Kaip aš jaučiu drugelio efektą

Standartinis

Laughing Woman with Pink Butterfly on ForeheadPraėjo vieneri metai, kai dienos šviesą išvydo projektas „Drugelio efektas“, prieš tai simboliškai išgyvenęs lėliukės ir kokono stadijas. Prisimenu kaip kruopščiai ieškojau  pavadinimo ir kaip vieną rytą, klaidžiojant  po interneto platybes,  prieš akis atsivėrė magiška eilutė:  „drugelio efektas“. Šiandien, patikrinusi šio vaizdingo ir daugelio menininkų mėgstamo posakio apibrėžimą, likau visiškai patenkinta savo pasirinkimu, kurį padariau prieš metus.

„Anot mokslininko, pristačiusio chaoso valdymo teoriją mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė‘09“, jei į vandenį įlašinsime lašą nuspalvinto vandens, netrukus ta pačia spalva nusidažys visas stiklinėje esantis vanduo. Jei lakūnas, atlikdamas akrobatines figūras, ore dažais išpurkš žodį „tvarka“, jis po kurio laiko tiesiog išnyks. Tokie yra gamtos dėsniai. Chaosas turi savybę sklisti.

Būtent su šiais gamtos dėsniais susijęs menininkų labai mėgstamas vaizdingas pasakymas, kad drugelio sparnų plazdenimas viename Žemės pusrutulyje gali sukelti didžiulius pokyčius kitame. Kitaip tariant, net ir, regis, nereikšmingi įvykiai gyvenime gali nulemti didelius pokyčius. Originalesnis šio posakio tekstas: drugelio sparnų plazdenimas Singapūre gali sukelti uraganą Šiaurės Karolinoje. Jo autorius – 1917 m. gimęs chaoso teorijos pradininkas, JAV matematikas ir meteorologas E. Lorenzas. (http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/straipsnis-9140/straipsnis/Chaoso-teorija-arba-kodel-drugelio-sparnu-plazdejimas-gali-sukelti-uragana?l=2&p=1)

 

Taigi, man kilo mintis pasidalinti pastebėjimais, kokius didžiulius ir juntamus pokyčius sukelia „drugelio“ sparnų plazdenimas. Rugsėjo pradžioje, mokinukams tvarkingai minant takelius į mokyklą, į Kauno senamiesčio palėpę susirinko keturios moterys, nusprendusios keistis, o gal keisti gyvenimą. Ir susirinko jos mokytis prisilietimo ritualo, kurio pavadinimas taip pat susijęs su transformacijų simboliu, jis vadinasi „Drugelio šokis“. Jį sukūriau per daugelį metų iš įvairių mokyklų ir įvairių patirčių sudėjusi vieną unikalų kūrinį. Aprašyme paminėjau, kad išmoksime ne vien masažo judesių ir masažuotojo ergonomikos, bet prisiliesime ir pajausime gilesnius savo esybės klodus. Viena moteris atvyko net iš kito Lietuvos miesto, trys iš keturių šiuo metu dirba visai kitokius darbus, bet vienokiais ar kitokiais būdais sužinojusios apie „Drugelio šokį“ jos panoro tai išmėginti ir išmokti. Visas jas jungė tvirta motyvacija ir begalinis noras patirti kažką nauja, nes masažas – tai procesas, kuriame dalyvauja ir duodantysis, ir priimantysis. Svarbus yra duodančiojo nusiteikimas ir dvasinis pasirengimas, jei iš širdies liejasi meilė, tik tada rankos atlieka šiuo jausmu pripildytus judesius. Viena moteris, kuri atrodė truputėlį susijaudinus, paklausė, kaip jai surasti vidinę ramybę, nes čia ji atėjo, vedama nerimo ir slėpdamasi nuo kasdienybę nuolat lydinčio skubėjimo ir baimės. Nuostabu yra tai, kad atsakymo neieškojau specialiai, bet prisėdusi vakare dar kartą pagalvojau apie šį klausimą, o kitą mūsų susitikimo dieną intuityviai atverčiau vietą knygoje ir perskaičiau: „Tu jau atėjai ir dabar stovi kelio pradžioje, prieš tave – nežinomi toliai, vingiai, labirintai, miškai, kalnai, jūros ir vandenynai. Mėgaukis procesu, mažais žingsneliais, džiaukis ir dėkok už kasdienius stebuklus. Nesiek tikslo, tai Ego uždavinys, klausyk širdies. Mylėk save. Semkis patyrimo iš įvairiausių mokytojų: knygų, tikrų žmonių, situacijų.“(Sonja Ariel von Staden „Vienaragiai“)

