Tvirtai einu savo keliu arba didžių darbų savaitė

Standartinis

Kaip niekad anksčiau, šiais metais priešvelykinė savaitė man primena prieškalėdinę. Dėl daugelio priežasčių: viena iš jų – užbaigti pradėtus darbus.Būtent šią savaitę įveikėme du mokymų kursus – naująjį ciklą “Apie ką moterys tyli?“ ir dr.Bacho žiedų terapijos pažintinį bazinį kursą. Sąmoningai naudoju žodį “įveikėme“, nes su kiekviena grupe besimokančiųjų, mokausi ir aš pati. Juk neveltui yra toks posakis, kad “geriausiai išmoksti tada, kai mokai kitus“. Dar mane nuolat lydi rašytojo Richard Bach žodžiai :“ mokytis – tai atrasti, ką jau seniai žinai, daryti yra parodyti, jog tai žinai, mokyti – priminti kitiems, ką jie žino taip pat gerai, kaip ir tu.“

“Apie ką moterys tyli?“

Idėją sukurti šį ciklą moterims apie moteris ir moteriškumą išaugo iš vienos mažytės sėklos. Ją ilgus metus nešiojausi savo esybės viduje, vis bijodama, neišdrįsdama ištraukti į dienos šviesą. Kartais kokia nors frazė, išgirsta įvairių pokalbių su moterimis metu, lyg pavasarinis laibas daigas prasikaldavo, bet sužaliuoti jam netekdavo. Palauždavo nepasitikėjimo savimi šalnos. Tačiau vis dažniau pastebiu, kad, jeigu jau esu pasėjusi kokią nors sėklą, tai nerandu ramybės tol, kol jos nesudaiginu, dirbsiu tol, kol išauginsiu ir galėsiu parodyti tą kūrinį pasauliui.

Taip atsitiko ir šį kartą – jau sausio trečią dieną, praėjus visų žiemiškų švenčių šurmuliui, aš jau turėjau sulipdžiusi naujo ciklo moterims planą. Nuo tos akimirkos pradėjau gyventi kūrybiniu ritmu, visur matyti ženklus. Atėjo žinia, kad magiškas skaičius 7 turi lydėti visą kūrybinį procesą: susidėliojo septynių paskaitų ciklas, kuriame organiškai susijungė klasikinės čakrų sistemos žinios, teta gydymo metodo filosofija – septyni būties planai, bendrą paveikslą papildė aromatų energijos ir Bacho žiedų vibracijos.

Teorines žinias iliustravo mano pačios  gyvenimo patirtys, pajautos ir išgyvenimai. Kiekvieną savaitę eidavau į mūsų susitikimus, lydima nežinomybės jaudulio ir atsakomybės jausmo prieš tas, kurios patikėjo, išdrįso, atidėjo visus kitus darbus ir atėjo…prisiminti tai, ką jos žino lygiai taip gerai, kaip ir aš. Jaučiau mus visas vienijančią moterišką energiją, vaikišką smalsumą, pažinimo džiaugsmą ir savitarpio palaikymo atmosferą. Mūsų antradieniai tapo mūsų sakraliomis mažytėmis šventėmis, į kurias visos skubėdavome nešinos savaitės išgyvenimais, potyriais, pojūčiais ir skanumynais. Juk gerai žinome, kad fizinį kūną pamaitinti reikia taip pat, kaip ir visus kitus.

Atradimai.

Gyvenimo  ir visos evoliucijos variklis visada buvo atradimai. “Daryti tai, kas man yra MALONU“ – tai buvo vienas netikėčiausių ir džiaugsmingiausių  šio ciklo atradimų. Ar dažnai gyvenime užduodame sau klausimą: “o kodėl aš tai darau? kodėl aš dirbų tokį darbą? kodėl aš einu ten? kodėl aš gyvenu su tuo žmogumi?“

Paklauskite savęs: “Ar man tai MALONU?“ Kokį atsakymą išgrisite? Taip, taip, ten giliai giliai, tyliai tyliai…

O man yra malonu daryti tai, ką aš darau dabar…ir nevadinti tuo “darbu“…man malonu matyti laimingus kitų žmonių veidus dėl to, kad jie taip nusprendė daryti tai, kas jiems yra malonu…man malonu, kad mano širdyje apsigyveno mylinti ramybė ir aš jaučiu palaikymą ir vedimą…ir man net nebūtina įvardinti ar kam nors aiškinti, kas ten mane vedžioja…aš jaučiu, kad man tai malonu.

Besąlyginė meilė arba sutrumpintai BM.

“Ką? Kaip aš galiu mylėti tą, kuris mane įžeidė? O tą, kuris skriaudžia visus?“ – tokie klausimai  nuolat nedavė ramybės mūsų diskusijų metu.Ir mes kantriai mokėmės ir po to džiaugėmės, kaip keičiasi mūsų aplinkos žmonės, kaip tas, su kuriuos nekalbėdavau, priėjo ir užkalbino pats ir netgi pasirodė visai malonus. Stebuklai? Ne, tai žinios ir jų pritaikymas savo kasdienybėje duoda puikius rezultatus.

Namų darbai.

Su dideliu džiaugsmu atlikdavome visus namų darbus, po to dalindavomės juokingomis ir nelabai istorijomis. Kalbėjimasis pačiomis slapčiausiomis temomis gydė mūsų širdis, tirpo nepasitikėjimo ir menkavertiškumo ledynai, tiesėsi nugaros, vaidus papuošė raudonu lūpdažiu paryškintos lūpos, akys sublizgo šelmiškomis kibirkštėlėmis. Mūsų vidinės permainos ir išoriniai pokyčiai vertė aukštyn kojom artimuosius ir partnerius. Senas pasaulis griuvo, bet iš griuvėsių pakilo naujas – tvirtesnis, švaresnis namas išblizgintais langais ir apsodintas žydinčiomis gėlėmis.

Ir nors ne visos amžiais ištylėtos temos buvo paliestos ir išgvildentos, tačiau pradžia tikrai buvo padaryta. Dabar mes tvirtai žinome, kad tik džiaugsmingos mintys ir meilė (BM!) veda mus į priekį, kad tik palaikydamos viena kitą, mes esame tvirtos ir kad “draugai vis viena susitinka, jei ne šiame, tai kituose gyvenimuose“ ( taip rašo mano mylimas Richard Bach, kurį labai dažnai cituoju).

 

Bus tęsinys

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s