Bacho žiedų terapija + sielos koliažas

20140723_112301

Nors kaitri liepos saulė nugena nuo kompiuterio ir prireikia daug valios pastangų pasodinti save ir įvykdyti seniai ramybės neduodantį darbą. Mintį, kad reikėtų parašyti naują straipsnį apie mano mėgstamą sielos koliažo metodą ir jo pritaikymą, sujungiant su kitais metodais, savyje nešiojuosi jau keletą mėnesių. Prieš porą mėnesių, kai ruošiausi važiuoti į Bacho centro organizuojamus praktikų mokymus, sukūriau 38 kortas, kurios atitinka 38 Dr. Bacho aprašytas neigiamas emocijas.Su sielos koliažo metodu mane supažindino vaikystės draugė ir mano mokytoja Ina prieš ketverius metus. Savo gražioje dėžutėje turiu sukūrusi per šimtą kortų. Neišsiplėsiu pasakodama apie šią meno terapijos rūšį, nes ne toks šio straipsnio tikslas, tik paminėsiu, kad žodis „koliažas“ kilęs iš prancūzų kalbos ir reiškia „sukomponuotas iš žurnalų iliustracijų“ ( lt.wikdictionary.org , o plačiau paskaityti apie tai galima anglų kalba: www.soulcollage.com.)

Dr. Bacho žiedų terapija – tai „savęs atradimas ir savęs gydymas“, pasitelkiant į pagalbą žiedų energijų vibracijas, kurios yra „užrakintos“ taip vadinamuose  “motininiuose buteliukuose“. Iš viso yra 38 žiedų esencijos, atitinkančios tam tikras trumpalaikes žmogaus emocines būsenas arba charakterio tipus. Naudojant esencijas į vidų, skaitant ir gilinantis į Dr. Bacho aprašymus, švelniai vyksta galingas transformacijos procesas: neigiamos emocijos verčiamos į teigiamus jų atitikmenis. Taip kiekvienas iš mūsų iš naujo atrandame save, tiksliau tas savo savybes, kurių nelabai mėgstame ar nenorime pripažinti, jas iškeliame į paviršių ir bandome pamilti save iš naujo, su visais trūkumais, būtent tokius, kokie esame.

Taigi, nusprendžiau sujungti šiuos du metodus, turėdama keletą tikslų :

  • Pasiruošti trečiajam Bacho praktikų mokymo etapui;
  • Sujungti žiedų esencijas ir jas atitinkančias neigiamas emocijas;
  • Susieti emocijas ir jas atitinkančius paveikslėlius.

 

 

Turiu prisipažinti, kad ši idėja jau senokai nedavė man ramybės, bet vis surasdavau pateisinančių priežasčių, tokių kaip „neturiu laiko“ arba „tai labai daug darbo“. Tačiau savyje pastebėjau daug OAK (Ąžuolo) savybių: užsispyrimo, kantrybės ir pasiryžimo užbaigti pradėtus darbus, kai kiti jau seniai būtų tai numetę. Karštligiškai varčiau šūsnis žurnalų ir ieškojau nuotraukų, atitinkančių įvairiausias neigiamas emocijas: baimes, pyktį, vienatvę, nusivylimą, depresiją, pagiežą. Vieni paveikslėliai patys „lipo“ iš žurnalų, kitų teko ilgai ieškoti. Pastebėjau tokį įdomų faktą: vieną dieną atrinkdavau paveikslėlius ir pažymėdavau tam tikrą emociją, o kitą dieną tos emocijos „nebematydavau“. Tai yra ryškus įrodymas, kad pasaulį mes matome „per savo akinius“ arba mūsų vidinė būsena atspindi tai, ką mes matome išorėje. Taigi, jau rinkdama paveikslėlius kortoms, pamačiau nenuneigiamus įrodymus, kurie sujungia dvi aukščiau minėtas terapijos rūšis:20140723_112050

  • pradėdamas nagrinėti kito žmogaus emocijas, savyje taip pat pradedi atpažinti tas pačias emocijas,
  • prasideda vidinis darbas, nes tik išsigydęs save, gali padėti išgyti kitam.

