Intelektualūs augalai? Taip!

Standartinis

pupaAr tai pavasaris ir sprogstantys medžių pumpurai, ar tai nuolatiniai seminarų lankytojų klausimai, kaip gi tie augalai gali “žinoti“ nuo kokių neigiamų emocijų reikia mus [žmones] gydyti, bet tikrai žinau, kad neatsitiktinai man pakliuvo šis straipsnis. Mielai dalinuosi su Jumis, mielieji “Drugelio efekto“ skaitytojai!

“Naujausi tyrimai apie augalų intelektą gali visiems laikams pakeisti tavo nuomonę apie juos.“

Galbūt keistai skambantis straipsnio pavadinimas “The New Yorker” leidinyje, atskleidžia naujausių mokslinių tyrimų duomenis apie tai, kad augalai turi neįtikėtiną gebėjimą jausti ir reaguoti į juos supantį pasaulį.

Paanalizuokime, ar tikrai augalas gali būti “protingas”? Čia mokslininkų nuomonės nesutampa, vieni jų primygtinai reikalauja laikyti augalus protingomis, intelektualiomis būtybėmis, kurios gali jausti, mokytis, atsiminti ir netgi reaguoti įvairiais būdais, primenančiais žmogiškąsias reakcijas.

Pasidalinsiu su jumis Michael Pollan mintimis apie naujausius augalų pasaulio atradimus. Knygų „Visavalgio pasirinkimas“ (The Omnivore‘s Dilemma) ir „Aistros botanika“ (The Botany of Desire) autorius, parašė straipsnį „The New Yorker“, kuriame jis pasakoja, kad visai neseniai, užsimindamas kokiame nors leidinyje apie idėją, kad augalai gali turėti intelektą, galėjai būti apšauktas bepročiu. Tačiau Michael džiaugiasi, kad dabar situacija yra visai kitokia ir tai nuramino tuos žmones, kurie jau seniai bendrauja ir kalbasi su savo naminiais augalais arba net groja jiems arba leidžia klausytis muzikos.music_for_plants

Naujausi tyrimai, rašo Michael Pollan savo straipsnyje, atskleidžia naujus faktus augalų neurobiologijos srityje, nors tai gali atrodyti lyg neteisingas šio termino vartojimas, nes netgi mokslininkai šioje srityje nesiginčija dėl fakto, kad augalai turi neuronus arba „smegenis“.

M.Pollan aiškina, kad „jie [augalai] turi panašias struktūras ir būdus, kaip surinkti visą informaciją iš aplinkos jutimo nervais ir netgi sugeba integruoti visą surinktą informaciją, o tada, atitinkamai atsakydami, elgtis. Ir jie [augalai]atlieka šiuos veiksmus be smegenų. Šis faktas yra nuostabus ir neįtikėtinas, nes mes [žmonės] automatiškai padarome išvadą, kad informacijos apdorojimui reikalingos smegenys.“

„Mes taip pat manome, kad tam, kad girdėtume, reikalingos ausys.“, toliau rašo M. Pollan straipsnyje, tačiau mokslininkai leido augalams klausytis įrašo, kuriame kirminas graužė augalo lapą – ir augalai reagavo į tai. Augalai pradeda išskirti apsauginius cheminius junginius, netgi tuo atveju, kai jie nėra labai išgąsdinti, tačiau tos medžiagos visgi atlieka apsauginį gynybinį veiksmą. Augalas sugeba kažkokiu būdu išgirsti grasinantį kirmino, graužiančio lapus, garsą.worm_on_plant

M.Pollan toliau dėsto, kad augalai turi tokius pačius jausmus, kaip ir mes, žmonės: jie ne tik girdi, bet ir jaučia skonį ir reaguoja į gravitacijos jėgą, jaučia vandens egzistavimą. Jie netgi jaučia , kai šaknys sutinka kliūtį savo kelyje. Augalas pakeičia šaknies augimo kryptį dar prieš susidurdamas su kliūtimi.

Na, o ar jaučia augalai skausmą? M.Pollan sako, kad augalai reaguoja į anestetinius vaistus. Galima atlikti augalams anesteziją, panaudojant vaistus, skirtus žmonėms. Augalai ir patys išskiria chemines medžiagas, kurios veikia mus, žmones, kaip anestetikai ( t.y. medžiagos laikinai sukeliančios kūno nejautrą). Tačiau mokslininkai dar nenoriai sutinka su teorija, kad augalai reaguoja į skausmą.

Kaip augalai jaučia ir kaip jie reaguoja? Tai yra sritis dar reikalinga tyrimų. Jie neturi nervinių ląstelių, kaip žmonės, bet jie turi sistemą, siunčiančią elektros signalus ir net gamina neurotransmiterius, tokius, kaip dopaminas, serotoninas ir daugelį kitų cheminių medžiagų, kurias išskiria ir žmogaus smegenys.

„Mes dar nežinome, kodėl augalai turi tas sistemas: ar jos buvo išsaugotos evoliucijos eigoje ar jos atlieka informacijos apdirbimo funkciją? Yra daug dalykų, kurių mes dar nežinome apie augalus,“ – toliau pasakoja M.Pollan.