Nors trims iš keturių moterų tai buvo pirmasis prisilietimas prie kito žmogaus per masažą, jos labai atvirai ir nuoširdžiai pasakojo apie savo vidinius išgyvenimus, vidinius dialogus, kuriuose pradžioje dominavo baimė, nežinomybė ir sumaištis. Priminiau joms, ir nuraminau, kad visi pasikeitimai yra skausmingi pradžioje ir mes nusprendėme padaryti savaitės pertrauką, leisdamos naujoms patirtims susigulėti ir emocijoms nurimti. Po savaitės viskas ėjosi kuo puikiausiai. Kiekvieną susitikimą mes pradėdavom tos dienos intuityviai pasirinktu skaitymu, kuris sukurdavo ypatingą dvasinę būseną ir padėdavo nurimti. Mes susigyvenome ir laukdavome penktadieninių susitikimų, kurių metu mums visoms atsiskleisdavo dar nematyti vidiniai lobiai. Kiekvienas mokinys į mokytojo gyvenimą atneša labai daug naujovių, priverčia atidžiau peržiūrėti senas tiesas, atnaujinti nuostatas ar net jas pakeisti. Viskas turi pradžią ir pabaigą, atėjo paskutinė pamoka, atnešusį jaudulį, nes reikėjo parodyti, ką išmokai ir liūdesį, nes jau spėjai priprasti ir susidraugauti. Nuoširdžiai džiaugiausi tuo, kad visas mokymosi procesas vyko labai sklandžiai, be įtampos, baimės ar nerimo. Vienbalsiai nusprendėme pasėti vidinio pasikeitimo sėklas – kiekviena mokinė gavo po tris giles – galingo medžio – ąžuolo sėklas, kaip simbolį, išaugsiantį į didžiulį medį. Sutarėme susitikti po 66 dienų ir pasidalinti, kaip sekasi eiti nauju keliu, kokie sunkumai pasitaiko ir kaip juos nugalime. Tokį terminą pasirinkome sąmoningai, nes pasak mokslo, jei nori, kad nauji dalykai, kurių išmokome susiformuotų į įprotį, reikia tai nuolatos daryti 66 dienas.(Apie tai jau rašiau ankstesniame savo straipsnyje).drugelio_sokis

Apibendrindamos šio gyvenimo etapo išgyvenimus moterys dalinosi savo potyriais: viena sakė sulaukusi komplimentų iš aplinkinių, kad labai pasikeitusi ir išgražėjusi, kita – surado vidinę ramybę – tai, ko prieš tai visur ieškojo ir nerado, trečia pasakojo atradusi save naujoje veikoje. Prisilietimas prie kito žmogaus, kvapai ir muzika – visa tai užburia ir įtraukia į naują, nuostabių potyrių pasaulį. Ketvirtoji moteris, lyg ugnikalnis sunkiai galėjo sutalpinti savyje besiveržiančias naujas idėjas ir tiesiog švytėjo gyvenimo džiaugsmu, meile sau ir ją supančiam pasauliui. Stebėdama tokius milžiniškus pasikeitimus, įvykusius vos per keletą savaičių, prisiminiau frazę, kaip lengvas drugelio sparnų plazdenimas gali sukelti uraganą. Dabar aš jį mačiau! Ir džiaugiausi tuo uraganu. Su dideliu dėkingumu prisimenu visus mano kelyje sutiktus mokytojus – žmones, knygas, įvykius. Bebaigiant šį tekstą aš gavau laišką iš vienos dalyvės, jis dar kartą patvirtino “drugelio efektą”:”Ateina suvokimas jog tai ko mes mokėmės yra ne vien tik prisilietimas. Tai – sielos glamonės, jos pažadinimas. Žinojimo, ką noriu veikti toliau šiame gyvenime, suvokimas. Dar lieka didelė baimė pripažinti sau jog atėjo laikas negailestingai nugnybti visas sąsajas su senuoju darbu. Juk vertybe ne ten. Vertybės tai, ką aš atrandu besimokydama sielos meilės meno.
Drugelio šokio menas suteikė man galimybę savo rankomis liesti žmogaus kūną ir glostyti sielą. Tai nuostabu! Šokant šį drugelio šokį turiu galimybę dovanoti meilę ir mylėti.
Myliu save ir mane supančius žmones. Labai džiaugiuosi už kiekvieną man suteiktą galimybę vis giliau pažinti save. Pasirodo aš esu tokia įdomi, žinau ir moku daug gražių dalykų. Myliu save! Juk aš tiesiog tobula! Ir tokią būseną aš atradau sušokusi Drugelio šokį.“

