Potvyniai, atoslūgiai ir išvarymas iš “komforto zonos”

Standartinis

1554_719122838102944_2050462123_n

`Nuo vaikystės žinau tokį posakį “mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs”. Kadangi esu “užsivedusi” mokytis ir mokytis, tai tų karčių šaknų prisiragauju iki soties. Bet pabaigoje visada gaunu “šokolado gabalėlį”– tai toks “kodinis” pavadinimas, kurį sužinojau šiais metais nuvykusi mokytis Dr.Bacho žiedų terapijos subtilybių. Prieš trejetą metų likimas man gudriai pametėjo galimybę prisiliesti prie paprastos ( vienas iš pagrindinių principų yra “paprastumas”), bet kartu ir labai giliai veikiančios Dr. Bacho žiedų terapijos. Kaip visada pirmiausia poveikį išbandžiau pati, patiko, padėjo, tada smalsumas nuvedė į patį šaltinį, iš kurio prasidėjo mokymas. Norėjau patirti ir gauti autentišką ir neiškraipytą informaciją bei mokymą. Taip aš atkeliavau iki trečio lygio, nes rezultatai viršijo lūkesčius – net patys skeptiškiausiai nusiteikę asmenys sulaukdavo palengvėjimo, juos kankinusios problemos palengva atsitraukdavo.

Greitai prabėgo žiema ir pavasaris, birželio pradžia ir aš jau vaikštinėju mažame pietinės Anglijos kurorte, laukdama prasidedančių keturių dienų intensyvaus mokymų ciklo. Stebiu jūrą, jos potvynius ir atoslūgius: kai pabundu ryte, vanduo būna apsėmęs pakrantėje sukaltus apsauginius kuoliukus, o po poros valandų jie išnyra vandens paviršiuje. Taip simboliškai, kaip neigiamos emocijos beribiame jausmų vandenyne. Kai po paskaitų grįžtu pajūriu į viešbutį, jūra jau būna toli nubėgusi ir toje vietoje, kur ryte plakėsi bangos, dabar vaikštinėja būriai žuvėdrų. Tai man primena vieno mokytojo žodžius: ”Jausmai, kaip jūra – patvinsta ir nuslūgsta. Leiskime jiems būti, išjauskime juos. Jeigu juos užgniaušime, jie supūliuos, kaip žaizdos. Taip mes sveikstame”. Ir dar. Akmenėliai su skylutėmis, jų tiek daug šioje pakrantėje, kiekvienas iš jų savitai gražus, kaip žmogus. Kiekviena skylutė simboliškai papasakoja kiek kantrybės ir darbo vanduo turi įdėti, kad išgraužtų skylutę akmenyje. Tai lyg kiekvieno iš mūsų gyvenimas.20140602_185116

 

Visų mokymų metu, sunkias akimirkas man padėjo išgyventi suvokimas, kad po potvynio visada ateis atoslūgis, o po atoslūgio – vėl potvynis. Taip ir su jausmais, jie sukyla ir vėl nuslūgsta, taigi stengiausi leisti jiems “būti”. Buvo nelengva, nes  turėjau patirties, kad įvairių mokymų metu sukyla neigiamos emocijos ir prisiminimai, kurie buvo suslėpti giliai viduje ir laukė reikiamo momento, kad galėtų prasiveržti į paviršių su visa savo jėga. Jau pirmą dieną gavau profesionalų paaiškinimą ir patvirtinimą, kas su manimi vyksta. komforto_zona

Mėlyna spalva nuspalvinta “komforto zona”, tai daugumai žinomas terminas, apibūdininantis vietą, kurioje jautiesi saugiai ar būseną, kai viską žinai, pažįsti ir kontroliuoji. Geltonoji zona yra “rizikos zona”, į kurią patenki, kai “nulupi pirmąjį svogūno sluoksnį” ir pamatai savo šešėlį, kurio nenori pripažinti. Raudona spalva yra nuspalvinta “panikos zona” – tai vieta, kurioje neigiami jausmai – baimė, pyktis, nepasitenkinimas sukyla stipriausiai, juos dažnai lydi ašaros. Taip jau yra ir nieko čia nepadarysi, turi leisti visiems tiems jausmas “būti”, kaip potvyniui, nes po jo ateis atoslūgis.

Mokymai vyko pasitelkiant į pagalbą daug praktinių užduočių, vaidybinių situacijų, turėjome persikūnyti į daugelį vaidmenų. Jų metu sužinojau ir pajutau, kad tokie jausmai apima abu – ir pasakotoją ir klausytoją, nes žmogiški išgyvenimai atpažįstamai rezonuoja tavo paties viduje, sukeldami aukščiau paminėtas reakcijas. Dr. Bacho žiedų terapija yra apibūdinama, kaip “savęs atpažinimo ir savęs išgydymo metodas”. Sužinojau ir pajutau, kad terapijos metu su savo vidinėmis emocijomis dirbama dviese: ir praktikas ir klientas.

Dr. Bacho žiedų terapijos praktiko užduotis – šviesti, mokyti ir supažindinti. Jis nėra gydytojas ar psichoterapeutas, jis yra mokytojas, žvelgiantis į žmogų, kaip į nedalomą visumą ir visatos dalelę. Taigi, klientui paliekama galimybė pačiam geriau pažinti save ir prisiimti visą atsakomybę už tai, kas su juo vyksta. Daugelio gydytojų nuomone, žmogaus sveikimas priklauso lygiomis dalimis nuo profesionalios pagalbos ( tradicinio  ar alternatyvaus gydymo) ir paties kenčiančiojo noro pasveikti ir jo įdedamų pastangų.

99BB3970506FDE7CCFE8C629D26D5E_h296_w526_m2_bblack_q99_p99_cRqxTyqkc

Bacho terapijos praktikas “parenka” esencijas, kartu aptardamas problemas, o ne “išrašo” jas kaip vaistus, jis “dirba” su klientu, o ne “gydo” jį. Dar 1930 metais Dr. Bachas rašė savo knygoje „Išsigydyk pats“ ( Heal Thyself) :

„Ateities gydytojas turės du didelius tikslus. Pirmasis – suteikti ligoniui žinių apie jį patį, nurodyti jo svarbiausias klaidas ir charakterio trūkumus, kuriuos jis turėtų išsigydyti, ir prigimtines ydas, kurias reikia pakeisti dorybėmis. Toks gydytojas pats turės būti geras žmogaus gyvenimą valdančių dėsnių žinovas, idant sugebėtų atpažinti tuos elementus, kurie kelia konfliktą tarp Sielos ir asmenybės. Jis mokys ligonius, kaip siekti vidinės harmonijos, ir aiškins jiems, kokie jų veiksmai yra nukreipti prieš visatos dėsnius. Kiekvienas ligos atvejis vis kitoks, kiekvieną jų reikia tirti atskirai ir tą pasiaukojamą dievišką darbą galės dirbti tik labai atsidavę žmonijai ir turintys išsamių žinių gydytojai. Tik tokie gydytojai sugebės atverti kenčiantiems ligoniams akis, paguosti juos, apšviesti jų gyvenimą, įkvėpti jiems vilties ir tikėjimo – ir tada bus nugalėtos visos ligos, visi negalavimai.