Šioje vietoje noriu pakalbėti apie gydymą. Neretai kyla keblumų dėl žodžio „gydyti“ vartojimo, dėl teisių ir licenzijų gydyti. Anglų kalboje yra tikslesnis terminas, apibūdinantis tai, apie ką mes kalbame, t.y. „heal“ ir žmogus, užsiimantis tuo yra „healer“, lietuviškai „gyduolis“. Pastaruoju metu iš naujo atrandame vis daugiau „gydymo metodų“ arba terapijos rūšių, kaip antai: meno terapija, garsų terapija, aromatų terapija, šokio terapija, spalvų terapija, gyvūnų ( arklių, šunų, delfinų) terapija ir dar daug kitų. Akivaizdu, kad tai, kas yra natūralu ir iš prigimties atpažįstama, veikia žmogų gydančiai arba turi gydomąją galią ( angl.healing power). Tačiau tik nuvažiavusi į Dr. Bacho fondo organizuojamus praktikų mokymus Anglijoje, supratau, kad Bacho praktikas nėra gydytojas ar receptų išrašytojas, jis yra Mokytojas, iš didžiosios raidės, o tikrasis mokytojas niekada nepraranda tikėjimo savo mokiniu. Bacho praktikas ne gydo, išrašydamas „stebuklingų lašelių“, bet moko kiekvieną žmogų pamatyti savo „šešėlį“, iškelti jį į paviršių ir pamilti.

Kai klijuojame sielos koliažo kortas, atliekame tą patį veiksmą: paveikslėlius atrenkame pagal kriterijus „patinka“ arba „nepatinka“, kai pradedame aprašinėti kortą, mūsų didelei nuostabai, iškyla gilūs, pasąmoniniai dalykai, kurie ilgus metus tūnojo giliai viduje ir trukdė gyventi savo gyvenimą.

Dar kartą norisi sugrįžti prie terminų “Mokytojas“ ir “Gydytojas“. Dr. Bachas rašė apie ateities gydytoją savo knygoje „Išsigydyk pats“: „Ateities gydytojas turės du didelius tikslus. Pirmasis – suteikti ligoniui žinių apie jį patį, nurodyti jo svarbiausias klaidas ir charakterio trūkumus, kuriuos jis turėtų išsigydyti, ir prigimtines ydas, kurias reikia pakeisti dorybėmis. Toks gydytojas pats turės būti geras žmogaus gyvenimą valdančių dėsnių žinovas, idant sugebėtų atpažinti tuos elementus, kurie kelia konfliktą tarp Sielos ir asmenybės. Jis mokys ligonius, kaip siekti vidinės harmonijos, ir aiškins jiems, kokie jų veiksmai yra nukreipti prieš visatos dėsnius. Kiekvienas ligos atvejis vis kitoks, kiekvieną jų reikia tirti atskirai ir tą pasiaukojamą dievišką darbą galės dirbti tik labai atsidavę žmonijai ir turintys išsamių žinių gydytojai. Tik tokie gydytojai sugebės atverti kenčiantiems ligoniams akis, paguosti juos, apšviesti jų gyvenimą, įkvėpti jiems vilties ir tikėjimo – ir tada bus nugalėtos visos ligos, visi negalavimai.“