O dabar panagrinėkime kitą žmogiškąjį gebėjimą – atmintį. M.Pollan aprašo eksperimentą, kurį atliko gyvūnų biologė Monica Gagliano. Ji pristatė mokslinį tyrimą, kuris pateikia hipotezę, kad Mimosa pudica augalas turi gebėjimą atsiminti ir išmokti. M.Pollan pridurė, kad šį idėja yra tokia prieštaringa, kad Monikos straipsnį atmetė net  dešimt mokslinių žurnalų, kol pagaliau jis buvo išspausdintas.

 

21_nh_mimosa_512_jpg_12693Mimoza yra papartinių šeimos augalas, kurios lapai, palietus, reaguoja susitraukdami. Taigi, M. Gagliano pastatė prietaisą,  kuris vis kliudydavo mimozos augalą, tačiau nesužeisdavo jo. Kaip ir buvo tikėtasi, augalas susitraukdavo kiekvieną kartą, kai būdavo kliudomas 5-6 sekundžių intervalais. „Po penktos ar šeštos „intervencijos“ augalas nustojo reaguoti į stimulą ir “priėmė” jį kaip nesvarbų ir neturintį reikšmės”, toliau tęsia savo pasakojimą M.Pollan. “Tai yra labai svarbi mokymosi dalis – išmokti, kad gali saugiai ignoruoti tai, kas nėra pavojinga aplinkoje.” Gal augalas tiesiog išseko nuo nuolatinio “užkabinėjimo”? Norėdama patikrinti šią hipotezę M.Gagliano pasirinko kitus augalus, kurie nebereagavo į lapų tapšnojimą ir vietoje to papurtydavo juos. “Jie vis susitraukdavo,” pasakoja M.Pollan.”Jie “išmoko”, kad signalas “tapšnojimas” yra saugus ir po kurio laiko nebereaguodavo į jį. M.Gagliano tesė eksperimentą ir testuodavo augalus kiekvieną savaitę, ištisą mėnesį. Pasitvirtino neįtikėtinas faktas, kad netgi po mėnesio augalai “prisimena” išmoktas pamokas ir nebereaguoja į trikdžius.”

Tokį augalų atminties laikotarpį savo bandymais patvirtino M.Gagliano, tačiau gali būti, kad augalo “atmintis” siekia dar toliau. M.Pollan priešpastato faktą, kad bitės, kurioms buvo atliekami panašūs “trikdžiai”, jau po 48 val. nebeprisimindavo savo pamokų.

M.Pollan sako, kad ne visi mokslininkai sutinka su M.Gagliano atliktų bandymų rezultatais ir proceso pavadinimu „mokymusi“. Žinoma, kaip visada egzistuoja ir kitos, visiškai skirtingos nuomonės ir teorijos, aiškinančios augalų reakcijas į trikdžius.

Vis dėlto, „augalai gali daryti pačius keisčiausius dalykus: jie prisimena, jei jiems buvo sukeltas stresas ar anksčiau aprašyti eksperimentai. Jie turi gebėjimų reaguoti į 15 – 20 skirtingų aplinkos trikdžių“, – toliau pasakoja M.Pollan. Ginčijamasi dėl klausimo: „ar teisinga vadinti šį augalų gebėjimą „mokymųsi“? Ar galima pavadinti šią augalų savybę „intelektu“? Ar iš viso teisinga teigti, kad augalai yra „sąmoningi“. Kai kurie augalų neurobiologai įsitikinę, kad augalai yra sąmoningi. Ne tiek, kad suvoktų save, kaip mes žmonės, bet tiek, kad suvoktų save aplinkoje, kurioje jie auga ir reaguotų į įvairius aplinkos sukeltus dirgiklius..“

M.Pollan pabrėžia, kad nėra vieningai priimto „augalų intelekto“ apibrėžimo. Jei pažiūrėtume Wikipedijoje, rastume devynis skirtingus apibrėžimus ir visi jie yra susiję su smegenimis abstrakčiu mąstymu ir vertinimu.

Kita mokslininkų dalis remiasi gebėjimu spręsti problemas. O tai yra vienas iš intelekto rūšių apie kurias mes kalbame. Taigi, intelektu gali būti laikoma viena iš gyvenimo savybių. Ir tai, kad mes, žmonės, skiriamės nuo kitų būtybių gebėjimu spręsti problemas, tik visai kitais būdais.

plantM.Pollan pabrėžia, kad labiausiai mus, žmones, išveda iš pusiausvyros faktas, kad skirtumai tarp augalų ir gyvūnų yra labai nežymūs, o tai prieštarauja mūsų tradiciniams įsitikinimams. Jis netgi iškelia idėją, kad augalai gali pamokyti keleto gerų dalykėlių mus – žmones, pvz. kaip perduoti informaciją be centrinio komandos punkto – smegenų.

Paspaudę ant žemiau pateiktos nuorodos galite pasiklausyti Michael Pollan pasakojimo apie tai, kaip augalai nusistato savo tikslus ir jų siekia, o taip pat pamatyti video, kaip dvi pupelė “kovoja“ dėl stiebo.

 

http://www.newyorker.com/tech/elements/video-do-bean-plants-show-intelligence

Šaltinis:

http://www.pri.org/stories/2014-01-09/new-research-plant-intelligence-may-forever-change-how-you-think-about-plants

 

*******************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, tai gal būt norėsite perskaityti ir kitus, tada įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

O jei manote, kad šis straipsnis gali patikti jūsų bičiuliams – pasidalinkite, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir sugrįžta!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s