Antroji gydytojo pareigas bus parinkti tokius „vaistus“, kurie padės fiziniam kūnui įgauti stiprybės, o protui – nurimti. Ligonis tada ims žvelgti į pasaulį platesniu žvilgsniu ir sieks sukurti vidinę harmoniją. Jo tikslas bus asmenybės tobulėjimas. Tokių “vaistų” esama gamtoje, juos sukūrė Dieviškasis Kūrėjas, norėdamas padėti visai žmonijai.“

Dar kartą pažvelgiu į datą, kada buvo parašyti šie, tokie pat aktualūs nūdienai, žodžiai – 1930. Kiek žingsnelių mes pasistūmėjome į priekį? Ar visada, užklupus ligai, stengiamės išsiaiškinti gilumines jos priežastis, ar griebiamės greičiausio būdo – cheminės tabletės? Palieku tai kiekvieno iš jūsų pamąstymui.5077_bach_flower_remedies_in_bristol

Dar keletas pastebėjimų iš Dr.Bacho mokymų. Nuo pirmos dienos, stalo viduryje stovėjo dėžė su visais 38 buteliukais ir mūsų mokytoja padrąsino mus įsilašinti reikiamų lašiukų, kada tik pastebėsime kokią nors neigiamą emociją, kuri neduoda mums ramybės. Prisipažinsiu, kad viduje blykstelėjo nustebimas ir abejonė, kam gi to reikia? Bet labai greitai gavau atsakymą, nes svetimos kalbos ir kultūros skirtumai vis dėl to veikia kaip barjeras gilesniam suvokimui. Tokiu būdu labai greitai pajunti „spyrį į pakinklius“ ir jau leki iš savo „komforto zonos“. Ranka pati tiesiasi prie reikiamo buteliuko. Ateina palengvėjimas. Ir suvokimas, kad norėdamas padėti kitam, pirmiausia turi padėti pats sau. Nes nesi joks išskirtinis individas, kurio nekankina tokios pačios neigiamos emocijos.

20140605_181238

Dr.Bacho žiedų terapijos esmė – transformacijos arba pasikeitimai. Neigiamos bendražmogiškos emocijos, atitinkančios 38  buteliukus su žiedų esencijomis, yra transformuojamos į teigiamus tų emocijų atitikmenis. Tai galima patvirtinti fizikos dėsniu, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta, tik vienos rūšies energija yra paverčiame kitos rūšies energija. Šių tiesų visi mokėmės mokykloje, tačiau išėję į „Gyvenimo mokyklą“, kuri neturi pabaigos, tai dažniausiai pamirštame. Transformacijas patiria abu: ir kalbėtojas, ir klausytojas.

Beje, sužinojau dar vieną labai svarbų dalyką – būti geru „klausytoju“ yra labai sudėtinga, o tai yra vienas pagrindinių Bacho terapijos specialisto profesionalumo bruožų. Svarbu neužgožti kliento savo pasakojimais iš asmeninės patirties, nes riba tarp „profesionalios konsultacijos“ ir „draugiško pokalbio“ yra labai siaura.

Taip, žingsnelis po žingsnelio, eidama per savo gilias vidines transformacijas, susidėliojau paveikslą, koks turi būti profesionalus Bacho žiedų terapijos praktikas ir kaip turi vykti konsultacija. Turėjome puikių galimybių pabūti visose rolėse – kliento, konsultanto ir stebėtojo. Supratau, kad įėjau į mišką ir kuo toliau einu, tuo medžių tankėja, tuo daugiau klausimų kyla. Tačiau tame ir yra gyvenimo žavesys ir skonis. Mano mokytoja Tessa Jordan Bacho terapija susidomėjo prieš dvidešimt metų ir paliudijo tą patį – miško pakraščio ji dar nepriėjo, tam pritarė ir viena kolegė, dirbanti su šia terapija jau penkiolika metų. Iš jų abiejų gavau didžiulį moralinį palaikymą, kai mano vidinė perfekcionistė pradėjo purkštauti, kad man sunku. Juk dirbama su kiekvienu žmogumi, kuris yra visiškai skirtingas, kiekvienas atvejis yra visiškai kitoks. Tokią įvairovę iliustruoja tas faktas, kad iš 38 Bacho esencijų galima sudaryti daugiau kaip 200 milijonų mišinių!

Level 3 Bognor Regis - June (3)

Pasibaigus trims įtemptoms mokymų dienoms savo žinias pasitikrinome parašydamos testą. Ir vėl mane nuoširdžiai nustebino, po to jau nuramino ir pralinksmino mano kolegės iš Airijos Christine žodžiai: „nesvarbu, jeigu ir gausime neigiamą įvertinimą, bet būsime padariusios tai, ką galėjome, sugebėjome geriausiai ir pasitikrinsime savo žinias“. Štai kokios motyvacijos trūksta švietimo sistemai, kurioje aš augau ir mokiausi! Visiškai nesvarbu galutinis rezultatas, svarbu procesas, paties besimokančiojo gera savijauta ir pasitikėjimas savimi bei meilė sau. Mano vidinis vaikas nusibraukė ašaras ir nusišypsojo.  Ačiū tau, Christine už tokias gyvenimo pamokas. Na ir žinoma – „šokolado gabalėlis“, tiesiogine ar perkeltine šio žodžio prasme. Kai sunkiai dirbi, stengiesi ir pasieki tikslą, tiesiog būtina save apdovanoti – pagyrimu, ar palepinti mėgstamu maistu, nuvažiuoti į išsvajotą kelionę ar koncertą. Mano vidinis vaikas krykštavo ir plojo delniukais! Valio, dar vienas etapas pabaigtas. Dabar trumpas atoslūgis ir vėl lauksiu sekančio potvynio.

20140607_151912

*********************************************************************************

 

Jeigu jums patiko šis straipsnis, užsisakykite naujienas, įrašydami savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

 

Jeigu galvojate, kad ši informacija gali būti įdomi jūsų draugams – pasidalinkite ją, nes pasidalintas džiaugsmas didėja ir sugrįžta pas jus.

Dr.Bacho žiedų terapijos individualios konsultacijos ir seminarai: tel. +370 687 74541 ( teirautis darbo dienomis  nuo     9 – 19 val.)

el.paštu : leruta@ gmail.com ( Rūta Lenkauskienė)

Šimtas paprastų akimirkų, kai aš jaučiuosi laiminga. Būtina užrašyti!

Standartinis

A fountain pen on a open notebookGimtadienis ir Kalėdos yra tos svarbios datos metuose, kurios būna lyg atspirties taškas, peržiūrėjimas visų įvykių, kas buvo nuveikta ir naujų idėjų kūrimo metas. Dažnai įkvėpimo naujoms idėjoms suteikia perskaitytos knygos. Taip atsitiko ir šį kartą, man labai patiko angliška knyga, kurios kiekvienas puslapis buvo vis kitokios spalvos, o tuose puslapiuose parašyta po vieną „paprastą“ dalyką, kurių labai dažnai skubėdami per gyvenimą net nepastebime, tačiau jie suteikia gyvenimui, taip vadinamo „cinkelio“.

Atkreipiau dėmesį į žodį „paprastas“, nes kai kalbame apie Dr. Bacho žiedų terapiją ir jos filosofiją, tai būtent šis žodis terapijos autoriaus yra pasirinktas, kaip pagrindinis apibudinimas. Keista, tačiau susitikimuose pasakodama apie „paprastumą“ užtrunku kone valandą. Tą patį yra paminėjęs ir Dr.Bachas. Visi genialūs dalykai yra paprasti, tai dar vienas labai dažnai vartojamas posakis tik dar kartą įrodantis, kad gyvenime dažnai nepastebime ir nevertiname to, kas paprasta.

Labai paprasta yra kiekvieną vakarą gražiame storame sąsiuvinyje, gražiu rašikliu užrašyti tai, kas įvyko gero, gražaus, svarbaus ar skaudaus ir už ką vertą padėkoti tą dieną. Ar tikrai paprasta? Dažnam klausytojui seminare ar konsultacijoje draugiškai patariu tai daryti ir dar patvirtinu: „tai tikrai padeda !” “O neužtenka pagalvoti apie tuos dalykus?“ – dažniausiai sulaukiu tokio klausimo. Žmogus – tingi būtybė ir jis nori, kad gyvenimas pagerėtų, bet pirštą pajudinti tingi.