20140723_112611

Šiuos Dr. Bacho žodžius citavau paskutiniame savo straipsnyje, tačiau juose kaskart randu tiek įkvėpimo ir pozityvių minčių, kad vėl prie jų sugrįžtu. Iš savo asmeninės patirties matau, kad neretai žmonės, sužinoję apie kokį nors naują metodą, galvoja, kad tai yra panacėja nuo visų ligų arba, paprasčiau kalbant, ieško kam būtų galima permesti spręsti savo metų metais neišsprendžiamas problemas. „Ar šitie jūsų lašai gydo nuo depresijos?“, „Man labai skauda nugarą, ar galite mane išgydyti?“ Kas girdėti šiuose klausimuose? – „Imk mano naštą ir nešk, o aš pastovėsiu šalia ir pažiūrėsiu, kaip tau sekasi, pakritikuosiu arba iškoneveiksiu nesėkmės atveju.“ Pačiam sau padėti yra sunkiausia, pripažinti, kad esi netobulas, klystantis ir visoks kitoks. Dirbti su savimi taip pat sunku, o pradėjus taikyti Bacho terapijos ar sielos koliažo metodus, pradeda vykti gilios vidinės transformacijos. Tai dar vienas bendras, apjungiantis šias dvi sritis, bruožas.

Vienas įžymus gyvenimo mokytojas sako, kad „visi pasikeitimai yra sunkūs pradžioje, jiems įpusėjus – pradedi jausti sumaištį, bet pasiekus tikslą – gauni savo „šokolado gabalėlį“. Dirbdamas vidinį darbą, sukuri savo naująjį Aš, tačiau, kol tai pasieki, laukia ilgas, sunkus ir ne iškarto rezultatus duodantis darbas.

20140723_112117

Pažvelkime, kas yra DRĄSA į kurią mes norime transformuoti savo BAIMES? Drąsa –  tai lyg raumuo, kurį treniruodami kiekvieną dieną, pasiekiame rezultatų. Mokslas įrodė, kad jei norime naujus pokyčius paversti įpročiais, reikia juos kartoti 66 dienas. Tik kasdieninė, atkakli praktika duoda galutinius rezultatus. O kur slepiasi BAIMĖS ? Migdoliniai kūnai yra smegenų dalys, atsakingos už žmogaus emocijas, tai yra archajiška smegenų dalis ir joje yra taip vadinamas „baimės įspaudas“, kurį kiekvienas gauname jau gimdamas. Kai tik mes paliekame savo „komforto zoną“, kurioje mes jaučiamės visažiniais ir kontroliuojančiais situacijas, mūsų migdoliniai kūnai pradeda rėkti: “ką darai, stok, grįžk atgal!”. Kai mes bijome, antinksčių žievė išskiria hormoną kortizolį, kuris sukelia mieguistumą. Na, o jei nuolat, atkakliai ir kantriai praktikuojamės, smegenys išskiria hormoną neurotransmiterį serotoniną, kuris padaro mus laimingais, o tai suteikia mums neribotų jėgų. Taigi, turėti „drąsos“ sunkiose situacijose, labai svarbu.

Neseniai turėjau unikalią galimybę stebėti tokias transformacijas dvi dienas vykusioje sielos koliažo stovykloje. Kaip ir minėjau anksčiau, į procesą įsitraukia visi dalyvaujantys: ir mokytojai, ir mokiniai. Pradžioje vidinės, o po to išorinės audros kyla abiejuose pusėse, o jei mokytojas nori padėti mokiniui, pirmiausia turi padėti pats sau. Kylančias neigiamas emocijas svarbu teisingai įvardinti pačiam sau, pripažinti ir galiausiai pasistengti jas pakeisti į teigiamas. Prisimenate, jau kalbėjome, kad visi pasikeitimai būna baisūs ir skausmingi pradžioje. Taigi, jau pirma užduotis – išrinkti kelis labiausiai patikusius paveikslėlius ir prisistatyti jų pagalba, užsiėmimo pradžioje, sukėlė sumaištį ir tai atsispindėjo kai kurių dalyvių veiduose. Paprasčiausi prisistatymo žodžiai: “aš esu ta, kuri…“ įstūmė į neviltį, nes garsiai rėkiantis protas jau klykė: „Įdomu, kaip aš dabar pasirodysiu kitų akivaizdoje? Ką apie mane pagalvos kiti? Ar ne kvailai prisistatysiu, juk užimu aukštas pareigas?“ Procesas užsivedė lyg automobilio variklis. Per maištaujančio proto triukšmą vos girdėjosi tylus sielos kuždėjimas. Tada protas išsitraukė savo kovos ginklus: prasidėjo nepasitenkinimo šnabždesiai, pasipiktinimas „nieko aš čia nesuprantu“, „ko aš čia iš viso atvažiavau“, „čia šalta ir aš noriu valgyti“, „noriu kavos ir šokolado“, „jau geriau būčiau likusi namie ir ramiai žiūrėjusi serialą“ ir t.t. Taip. Pasikeitimai visada sunkūs pradžioje ir tai buvo akivaizdu. Kai kuriems išeiti iš šios nemalonios situacijos pagelbėjo Dr.Bacho „Gelbėtojo“ buteliukas, kuris palengvino stresinės situacijos priėmimą, suteikė kantrybės, padėjo būti „čia ir dabar“ akimirkoje. Graikiškas riešutas (Walnut) apgaubė savo apsaugine skraiste, nes vykstant stipriems vidiniams ir išoriniams pokyčiams, būtina apginti naujai sukurtąjį kūdikį – naująjį “aš“ nuo stipresnio išorinių jėgų poveikio. Bitinė sprigė (Impatiens) suteikė kantrybės mokytojui, nes jis juk turi kantriai mokyti ir atskleisti mokinio vidinio pasaulio subtilybes. Buko esencija (Beech) padėjo atlaidžiau pažvelgti į kitų ir savo silpnas vietas, tolerantiškai ir besąlygiškai priimti visa, kas vyksta, paskatino matyti daugiau teigiamų savybių nei neigiamų.

