįkainuojamos žinios, kurias tikrai galima pritaikyti gyvenime praktiškai.“ (Dalia T.)

 

“Įvertinimai: programos apimtis, kiekis ir išdėstymas – 10 balų.  Man patinka koncentruotas ir aiškus medžiagos išdėstymas, be to dar nurodai papildomą medžiagą, video ir pan., jei norėtųsi daugiau. Manau,kad tavo, kaip programos vadovės, vaidmuo – taip pat 10. Sau rašau 9, nes  galėčiau daugiau laiko skirti situacijų  aprašymui, o ne tik žodinei analizei.“ (J.)

 

Kažkuris protingas žmogus yra pasakęs, kad mokymasis nėra tai, ką kada nors galima užbaigti. Ne kartą mane aplankydavo mintis: “o kas toliau?“ Vieno susitikimo metu, terapinės grupės dalyvė išsakė savo nuogąstavimus: “ aš bijau pagalvoti apie tai, kad ši programa baigsis. Ką reikės daryti toliau?“ Manau, kad šie žodžiai nuskambėjo lyg sielos šauksmas ir idėja “ką reikės daryti toliau“ nusileido tiesiog iš dangaus, kai aš sėdėjau mašinoje ir laukiau savo dukros. Kadangi knyga ir užrašai visada keliauja su manimi, tai knyga “atsivertė“ ten kur reikėjo, o mano ranka skubiai užrašė trapias idėjas į sąsiuvinį.

Rūtos sielos koliažas/2011

Taip gimė nauja, asmeninių   transfomacijų programa “Lokio   pažadinimas“. Kodėl lokys? 

Jeigu   pažvelgsime į archaiškas, gyvūnų   totemais besiremiančias filosofines   tiesas, sužinosime, kad lokys mus moko  savistabos. “Lokys ieško seno medžio   drevėje medaus, primenančio   gyvenimo tiesos saldumą. Jeigu norime  įgyti Lokio išminties, turime  įslinkti į savo urvą, kaip į įsčias, pajusti Amžinosios Motinos energiją ir pasimaitinti Didžiosios Tuštumos placenta. Didžioji tuštuma – tai vieta, kurioje rasime teisingų sprendimų bei atsakymų į visus gyvenime iškilusius neaiškumus. Jei šiuo metu iškilo aibė gyvenimiškų klausimų, tikėkime, kad giliai mumyse glūdi ir atsakymai į juos. Visi mes turime galių nuraminti protą, pasinerti į tylą ir išgirsti atsakymą.“ (Jamie Sams, David Carson “Savosios galios ieškojimas pagal gyvūnų išmintį“)

Kopimas į kalną, kaip tam tikrą meistriškumo simbolį, suradimas pačioje snieguotoje viršūnėje lokio urvo, kantrus lokio maitinimas ir prisijaukinimas, norint gauti vienintelį, neįkainojamą lobį – sidabrinį plauką, iš kurio žyniuonė pagamintų stebuklingus vaistus, taip reikalingus išgydyti mylimą žmogų.

LOKIO programos ekspedicija

Tokiam sudėtingam žygiui pasirįžo visos   drąsiausios programos “Gyvenu be pykčio“   dalyvės. Pasiruošimo darbai jau vyksta, ruošiamos   kuprinės, su visa reikalingiausia amunicija – ryžtu,   valia, kantrybe, pasišventimu, ištikimybe savo   siekiams, meile, švelnumu, džiaugsminga   disciplina. Nežinau kaip bus su aukos kaliošais?   Ar pasiims dalyvės juos į šią ekspediciją?

Visus, norinčius kopti į kalna su grupe, kviečiame   registruotis – pareikšti norą. Jiems bus surengta   įvadinė pamoka. Norintys kopti atskirai, be   grupės, taip pat bus priimti.

Registracija vyksta iki lapkričio 30 d. – el.paštu: leruta@gmail.com

LOKIO programa čia:

*****************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

 

Reklama

2 komentarai “Papėdė ar viršūnė?

  1. Atgalinis pranešimas: LOKIO programa prasideda

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.