Prieš keletą metų man labai padėjo apsispręsti Martyno Jociaus straipsnis „Popierinių užrašų magija…“ (http://virsmai.lt/pasakojimai/2012/6/7/popieriniu-uzrasu-magija) ir naujai atrastos „internetinės“ bičiulės Auros ( www.sielonamai.lt) paraginimas būtent rašyti ant popieriaus. Dalinuosi jų internetiniais adresais, kad galėtumėte plačiau susipažinti su jų mintimis.

Taigi, kaip moko kitas mylimas mokytojas Robin Sharma, transformacijos prasideda nuo idėjų užrašymo popieriaus lape. Ką bepradėtum daryti, reikia pasitelkti kantrybę (  Dr.Bacho esencija Impatience taip pat gelbsti), daryti tai pastoviai ir ilgai ( prireiks 66 dienų, kad susiformuotų įprotis) ir tik tada įmanoma pasiekti aukščiausių rezultatų ir tapti pačiu geriausiu savo srityje. Nesvarbu kokia sritis tai būtų. Kai nugali savo baimes, užsibrėži tikslus, darai sunkius ar sudėtingus darbus, smegenys gamina  neurotransmiterį dopaminą, kuris sužadina norą veikti ir sąveikauti su aplinka. Kaip teigia tyrimą atlikęs profesorius Richardas Depue, dopaminas suteikia daugiau pozityvios energijos, pozityvių emocijų ir motyvacijos siekti tikslų, nes už pasiektus tikslus gaunamas apdovanojimas – pasitenkinimas ir noras siekti dar aukštesnių tikslų.(http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-34777/straipsnis/Ekstravertai-aktyvesni-nes-ju-smegenyse-dazniau-aktyvuojamos-pozityvios-emocijos?l=2&p=1)

 

Tačiau sugrįžkime į pradinį tašką, muo kurio viskas prasideda: sąsiuvinys, rašiklis ir pradedam  – “100 paprastų akimirkų.”20140519_233402

AŠ JAUČIUOSI LAIMINGA, KAI:

  1. Pabudusi ryte suvokiu,kad niekur nereikia skubėti.
  2. Dukros iškepa penkiasdešimt įvairaus skonio keksiukų su kremu mūsų draugų gimtadienio išvykai.
  3. Sūnus padovanoja penkiasdešimt baltų rožių.
  4. Sėdėdama ant sūpynių geriu stiprią kava iš mažyčio puodelio, kurį dukros parvežė lauktuvių iš Barselonos.
  5. Mylima kolegė padovanoja kruopščiai paruoštą rankų darbo dovaną ir dar palepina naminiu saldumynu.
  6. Vėlai vakare patogiai įsitaisiusi fotelyje skaitau ranka parašytus širdingus sveikinimo žodžius ir jaučiu skruostu riedančias ašaras.
  7. Atidarau mažas spalvotas iš popieriaus išlankstytas dėžutes ir kiekvienoje iš jų randu kruopščiai užrašytus įkvepiančius žodžius.
  8. Mylimas vyras padovanoja puokštę gėlių be jokios progos.
  9. Stoviu ant aukšto upės kranto užmerktomis akimis.
  10. Saulėtą rytmetį sėdžiu po ąžuolu savo kieme ir rašau padėkos dienoraštį.Pink Cupcakes
  11. Mane penkiasdešimto gimadienio proga, kaip vaikystėje, apkabina mama ir tėtis.
  12. Šiltą vasaros popietę guliu žolėje už namo ir klausausi gamtos garsų.
  13. Žmogus, apie kurį ką tik pagalvojau, paskambina man.
  14. Pasėju savo mažame darželyje prieskoninių žolelių ir daržovių.
  15. Kiekvieną kartą surįžusią namo mane pasitinka be galo džiūgaujantys mano auksaspalviai.
  16. Gėriuosi kiekvienu naujai prasiskleidusiu žiedu savo gėlyne.
  17. Traukiu į save drėgnos žemės kvapą.
  18. Bendrauju su mylimu žmogumi per tylą.
  19. Atsitiktinai atverstame knygos puslapyje atrandu atsakymą į seniai mane kankinusį klausimą.
  20. Delnu jaučiu šiurkščią arklio lūpą, jam atsargiai paimant duonos gabalėlį.
  21. Išgirstu telefono ragelyje : ” myliu tave.”
  22. Sudedu kelionių nuotraukas į spalvingus rėmelius.
  23. Užbaigiu rašyti straipsnį, kurį ilgai nešiojausi galvoje.20140519_233451
  24. Labai išrankus žmogus mėgaujasi mano pagamintu maistu.
  25. Po ilgo pokalbio matau palengvėjimą kito žmogaus akyse.
  26. Perskaitau elektroninę žinutę: “ mano visas gyvenimas pasikeitė,ačiū”
  27. Sumoku mokesčius mėnesio pabaigoje.
  28. Atidarau naują dantų pastos tūtelę.
  29. Suleidžiu dantis į pirmąją didelę prinokusią braškę.
  30. Užbaigiu ilgai atidėliotus darbus.
  31. Užuodžiu upės kvapą.
  32. Akys “maudosi” turkio spalvos Viduržemio jūros platybėse.
  33. Sėdžiu senamiesčio lauko kavinėje ir spoksau į praeivius.
  34. Nosį kutena raudonėlio ir šviežiai keptos picos kvapas.
  35. Nepažįstamas vyras praleidžia gatvėje sukti į kairę.
  36. Karštą vasaros popietę šunys  garsiai pūkšteli į vėsų upės vandenį, o paskui voliojasi žolėje.
  37. Sėdžiu bendraminčių rate ir jaučiu ratu pilsuojančią meilę ir šilumą.
  38. Susierzinusi dėl kito žmogaus poelgio sugebu nusiraminti ir pagalvoti apie man skirtą pamoką, kurią turiu išmokti.
  39. Po įtemptos darbo dienos uždarau savo kabineto duris.
  40. Naršau po žurnalus, išplėšdama man patikusius paveikslėlius sielos koliažo kortoms.20140426_145557
  41. Lėktuve prisisegu saugos diržą ir užsimerkiu.
  42. Atkemšu savo mėgstamų kvepalų buteliuką.
  43. Užmerkiu akis ir papurškiu vėsaus rugiagėlių hidrolato ant veido.
  44. Po jogos užsiėmimo maudžia visą kūną.
  45. Guliu ant lieptelio ir žiūriu į vandenyje plaukiojančias mažas žuvytes.
  46. Savaitgalio dienomis nejaučiu laiko tėkmės.
  47. “Ganau ” dangumi plaukiančius debesis.
  48. Ankstyvą gegužės rytmetį, pusryčiaudama lauke, klausausi paukščių koncerto.
  49. Basomis kojomis brendu per šaltą rasotą žolę.
  50. Labai vėlyvą vakarą išgirstu vartelių trinktelėjimą ir skubius pažįstamus žingsnius durų link.
  51. Atverčiu naujai pradedamos skaityti knygos lapą ir užuodžiu naujumo kvapą.
  52. Kiekvieną mėnesį gaunu savo mėgstamą žurnalą apie psichologiją
  53. Pavargusi po dienos darbų patogiai išsitiesiu savo lovoje.Woman trying perfume
  54. Grįžusi ilgos kelionės padedu galvą ant savo pagalvės.
  55. Atlieku daugiau darbų, nei buvau suplanavusi.
  56. Patobulinu kokio nors patiekalo receptą ir jis visiems labai patinka.
  57. Vėlų vakarą lėtai vairuoju mašiną ir klausausi savo mėgstamos muzikos.
  58. Palaistau savo sodintą darželį iš laistytuvo.
  59. Supdamasi ant didelių sūpynių grožiuosi vakarėjančio danagaus spalvomis.
  60. Pasipuošiu šilkiniu rankomis tapytu šalikėliu,kurį gavau dovanų nuo klasės draugės.
  61. Sekmadienio rytą sėdžiu terasoje ir tingiai stebiu, kaip juda vėjyje didžiulio ąžuolo lapai.Female senior with headphones holding head in hands
  62. Grožiuosi atskridusia bitute ant spalvingo gėlės žiedo.
  63. Ilsinu akis grožėdamasi akmenine išsekusia upe, kurią sudėliojome iš savo rankomis surinktų akmenėlių savo kieme.
  64. Nuskinu rasotą mėtos lapelį ir įsidedu į burną, lėtai pajausdama skonį.
  65. Išgirstu džiugią naujieną apie dukros sėkmę varžybose.
  66. Atpažįstu telefono ragelyje seniai girdėtą draugės balsa.
  67. Paštininkas atneša siuntinį, kurio nesitikėjau gauti.
  68. Karštą vasaros dieną sėdžiu medžių pavėsyje ir mėgaujuosi įdomia knyga, kuriai anksčiau neradau laiko.Woman Biting Strawberry
  69. Prisimenu linksmas akimirkas iškylaujant su bičiuliais.
  70. Pabundu sekmadienio ryte ir “sužinau” apie laisvą dieną.
  71. Svajoju apie būsimas keliones.
  72. Perstumdau namuose baldus ir džiaugiuosi pasikeitusiu vaizdu.
  73. Išplaunu grindis ir pamerkiu į vazas kvepiančių bijūnų.
  74. Ankstyvą rytą mane pirmą pasveikina linksmas kaimynas.
  75. Parvežu šeimai pukaus ir sveiko maisto iš ūkininkų turgelio.
  76. Palepinu savo šunis šuniškais skanėstais.
  77. Sukraunu daikus į lagaminą, užtraukiu užrauktuką ir trumpam prisėdu prieš kelionę.
  78. Su slapta šypsena stebiu, kaip pildosi mano svajonės.
  79. Paspaudžiu stabdžio pedalą būtent tada, kai labiausiai reikia.
  80. Kiekvieną rytą veidrodyje matau laimingas akis ir šypseną.
  81. Jaučiu širdyje vidinę ramybę.
  82. Klausausi uodų zyzimo kitoje tinklelio pusėje.
  83. Po ilgo plaukimo išlipu iš baidarės ir pramankštinu užtirpusias kojas.
  84. Namai kvepia šviežiai iškepta duona.
  85. Surandu tai, ką galvojau pametusi ir jau neturėjau vilties surasti.
  86. Artimai draugei patinka mano išrinkta dovana.Woman Lying in the Grass
  87. Labai krupščiai renku sveikinimo žodžius sutuoktuvių proga ir po to gaunu laišką, kad tie žodžiai labai pamalonimo širdį,o man šiurpas eina per kūną, skaitant tuos žodžius.
  88. Klausausi dainos, kuri man primena senas mokyklos dienas.Golden Retriever Swimming in Lake
  89. Basa einu per šiltą pajūrio smėlį,o jis čeža ir cypia po kojomis.
  90. Vartau senas fotografijas.
  91. Pasibaigus spektakliui, aktoriai išeina nusilenkti ir man širdį suspaudžia graudulys.
  92. Dienos pabaigoje mobiliajame telefone  peržiūriu visas tą dieną užfiksuotas akimirkas.
  93. Skambant dainai galiu dainuoti drauge, nes moku žodžius mintinai.
  94. Suspėju į paskutinį autobusą, išvykstantį į kitą miestą.
  95. Nenešiojamo palto kišenėje randi pamirštų banknote.
  96. Pavyksta iš karto atidaryti bet kokią naują pakuotę.
  97. Pagaliau prisimenu žodį, kuris buvo “užstrigęs” galvoje ir nedavė ramybės.
  98. Klausausi degančiu malkų spragsėjimo židinyje šaltą žiemos vakarą.
  99. Išbraukiu iš sąrašo jau atliktus darbus.
  100. Vėl matau artimus šeimos narius po ilgo išsiskyrimo.