sielos_koliazas_straipsniuiKitas ryškus drugelio efekto pavyzdys – tai sielos koliažo užsiėmimai. Neretai užtrunku daug laiko, kol įkalbinu žmogų pradėti ką nors daryti, keisti gyvenime, jei jam yra sunku ar nesiseka. Jau įpratau, kad šio metodo neišbandę, bet pamatę sielos koliažo kortas, atsainiai ar net pašaipiai mesteli: „vaikų žaidimai“ arba „laiko švaistymas“. Mokausi būti pakanti ir atlaidi kitų nuomonei. Tačiau kiekvienas užsiėmimas atskleidžia begalinius vidinius lobynus: žmogus išsilaisvina iš savo vidinių „baubų“, iškelia į paviršių savo šešėlines savybes ir mokosi jas pamilti, suvokia, kad jis pats yra savo gyvenimo kūrėjas ir tik nuo jo minčių, žodžių ir veiksmų priklauso tai, ką jis mato aplink save.

Aš net pabandžiau sujungti du metodus – Dr. Bacho žiedų terapiją ir sielos koliažą. Rezultatais esu visiškai patenkinta, nes gimė 38 naujos kortos, lygiai tiek pat, kiek yra Bacho žiedų esencijų ir kalbėdama apie neigiamas emocijas, aš pasiūlau klientui išrinkti keletą kortų pagal pasirinkimą: patinka, nepatinka, neutralu ir pasakyti, kokią žinutę pasirinktoji korta neša žmogui pasirinkimo momentu. Rezultatai džiugina, nes pasirinkimai sutampa su prieš tai, pokalbio metu iškilusia emocija ir ją atitinkančia esencija. Taip galima dirbti su įvairiomis vaikystės traumomis, kurios dažniausiai giliai slepiasi kiekvieno iš mūsų viduje ir neleidžia gyventi visaverčio gyvenimo.

Pastebiu ir tai, kaip pasakojimai apie Dr.Bacho žiedų esencijas, jų atsiradimo istoriją, paties Edvardo Bacho biografija ir jo gyvenimo filosofija keičia žmonių gyvenimus. Neseniai vykusio seminaro metu, sugalvojome susitikimo pradžioje surašyti ant popieriaus lapelių savo rūpesčius ir sudėjus į „Rūpesčių stiklainiuką“ tvirtai uždaryti.rupesciu_stikl

Susitikimo pabaigoje viena dalyvė džiūgaudama sušuko: „žinau, ką aš darysiu su tokiu stiklainiuku, pasigaminsiu tokį patį namuose ir dėsiu ten savo rūpesčius, vėliau peržiūrėsiu ir tuos, kurie tapo „nebe rūpesčiai“ išmesiu, arba sudėsiu į kitą stiklainiuką, kurį pavadinsiu „ne rūpesčių“. Žavėjausi, kaip paprastai ir be ypatingų pastangų drugelio sparnų prisilietimas pakeitė vieno žmogaus požiūrį į rūpesčius! O juk tai – dar viena laiminga ir džiūgaujanti siela pasaulyje.

Pabaigti noriu nuostabiais,  intuityviai  atverstais žodžiais iš puikios Sonja Ariel von Staden knygos “Vienaragiai”:

“Argi nenuostabu patirti džiaugsmą ir juo dalintis? Džiaugsmas , kaip ir meilė dvigubėja, kai jį išdalini žmonėms ir juose įžiebi džiaugsmo kibirkštėlę. Jei žmogus tavo džiaugsmo vengia, gerbk jo nusiteikimą ir keliauk su savo džiaugsmu tolyn. Kuo daugiau mėgaukis džiaugsmu, stenkis jį patirti bet kokioje gyvenimo situacijoje, tuomet tikrai tarsi magnetas labai daug pritrauksi į savo gyvenimą.”

***************************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, tai galbūt patiks ir kiti, tuomet užsiprenumeruokite naujienas, įrašydami savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje. Na, o jei manote, kad jūsų bičiuliams gali patikti ši informacija – pasidalinkite ja, juk pasidalintas džiaugsmas didėja.

Reklama

One response »

  1. Kaip visada – puikus, išminties ir pozityvumo kupinas straipsnis. Mokiniai, atėję į mūsų gyvenimą iš tiesų padaro jį dar prasmingesnį ir skatina mus tobulėti vis labiau. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s