20140723_112924

Prisimenu kažkur skaitytus žodžius, kad jei į tavo gyvenimą vis ateina žmogus ar situacija, kuri tave patį nervina, reiškia atėjo laikas pačiam su tuo dirbti. Paleisti praeities nuoskaudas padėjo Sausmedžio esencija (Honeysuckle), o Gluosnio esencija (Willow) mokė atleisti ir gyventi „čia ir dabar“.

Iš pirmo žvilgsnio primityvus žurnalų plėšymo ir klijavimo būdas atskleidė gilias vidinių problemų šaknis ir parodė, kaip tas šaknis išrauti. Čia ir vėl suradau bendrų sąsajų tarp sielos koliažo ir Bacho terapijos:

  • Paprastumas – metodas prieinamas visiems ir kiekvienam, lengvai suprantamas ir įgyvendinamas, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar tautybės;
  • Švelnus, tačiau drauge ir galingas, iškeliantis giliai pasąmonėje slypinčias problemas ir nurodantis jų sprendimo būdus;
  • Holistinis, nes siekiama harmonijos tarp žmogaus sielos, proto ir kūno;
  • Problemos sprendžiamos, su šaknimis išraunant jas, o ne skabant viršūnėles.

20140723_111953

Jei bandai suklijuotą paveikslėlį vertinti vien protu, šis dažnai kapituliuoja ir tyliai pasitraukdamas užleidžia savo pozicijas intuicijai, kuri yra tylus sielos balsas. Taip prabyla simboliai, spalvos, toteminiai gyvūnai. Todėl tai ir vadinama „sielos“ koliažu. Dar svarbesnė vieta skiriama kortos aprašymui arba dar vadinamam kortos „prakalbinimui“, kurį galėtume pavadinti „laišku savo Dievui“. Šis laiškas akivaizdžiai atskleidžia slapčiausias sielos kerteles, iškelia vidinį „šešėlį“, kurio nenori ir negali pripažinti visagaliu save laikantis ir garsiai rėkiantis protas. Sielos koliažas moko pamilti savo šešėlį, o tai labai sudėtinga. Todėl ir kyla audros vandens stiklinėje, žiebiasi kibirkštys ir taškosi purslai. Juk sergant gripu organizmas irgi kovoja, kyla temperatūra, krečia drebulys, tenka gulėti lovoje, atidėti suplanuotus darbus ir pasijusti silpnu. Tokia būsena sukelia pyktį, neviltį, savigailą ir net depresiją. Nuo pykčio gniaužiasi kumščiai, byra ašaros, kyla noras aprėkti ir apkaltinti tuos, kurie yra šalia, nors jie ir nekalti dėl ligos, nes tau yra negerai, tau skauda, visas pasaulis slysta iš tavo rankų ir taip neteisingai su tavimi pasielgta. Taip patenkame į antrąjį transformacijų etapą, arba nulupus pirmąjį svogūno lukštą, išvystame antrą, tokį, kokio nesitikėjome. Apninka abejonės savimi ir kitais, beldžiasi nusivylimas visais išbandytais metodais, protas pastoviai brūžina užstrigusią plokštelę „anksčiau buvo geriau, nei dabar“. Prireikia stiprios valios pastangų, kantrybės, palaikymo, užsispyrimo nepasiduoti, nemesti, atsilaikyti ir eiti pasirinkta