 

Na, štai ir pirmasis šimtas. Jeigu vis dar skaitote šias eilutes, tai ačiū už jūsų kantrybę. Jeigu, jau kilo noras patiems išbandyti pirmojo šimto sąrašiuką, tai reiškia mano darbas nenuėjo veltui ir aš galiu įsirašyti “101” punktą – AŠ JAUČIUOSI LABAI LAIMINGA, KAI PAMOKAU KITUS ŽMONES TO, KAS MAN ĮDOMU IR JIE TUO TAIP PAT SUSIDOMI.

Tikrai jaučiu dopamino antplūdį, nes toks geras jausmas apima, kai užbaigi tai, ką seniai planavai ir taip sunkiai radai laiko.

Romantic couple walking on beach.Cousine Island.Seychelles(Model and Property released).

 

Ir dar prisiminkime  įžymiąją  Dr. Bacho sentenciją apie tiesiobinį ryšį tarp sveikatos ir laimės pojučio: “Apie jūsų sveikatą galima spręsti pagal tai, kiek esate laimingi.” Tikrai nesuklysiu sakydama, kad turėdami šimtą paprastų priežasčių jaustis laimingais, galime patvirtinti esantys visiškai sveiki!

P.S. Jei atrodo, kad užrašyti šimtą punktų yra neįmanoma, nepergyvenkit! Pirmas penkiasdešimtukas pilasi, kaip vanduo iš stiklinės, po to pradedi stebėti, ar nesikartoji,o kai peržengi šimto ribą – atsidaro antrasis kvėpavimas. Dabar jau galiu rašyti dar ir dar. Netikite?  Išbandykit ir pasidalinkit savo potyriais su kitais… ir dėl kitų. Tvirtai žinau, kad padrasintieji bus jums be galo dėkingi !

 

 

 

*********************************************************************************************************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, tikėtina, kad patiks ir kiti, tada tapkite DRUGELIO EFEKTO  “sekėju” ir įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje, tuomet kiekvieną naują straipsnį gausite į savo el.paštą.

 

Jeigu jums patiko šis straipsnis – pasidalinkite juos su savo bičiuliais ir visais, kuriems, jūsų nuomone, tai gali būti įdomu, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir grįžta atgal. Džiaukimės drauge !

