Būti ištikimai savo troškimams yra sielos pareiga

Su pavasariška, pumpurus sprogdinančia ir upių vandenis plukdančia energija, kyla ir troškimas rašyti. O gal, tiksliau pasakius – dalintis, tomis įkvepiančiomis mintimis, atradimais ir potyriais, kuriais gaunu iš kiekvieno susitikimo su savo seminarų dalyvėmis. Savaitgalį vyko seminaras “Aromatai sielai gydyti pagal penkias stichijas“, kurio metu ne tik klajojome paslaptingais aromatų labirintais, bet stebėjome, kokius sielos užkaborius “atrakina“ kvapas – pati archaiškiausia žmogaus juslė.

Savaitę, kaip visada pradedu naujais apmąstymais ir klausimu: “O KODĖL AŠ TAI DARAU?“

Ir “kaip visada“ į rankas ateina knyga, kuri turi ateiti ir atsiverčia puslapis, kuriame perskaitau atsakymą į mano užduotą klausimą, o kadangi mano darbas yra dalintis, nes pasidalintos žinios suteikia džiaugsmą kitiems ir to džiaugsmo vis daugėja,tai dabar tai ir darau.

“Surask laiko asmeniniams, malonumą teikiantiems pomėgiams“, rašo Sarah Ban Breathnach knygoje “Paprasta pilnatvė“, kurioje dalinasi paprastais būdais, kaip pasiekti dvasinę ramybę, kurios kiekvienas taip trokšta.

Būti ištikimai savo troškimams yra sielos pareiga. Pamiršusi save, ji atsiduoda šeimininko aistrai. (Rebecca West)

“Padėjusi plunksną į šalį, romanų autorė Marjorie Kinnan Rawlings krosnyje kepė pyragus, o galvoje – siužetus.

Isak Dinesen kūrė gėlių puokštes. Katherine Hepburn megzdama stūmė laiką filmavimo aikštelėje. Karalienė Viktorija paliko storus aplankalus žavingų savo vaikų akvarelių, kurios leidžia akies krašteliu dirstelėti į tikrą moterį, su džiaugsmu imdavusią teptuką į rankas tomis akimirkomis, kai nelaikė skeptro.

Rašytoja Toni Morrison pažymėjo, kad “tradiciškai didžiuojamės sugebėjimu imtis kūrybos tarp buitinių darbų ir pareigų šeimoje. Nesu įsitikinusi, kad tuo užsitarnavome aukščiausio įvertinimo su pagyrimu“.

Bet juk namai šaukia mus.

Ir vaikai.

Darbas irgi kviečia.

Tad kada ir kaip išgirsti, kai kviečia drobės ir eilėraščiai?

Turbūt reikia klausytis kiekvieną dieną.

Tačiau stropiai išklausydama visus kitus, nepasilieki laiko savo pačios balsui išgirsti.

Gal todėl, kad įtikinome save tikrai neturinčios laiko asmeniniams širdžiai mieliems siekiams, jei reikia daugiau nei penkiolikos minučių.

Gal savo troškimų kuždesio negirdime vien todėl, kad nenorime girdėti? Išgirdusios turėtume pripažinti, gal net atsiliepti. Bijome net išgirsti, ko klausia norinti piešti, šokti, auginti orchidėjas, pakeisti kėdės apmušalą, gaminti kinų maistą moteris, nes tuomet gal teks lankyti kursus ar nusipirkti knygą, bloknotą su pieštukais, sportinį triko, augalą, audinio ar ypatingą kinišką padažą.

Negalime eikvoti laiko aistroms, nes turime būti praktiškos. Svarbiausi nenumaldomi troškimai turės palaukti, kol atsiras laisvesnio laiko: prasidės mokslo metai vaikams, mama geriau jausis ar atslūgs darbų įkarštis įstaigoje.

O gal nori išgirsti kitą, lig šiol negirdėtą atsakymą? Kad ir tokį:

“Mano tikrieji troškimai turės palaukti, kol būsiu pasirengusi pripažinti, kad be jų niekuomet nepatirsiu tikrosios laimės“.

Ir kitą:

“Dar neišmokau savęs įrašyti į neatidėliotinų, pirmučiausių darbų sąrašą“. Atkreipk dėmesį, kad nesiūlau įsirašyti pačiai pirma; tiesiog noriu, kad pakliūtumei į tą sąrašą.

Karalienės Viktorijos laikų rašytoja Mary Ann Evans žinojo, kaip dalykiškai padėti rašymo aistrai. Ji pasirinko vyrišką George Eliot slapyvardį, jos romanai “Midlmarčas“, “Sailas Marneris“, “Malūnas prie Floso upės“ buvo išleisti tuo laikotarpiu, kai tikrieji moters troškimai nebuvo pripažįstami. Štai ką ji sako apie žmogų užvaldžiusias aistras: “Man regis, kad niekuomet neprivalome atsisakyti troškimų ir norų, jei dar krutame, esame gyvos. Kai kuriuos dalykus jaučiame esant gražius ir gerus, tad turime it išalkusios siekti jų“.

Laiko ir erdvės stoka kūrybingumui ugdyti gali sukelti tikrąjį alkį. O gal manome, kad išskyrus maistą, gėrimą, darbą, seksą, pirkinius ar vaistus, niekas nepajėgs išblaškyti gniuždančio nuobodulio. Tačiau kasdien bent valandą paskirdamos tapymui, siužeto rutuliojimui ar vazonų perstatymui, turbūt išvengtume fizinio ir dvasinio skausmo. Ko gero, taip.“

Pasirašau po kiekviena šių nuostabių moterų parašyta eilute.

Kviečiu skirti laiko savo sielos poreikiams, maloniam ir džiaugsmingam kūrybiniam procesui Birštone, specialiame savaitgalio renginyje moterims:“Esu moteris: meilė, palaima, išmintis“ , balandžio 27 -29d.d. plačiau apie renginį čia:

Iki balandžio 10 d. dar galioja “vyturio“ mokestis – 250 eurų!

 

 

 

 

 

********************************************************************************************************

Jeigu jus sudomino tai, ką perskaitėte šiame puslapyje, tai pasidalinkite su kitais, kam gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal!

Sekite renginių tvarkaraščius socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/drugelioefektas/

©Visos teisės saugomos DRUGELIO EFEKTAS 2018. Šioje svetainėje esančią tekstinę informaciją draudžiama kopijuoti ir/ar bet kokiu būdu platinti be svetainės autoriaus išankstinio sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant šioje svetainėje esančią informaciją, būtina nurodyti internetinę svetainę „Drugelio efektas“ kaip tokios informacijos šaltinį.

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.