kryptimi. Užklupusią neigiamų emocijų audrą numalšinti padeda daug priemonių: gilus kvėpavimas (taip duodame protui naują užsiėmimą ir jis, kaip irzlus vaikas, nurimsta), vaikščiojimas, bėgiojimas ar bet kuri kita fizinė veikla, nes viduje sukilusią energiją transformuojame ir panaudojame fizinei veiklai. Pagelbėti gali ir Bacho žiedų esencijos, pripildydamos teigiamomis laukinių augalų energijomis, kurios atstato harmoniją tarp sielos ir proto. Tačiau šiam procesui vykti reikia laiko, o žmogui – kantrybės sulaukti rezultatų. Po kiekvienos jausmų audros ateina ramybė, emocijos susiguli, protas nurimsta, ateina palaimos minutė. Galima grožėtis naujai sukurta sielos korta ir šlovinti Kūrėją savyje. Ir nors dar girdisi švelni kritika, dar vis pabari save už nežymius trūkumus, tačiau ilgainiui viršų ima šviesūs jausmai: pasitikėjimas savimi, vidinė ramybė, meilė sau ir aplinkiniam pasauliui. Kai, nežiūrint į baimes, pasieki savo tikslą, smegenys išskiria neurotransmiterį dopaminą, kuris leidžia pasijusti stipriu ir pasitikinčiu savimi. Ir dar apie chemiją smegenyse: kasdieninis dėkojimas skatina dopamino gamybą, todėl kiekvieną dieną galima sąmoningai prisigaminti šios naudingos medžiagos, paprasčiausiai dėkodami už mažas gyvenimo smulkmenas.

Kadangi tvirtai tikiu, kad atsitiktinumų gyvenime nebūna, tai kaip šios minties patvirtinimą internete radau keletą straipsnių, kaip sielos koliažo metodas padeda vidinių traumų gydymui, kad kortų kūrimas padeda vaikams ne tik išreikšti save, bet ir išgyti. Įdomu buvo išbandyti kortų poveikį realioje konsultacijoje. Man bebaigiant straipsnį, turėjau susitikimą su jauna moterimi. Išklausiusi jos pasakojimo, parinkau Dr. Bacho žiedus pagal tradicinį metodą. Po to paprašiau klientės išrinkti tris kortas pagal kriterijus: „patinka“, „nepatinka“, „neutralu“. Nuostabu pasirodė tai, kad visos trys atitiko jos būseną ir esencijas, parinktas tradiciniu būdu. Klientė pasakė: “Man šito reikia“. Nedarau jokių išvadų, nes reikėtų ilgesnių ir detalesnių stebėjimų bei studijų. Bet vien šis „sutapimas“ mane pradžiugino.

Baigdama šį pabendravimą su jumis, mieli mano skaitytojai, noriu padėkoti visiems savo kelyje sutiktiems Mokytojams, o už sielos koliažą nuoširdų „ačiū“ tariu savo klasės draugei ir mokytojai Inai.

_DSC2753_

 

****************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, tai užsisakykite naujienas, įrašydami savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

Na, o jeigu galvojate, kad jūsų draugams būtų įdomi ši informacija – pasidalinkite, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.