“Patinku pati sau”

Standartinis

 young woman under a cherry tree takes a smell of a cherry blossom“Klausydamiesi tylaus širdies šnabždesio žadiname intuiciją.
 Kartais tą šnabždesį išgirstame būdami tyloje, medituodami ar mąstydami.
O kartais tas šnabždesys pasigirsta sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis.
Įsiklausykite į vidinį balsa, kuris veda jus likimo keliu. Klausykitės širdies.
Pasiryžę gyventi taip, kaip jums skirta, dovanosite pasauliui didžiulį palikimą”
Robin Sharma
                                                                    MIELOSIOS MŪSŲ BIČIULĖS!
                                                                          Birželio 21 – 22 dienomis
kviečiame Jus į tradicinę, ketvirtąją vasaros stovyklą, skirtą nuostabiam laiko praleidimui artimų sielų draugijoje.
„PATINKU PATI SAU“
Šiais metais kruopščiai surinkome „gyvenimo perliukus“ ir suvėrėme į nuostabų vėrinį, kurį su meile dovanojame Jums. Esate laisvos ir kūrybingos asmenybės, todėl kiekviena savo „perlų vėrinį“ papildysite ir papuošite nuostabiausiais „brangakmeniais“, kuriuos išsirinksite iš begalinės gyvenimo dovanų skrynios:
-Intuicijos sužadinimas
-Džiaugsmas būti savimi
-Savo trūkumų ir silpnybių priėmimas
-Savo sielos gydymas
-Toteminių gyvūnų prisijaukinimas
-Žiedų energijų pajautimas
-Ištirpimas gongų garsuose
-Stichijų prisijaukinimas
-Meilė sau
Among the Laurel Blossoms by Charles Courtney CurranSavo įstabiausią vėrinį kiekviena versime, pasikviesdamos į pagalbą visas gamtos stichijas, su kuriomis betarpiškai bendrausime nuostabiame gamtos kampelyje. Turėsime puikią galimybę patirti vidines transformacijas per meno ir muzikos terapijas. Po stebuklingus sielos koliažo labirintus Jus lydės dvi sielos koliažo mokytojos – Sigita ir Ina. Šiam užsiėmimui abi mokytojos paruošė unikalias programas šeštadieniui ir sekmadieniui.

Šeštadienio vakare turėsime nepakartojamą progą laukinėje gamtoje pasinerti į
Maudynes Gongų, tibetietiškų dubenėlių ir kitų archaiškų instrumentų garsų
maudynes. Šioje kelionėje mus lydės jogos mokytoja ir gongų meistrė Dalia.
Visų dviejų dienų metu galėsite asmeniškai konsultuotis jums rūpimais klausimais
su visomis mokytojomis:
INA – Vedų astrologija, Aura-soma, Sielos koliažas
SIGITA – Sielos koliažas
DALIA – joga, kvėpavimas, energetinis masažas, tibetietiškų dubenų terapija
RŪTA – Bacho žiedų terapija, prisilietimo terapija
Mūsų gyvenimas yra pilnas netikėtumų, tad leiskitės vedami savo vidinio
balso ir laukite visų Jums ruošiamų stebuklų.
Stovyklos metu, tradiciškai pačios gaminsime sveiką maistą, vakare dalinsimės
įspūdžiais prie laužo, galėsime pasimėgauti pirties malonumais, pasimaudyti ir
pasimėgauti saulute.
Šiais metais parinkome sodybą Pažėruose, netoli nuo Kauno.

https://www.facebook.com/sodyba.gandralizdis

STOVYKLOS KAINA: 350 Lt (apsigyvenant namelyje 10 vietų)
300 Lt (apsigyvenant palapinėje)
Į kainą įskaičiuota: visos kūrybinei veiklai reikalingos priemonės ir teorinė medžiaga,
dviejų dienų maitinimas, nakvynė namelyje, jogos užsiėmimas ryte, Gongų koncertas.
Registracija ir visi klausimai el.paštu:
leruta@ gmail.com ir tel. +370 687 74541 (Rūta)
Registruojantis būtina sumokėti 100 lt. užstatą (jums pageidaujant atsiųsime sąskaitą
pinigų pervedimui)
Vietų skaičius labai ribotas, todėl maloniai prašome apie savo ketinimus praneškite kuo
anksčiau, registracija iki birželio 1 d.

Stebuklingi gegužės kerai

Standartinis

20140503_155852“Išsipildžiusius pavasario pažadus stebuklingais kerais paženklina gegužė.”

Sarah Ban Breathnach “Paprasta  pilnatvė”

Lyg išprotėję dėl anksti atskubėjusios šilumos, medžiai apsipylė žiedais, svaigindami nuostabiausiais kvapais ir viliodami pačiomis įmantriausiomis formomis ir spalvomis. Žalias pievų apklotas nusitaškė geltonomis pienėmis. Lyg pritardami bendram „išprotėjimui“ paukščiai rytais pažadina nuostabiausiomis melodijomis. Įsimylėjusių sparnuočių porelės nepailsdamos suka ore ratus, kol pagaliau apsisprendusios, nutupia ant medžio šakos ir pradeda sukti lizdą, laukdamos savo šeimynos pagausėjimo.

 

Šiuo nuostabiausiu gamtos sužydėjimo metu, pirmąjį gegužės sekmadienį, pagal senas tradicijas, sveikiname savo Mamas.Girl with Flowers Behind Her Back

Įkvėpta  Kazimiero Daugėlos sisteminės šeimos konsteliacijų seminaro „Kiek mamos širdyje, tiek laimės gyvenime“ nutariau parašyti padėkos laišką Mamai. Ar kada nors susimąsčiau, kiek daug aš gavau iš savo mamos? Turbūt geriausiai tai suvokiu tik dabar, įvertinus savo, kaip mamos patirtį. Laikas ištrynė iš mano atminties bemieges mamos naktis, supant mane, bet puikiai prisimenu save, stovinčią prie savo naujagimių dvynių, gulinčių stiklinėse „dėžutėse“ ligoninėje. Kas tąkart suteikė tiek vilties, jėgų ir tikėjimo, kad viskas bus gerai? Meilė, kurią kaip didžiausią dovaną gavau iš savo Mamos.

Nežinau, kaip jautėsi mano mama, kai palydėjusi mane į vaikų darželį, išskubėjo į darbą. Bet puikiai žinau, kaip jaučiausi aš, palikusi darželyje verkiančius vaikus ir klausydama už durų ar greitai jie nusiramins.

Nesupratau, kaip jausdavosi mano mama, kai budėdama prie lango, vidurnakčiais laukdavo manęs sugrįžtančios. Pykdavau tada ant jos, kad bara mane ir neleidžia man gyventi savarankiškai. Ir kaip puikiai pajuntu tą jausmą dabar, kai šio amžiaus technikos stebuklas, turintis garantuoti mamos ramybę, teištaria: „šiuo metu su abonentu nėra galimybės susisiekti“. Puikiai prisimenu mamos žodžius: „suprasi mane, kai turėsi savo vaikų“. Taip, Mama, puikiai tave suprantu, nes tam, kad nusiraminčiau, užtenka vieno vienintelio, gerai pažįstamo „alio“. Taip aš mokausi kantrybės ir pasitikėjimo, kad „viskas yra ir bus gerai“.

Mother embracing adult daughter

 

Dėkoju tau, Mama, už neišsenkantį entuziazmą ir norą mus visus suvienyti tokiu mielu būdu – jau daugelį metų kiekvieną sekmadienį, lygiai antrą valandą, lyg paukščiai suskrendame į tavo namus iš tolimiausių kampelių. O tu daliniesi su mumis savo širdies šiluma ir maitini puikiu naminiu maistu.

Mama, tai kas svarbiausia, aš jau gavau iš tavęs – Patį Gyvenimą ir dabar naudojuosi šia dovana labai atsakingai. Leidžiu sau gyventi pilnavertį gyvenimą, leidžiu sau klysti ir pasitaisyti, griūti ir keltis, verkti ir vėl juoktis, nes tik taip aš galiu augti, tobulėti ir eiti savo širdies keliu.

Aš galiu patirti tokį gyvenimą vien dėl to, kad tu man davei šį gyvenimą, Mama! Ir kaip tu taip sugebėjai? Mano sėkmė darbe ir gyvenime jau yra apmokėta mamos gyvenimo ir tada aš galiu jaustis atsakingesnė už tai, ką jau turiu, tada jaučiu mažiau euforijos, o daugiau žemės po kojomis.

Žinau, kad niekada nesugebėsiu atiduoti tau skolos už viską, ką dėl manęs esi padariusi. Tačiau lygiai taip pat kaip tu, besąlygiškai atiduosiu meilę savo vaikams, kad šie galėtų ją perduoti savo vaikams ir taip iki begalybės…

Užmerkiu akis ir įsivaizduoju tave, Mama, mažyte mergyte, šviesiais garbanotais plaukučiais, gal truputį nusiminusią. Stipriai apkabinu tą mažą mergytę, priglaudžiu prie krūtinės ir mintimis sumažinu ją iki žirnio dydžio. O tada įsidedu ją į savo širdį, kad visada galėčiau nešiotis ją tenai.Newborn sleeping on mothers chest

Jei aš turiu mamą savo viduje, aš turiu vietą pasaulyje…

Jei aš turiu mamą širdyje, galiu pamatyti ją veidrodyje ir savo vaikuose…

Jei aš turiu MAMĄ, aš turiu SAVE.

Jeigu tavo Mama jau išėjusi Amžinybėn – vis tiek parašyk jai laišką širdimi. Patikėk, Angelai sargai nuneš jai šią žinią ir tavo širdyje apsigyvens Ramybė…

 

 

******************************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, užsisakykite naujienas, įrašydami savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje. Jeigu manote, kad Jūsų bičiulius sudomintų ši informacija – pasidalinkite, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir sugrįžta jums dešimteriopai didesnis.

Pavasariniai daigai ir piktžolės

Standartinis

Woman watering grass

 

Brangiosios ir brangieji mano tinklaraščio skaitytojai, dėkoju, kad esate su „Drugelio efektu“, kad laukiate, skaitote ir dalinatės žinia su savo bičiuliais. Pamenate, kovo mėnesį pasitikome „kuopdami“ savo vidinių sielos namų užkaborius? Tikiu, kad tai nebuvo lengvas darbas ir pareikalavo iš jūsų daug vidinės stiprybės, kantrybės ir užsispyrimo. Numanau, kad tai nebuvo labai malonus darbas, nes, kaip  ir kiekvienas tvarkymasis, jis sukelia dulkes, t.y. skausmingus prisiminimus, kurie sudirgina ir tada norisi bėgti kuo tolyn. Bet mes juk pasižadėjome eiti pirmyn, žvelgti baimėms į akis, tolerantiškai atleisti sau visas silpnybes ir besąlygiškai mylėti patį brangiausią žmogų – SAVE. Pradėjome nuo „Meilės laiško sau“, kuris daugumai turbūt pasirodė labai keistas, tiesa? Juk mylėti galima kitus, o save… čia jau reikia daug „padirbėti“, kad ši mintis taptų bent kiek priimtina mūsų protui.

1688243_10151959605872532_1478192831_n

Na, o sušilus orams išėjome sėti savo  dvasinio daržo, taip mes mokėmės suvokti, kad branda – tai ne išoriniai pasiekimai, kuriais reikia ar galima puikuotis prieš kitus. Tai yra gebėjimas įvertinti savo galimybes ir žinoti apribojimus. Perfekcionizmas, dažnai išvešėjęs kaip piktžolė, neleidžia pripažinti, priimti ir pamilti savo silpnųjų pusių. Juk protas, kaip koks dvaro prievaizdas, kiekvieną mielą akimirką vis aukščiau užkelia įsivaizduojamų pasiekimų kartelę, kurios nepasiekus laukia pliaukštelėjimas botagėliu.

Kiekviena gyvenimo situacija suteikia mums ypatingas progas augti ir tobulėti dvasiškai. Ne išimtis esu ir aš, po pėdos operacijos turėjau gražaus laiko sulėtinti savo gyvenimo tempą, pertvarkyti dienotvarkę, sumažinti užduotis ir sušvelninti įvertinimus sau. Taip man buvo suteikta puiki proga dar kartą prisiliesti prie nekintančių ir visur egzistuojančių visatos dėsnių – Dr. Bacho knygoje „Išsigydyk pats“.  Pagrindinė šios knygos idėja – kvietimas vienytis į dvasiškai sąmoningų žmonių broliją ir nešti šviesą visai žmonijai. Man, sveikstant po operacijos, labai padėjo šioje knygoje atskleidžiamas Dr. Bacho požiūris į mediciną, dvasingumą, sveikatą ir gydymo procesą. Tvirtai tikiu, kad tiek mano liga, tiek laiku atsiradusi knyga buvo iš anksto numatyto plano dalis, kaip ir viskas šioje žemėje. Džiaugiausi atradusi eilutes, sakančias, kad „besąlyginė Kūrėjo Meilė ir Dieviškumas glūdi kiekviename žmoguje“. Išsirašiau ne vieną „auksinę“ frazę, kurią nuolat kartosiu ir perduosiu kitiems. Kaip antai: „kančia yra pataisos darbai, skiriami dėmesiui atkreipti į tas pamokas, kurių mes nebūtume suvokę. Priežasčių niekaip kitaip nepanaikinsime, kaip tik išmokę tą pamoką“. „Liga, kokia ji bebūtų žiauri savo prigimtimi, yra geradariška ir mums palanki, nes teisingai interpretuojama, ji nuves prie mūsų esminių trūkumų arba ydų.“ Kai kiekvieną iš mūsų užklumpa negalavimai ar sunkios ligos, ar susimąstome, kokias pamokas turime išmokti? Ir jeigu tokiom pačiom ligom vis sergam ir sergam, tai gal negirdime savo sielos šauksmo ir nenorime mokytis, nes klausomės proto?

Girl Examining Flowers

Visą kovo mokėmės suvokti dar vieną svarbų dalyką, kad branda reiškia gebėjimą pripažinti ir leisti kitiems teisę klysti ir turėti apribojimus. Pripažinkime, kad kiekvienas iš mūsų turime tokių, „piktžolių“, giliai suleidusių šaknis mūsų dvasiniuose darželiuose.

Ar pakankamai tolerantiškai leidžiame kitiems klysti ir būti kitokiais? Kiek kartų save sugavote vertinant ir teisiant kitokią nuomonę ar išvaizdą? Nelengva tai pripažinti, netgi sau? Ir šioje situacijoje radau atsakymą Dr. Bacho knygos eilutėse:„ Dieviškumas suteikia mums kiekvieną galimybę pasitaisyti, pasiųsdamas skausmą ir kančią, kaip paskutinę įspėjamąją priemonę.“ Taigi, pasak Dr. Bacho pagrindinės ligų priežastys yra konfliktas tarp sielos ir asmenybės, bei žiaurumas, nukreiptas į kitus, o visa tai yra nuodėmė prieš Vienovę.

Visą mėnesį mokėmės mylėti save visą, stiprinome žinojimą, kad kūnas yra pirmasis ir paskutinis mūsų apdaras, kad reikia būti malonioms pačioms sau, nelaikyti ir nesinešioti senų nuoskaudų, kurios lyg atviras pjūvis, trukdo džiaugtis kiekviena nauja gyvenimo akimirka.

Tik besidžiaugdama mažais kasdieniais dalykais aš galiu gyventi pilnatvės kupiną gyvenimą. Prabudau ryte ir dar nepramerkusi akių padėkojau už tai, kad esu tokia, kokia esu ir darau tai, ką darau ir tai suteikia man ramybės ir džiaugsmo. Išėjau į kiemą, atsisėdau ant suolelio po ąžuolu ir užverčiau galvą į dangų – plaukia debesys ir jiems taip gera, jie tokie gražūs ir visi skirtingi ir jiems nereikia būti kažkuo, kad įtiktų kažkam. Užmerkiau akis, klausausi paukščių balsų, jie taip pat mėgaujasi atšilusiu oru, krykštauja, skraidžioja, neša snapelyje šapelius savo naujam būstui. Įkvėpiau drėgnos bundančios žemės, besikalančios žolės, vėjo kvapą. Ramu, nes išmokau priimti ir mylėti save visą, tokią, kokia esu, visokią – liūdną, susimąsčiusią, ieškančią, svajojančią, susirūpinusią. Išsigydžiau, nes pagelbėjo Dr. Bacho mintys, kad „gydymo menas yra pašalinti prigimtines klaidas ir išgydyti sielą, o gydymo meno pareiga – vesti mus žinių keliu ir įgytų žinių pagalba nugalėti negalavimus“. O žinių kelias yra begalinis. Tuo mano keliu ateina įvairūs žmonės, vieni jų būna mano mokiniai, kiti – mano mokytojai, ateina situacijos, kurios taip pat moko, dažnai skaudžiai. Ir vėl aiškumo įnešė Dr. Bacho žodžiai: „materializmas yra svetimas sielos keliui, nes jis supančioja mus „vergo grandinėmis“, kas yra kasdieniški banalūs dalykai.“ Esu dėkinga kiekvienam naujam žmogui, su kuriuo galiu pasidalinti savo žiniomis ir patyrimu, nes, kaip rašė Dr. Bachas „mūsų gyvenimo kelio tikslas – duoti ir dalintis, egoizmą paverčiant atsidavimu ir tarnyste kitiems“.

Taigi, išpurenus po žiemos pabudusią žemę, pasėjus ten gerumo, meilės ir džiaugsmo sėklas, sulaukėme ir pirmųjų pavasarinių daigelių – pasitikėjimo savimi, vidinės ramybės ir pilnatvės jausmo. Tačiau viskas tuo nepasibaigė, o tik prasidėjo, toliau mūsų laukia kasdieninė sielos darželio priežiūra ir puoselėjimas – išravėti „piktžoles“, kurios vadinasi „o ką apie tai pagalvos ar pasakys kiti?“. Dr. Bachas rašo, kad „jei leidžiame kištis kitoms asmenybėms, jei mums trūksta individualumo, tai reiškia, kad neklausome savo Aukščiausiojo Aš balso, mums duodama liga.“ Akivaizdu, kad mūsų laukia sudėtingas, tačiau kupinas nepakartojamų nuotykių gyvenimo kelias, kuriuos žengsime, vedami savo paties tikriausio ir geriausio draugo – savo Tikrojo Aš. O kad tuo keliu būtų smagiau eiti, pasikvieskime šalia einantį bičiulį, kuriam galbūt reikia pagalbos ar palaikymo, suteikime jam tų gyvenimiškų žinių ir potyrių, juk toks yra šios Kelionės tikslas.

Gyvename laikotarpiu, kai visa gamta vibruoja atgimimo energijomis, tad padovanokime sau pačias didžiausias dovanas, įsiklausykime į savo širdies balsą, atverkime širdies duris meilei, tegu įeina ir apsigyvena ten šviesa ir šiluma, kurią galėsime dalinti, kaip iš neišsenkančio šaltinio. Išdrįskime žengti pirmąjį žingsnį – aprašykime savo pokyčius ir tai bus padrąsinimas kitiems eiti tuo pačiu keliu. Parašykite laišką, nors jau seniai nedrįstate to padaryti ir jums atsivers neribotos galimybės. Mėgaukitės kiekvienu gyvenimo gurkšniu ir užpildykite kiekvieną akimirką dėkingumu už tai, ką jau turite.

Young Hispanic girl hunting for Easter eggs outdoors

      Šviesių Jums Velykų  ir ramybės Jūsų šeimoms ir namams…

******************************************************************************************

Jeigu jums patiko šis straipsnis, tai galbūt patiks ir kiti, įrašykite savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame kampe ir pranešimą apie visus naujausius straipsnius gausite į savo el.paštą. Pasidalinkite šia žinia su tais, kuriems gali būti įdomi ar reikalinga informacija apie Dr. Bacho žiedų terapiją.

Jei kyla klausimų ar norite pasidalinti savo mintimis visada drąsiai rašykite: leruta@gmail.com (Rūta)

Slaptoji sabotuotoja

Standartinis

Young woman putting some lipstick on in front of a mirror“Nelengva klausytis savo širdies. Nelengva išsiaiškinti, kas esate. Reikia sunkiai triūsti ir būti drąsiai, kad sužinotumėte, kas esate ir ko norite.

Praėjus saviauklos etapą, klausytis savo širdies dūžių gal sunkesnė užduotis už visas kada nors išbandytas. Keletą dienų paprastos pilnatvės keliu einama paprastai. Suvokiate, kad viskas, ką turite, yra kaip tik tai, ko jums iš tikrųjų reikia. Kitomis dienomis nebeįmanoma sumažinti savo norų. Atrodo, kad turite labai daug neįgyvendintų norų ir neišsipildžiusių svajonių. Esate išsisėmusi ir pavargusi laukdama vidinių pokyčių, kurie atsispindės jūsų pasikeitusioje išvaizdoje.

Atėjus niūrioms dienoms, turime prisiminti, jog net tada, kai ateina slaptoji sabotuotoja depresija ir sulėtina mūsų pažangą ( arba jei taip atrodo), kiekviena nauja diena vis tiek pateikia mums dovanų, jei tik mokame įžvelgti. Kartais labai aišku, dėl ko esame liūdnos, -pavyzdžiui, dėl didelių nuostolių, rūpesčių dėl pinigų ar sveikatos. O kartais net ir nežinome, kodėl taip blogai jaučiamės ir kas verčia mus blogai jaustis. Gali būti milijonas įvairių priežasčių: bauginantis pripažinimo trūkumas, išsekimas, oras, hormonai,užpuolęs gripas ar tiesiog asmenybės kaita.Woman holding mirror

“Visi sėkmingiausi pokyčiai skausmingi, -sako mums Fay Weldon.- Tokia jų esmė.” Asmenybė auga taip pat priešokiais: trys žingsniai pirmyn, du žingsniai atgal, paskui – didžiulė plynaukštė, kai, regis, iš viso nieko nevyksta. Bet svarbu suvokti, kad apsnūdimo laikotarpis visada būna prieš šuolį. Deja, apsnūdimo laikotarpiu labai dažnai nugrimztame į nusiminimą ir nutariame viską užmesti.

Tokiomis dienomis vos pajėgiame apsirengti ir išslinkti pro duris. Atrodote panaši į raganą ir beveik nesirūpinate savim. Negalite prisiminti, ar vakar prausėtės po dušu, kada paskutinį kartą trinkote galvą. Vaikai šaukiasi jūsų dėmesio, o jūs atsakote spiegiančiu balsu. Pritrūkote kantrybės. Gyvenimas atrodo pilkas, be jokių prošvaisčių. Reikia daugiau triūso, nei manėte, kad atsiskleistumėte, kas iš tikrųjų esate, o dabar abejojate, ar dar norite sužinoti.

Senior woman looking at herself in the mirror and touching her chinKai virš galvos pakimba niūrūs debesys, nieko negalite daugiau padaryti, tik tęsti tai, ką pradėjote? Turite dvi galimybes. Pirma, jūs galite tiesiog nusileisti, liautis priešintis. Buvote nusiminusi, tai dabar džiūgaukite, mieloji. Tačiau prieš tai paprašykite malonės. Tada gerai išsiverkite. Anksčiau baikite darbus. Užmikite ir pasistenkite gerai išsimiegoti. Leiskite sau be jokios kaltės jausmo, vien gydymo tikslais, pavyzdžiui, suvalgyti gabalą pyrago, tačiau nevalgykite stovėdamos prie šaldytuvo. Atsisėskite, valgykite lėtai ir gardžiuodamasi. Jei nesate pavargusi, šiandien išvirkite puikius pietus. Jei negalite, pagaminkite ką nors paprastesnio. Išsinuomokite kokį nors melodraminį filmą. Vaikus suguldykite anksčiau miegoti. Pamirkite karštoje vonioje. Pasirauskite paguodos stalčiuje. Užsiklokite apklotu ir įsimuturiuokite į jį. Sugalvokite penkis dalykus, už kuriuos galite būti dėkinga. Išjunkite šviesą.

Kitas baimės atsikratymo būdas – pakeisti gyvenseną. Paprašykite malonės. Pasikvieskite gerą draugę ir pasišnekėkite. Užplikykite arbatinuke šviežios arbatos. Nusiprauskite, susišukuokite, pasidažykite lūpas, pasikvėpinkite, įsisekite auskarus. Nusišypsokite sau veidrodyje. Sutvarkykite svetainę, kad būtų kur atsisėsti. Pasivaikščiokite aplink namą, kad būtų blaivesnė galva. Jei dirbate įstaigoje, leiskite sau atidėti naują darbą iki rytdienos, kai vėl galėsite susikaupti. Be to, nušluostykite darbo stalą ir sutvarkykite dokumentus. Pakeliui į namus įteikite sau puokštę puikių geltonųjų narcizų. Perverskite kulinarijos knygas ir paruoškite pietums ką nors nekasdieniško.

Nieko neįvyks per dvidešimt keturias paros valandas. O rytojus turėtų būti geresnis. Bet jeigu nieko neatsitiko ir kitą dieną, tuomet žinokite, jog visai natūralu paprašyti pagalbos draugų, kreiptis į paramos grupę, terapeutą, vaistininką arba į jūsų Aukščiausiąją galybę. Mums visoms būna niūrių dienų. Tačiau slegiančios dienos suteikia puikią progą išmokti būti malonioms pačioms sau. Tikite tuo ar ne, tačiau tokia diena jums – slapta dovana, jei norėsite jos paieškoti.”

Visą šį mėnesį, toliau  eidamos savo širdies keliu, dėkojame  dieviško įkvėpimo, išminties ir ramybės persunktoms puikioms mintims iš Saros Ban Breathnach knygos “Paprasta pilnatvė”.

***************************************************************

bachKaip visada paguodą, nusiraminimą ir palaimą surandame švelnioje ir efektyvioje Dr. Bacho žiedų terapijoje.

Taigi, jei šiandien tave kamuoja liūdesys, tave užklojęs lyg pilkas debesis, į pagalbą atskubės MUSTARD, laukinės garstyčios žiedų esenciją, kuri padės suvokti, kad niūri diena praeis,o be to – tai puiki dovana, pamaloninti save tokiais malonumais, kuriuos jau buvome pamiršę, skubėdami ir siekdami tobulybės.

ROCK WATER – kalnų vanduo –  padės išlaikyti lankstumą, nuleisti “kartelę” žemyn ir suvokt, kad pasaulis tikrai nesustos, jei šiandien tu leisti sau tiesiog mėgautis akimirka.

ELM -guoba – padės tau suvokti, kad užsikrovei ant savo pečių “vienu darbu per daug”. Sustok, prisėsk, nusimesk nuo pečių sunkią kuprinę, kurią prikrovei ” gyvenimo akmenų” : “privalau”, “reikia”, “būtinai turiu padaryti”, “kaip galiu sau tai leisti”, “ką pasakys bendradarbiai?”.

WILD ROSE – jei tu jautiesi, lyg Miegančioji gražuolė, jei plauki pasroviui ir gyvenimas tau nebemielas. Įsidėmėk, plaukti reikia su tėkme, o ne pasroviui… Laukinio erškėčio žiedų esencija ir bus tavo išsvajotasis Princas, kuris ateis ir pabučiuos tave, kad gyvenimas vėl suspindėtų visomis vaivorykštės spalvomis.

**************************************

Jei susidomėjai, rašyk: leruta@gmail.com arba skambink (+370 68774541) – individualios Bacho terapijos konsultacijos.

Jei tave sudomino ši informacija, gal būt norėsi gauti ir kitus straipsnius į savo el. paštą. Tada tereikia įrašyti el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame langelyje.

Jei manai, kad ši informacija gali būti įdomi ar naudinga tavo bičiuliams – pasidalink ja, juk pasidalintas džiaugsmas didėja ir sugrįžta atgal.

Mylėti save visą

Standartinis

Senior woman looking at reflection in mirror“Gyvenimas aplamdo, nesvarbu, ar esame turtingos, ar vargšės, visuomeniškos ar individualistės. Kankinanti nuoskauda gali būti tarsi atviras pjūvis arba lėtas, tylus sielos merdėjimas. Iš pažiūros galime atrodyti tvirtos, bet kiekviena iš mūsų patiria ir tokių audringų dienų, kai jaučiamės labai mažos, labai trapios ir labai baugščios, tarsi galėtume suskilti į tūkstančius smulkiausių gabalėlių ir pratrūkti širdį veriančiu raudojimu dėl kokio nors klausimo, pavyzdžiui:”Kaip laikaisi?”

Kai šitaip atsitinka, būkime malonios pačios sau, nesielkime žiauriai pačios su savimi. Palikime tai pasauliui. Mūsų jausmai yra nuoširdūs, mūsų būgštavimai labai tikroviški, net jei nėra jiems pagrindo. Visada prisiminkite tiksliausią nuogąstavimo apibrėžimą: “klaidinantys požymiai pasirodo esą tikri”.

Išgyvendamos tokius atvejus, prisiminkite, kad svarbiausia pareiga yra mylėti visą savo esybę. Kaip tai daryti? Lepinkite save paprastais malonumais ir nedidelėmis nuolaidomis. Dabar galite elgtis su savimi tarsi su kūdikiu. Galite parsinešti ką nors nepaprastai skanaus šio vakaro pietums iš kiniškų ar indiškų skanėstų parduotuvės? Gal norite pradžiuginti save keliais vazonėlyje pasodintais geltonaisiais narcizais ar tulpėmis, kurios maždaug šiuo metu pasirodo parduotuvėse. Kodėl nepradžiuginus savęs ledų kauge priešpiečiams, kodėl nesuvalgius jų parke saulės atokaitoje ir klausantis paukščių giesmių? Kodėl neatsakius “ne” į reikalavimą kažką padaryti?Woman enjoying icecream lying on the couch

Taip, jūs tą galite. Nebūtina daryti visko ir būti viskuo kiekvienam, kas tik ko nors panorės. Jei manote, jog negalite daryti daugiau nei vieną darbą nešaukdama ir neverkdama, galbūt esate teisi. Pradėkite nuo žodžių: “Ne, atsiprašau, jau esu anksčiau pažadėjusi”.

Žinoma, dėl savęs pačios. Šiandien turite čia būti dėl savęs. Prisiminkite, jog niekada nereikia apleisti savęs. Tačiau net vienu maloniu poelgiu iš karto atskleisime savo tikrąjį “aš”.”

Kaip visada maloniai paguodžiantys ir įkvepiantis žodžiai iš mano mylimos knygos Sarah Ban Breathnach “Paprasta pilnatvė”

************************************************

Na, o Dr. Bacho žiedų terapija tokiu atveju siūlo GENTIAN – jeigu jauti, kad ašaros susikaupė “už pirmų durelių” ir paprasčiausias klausimas: “Na, kaip tu?” gali iššaukti tikrą ašarų liūtį. Ši esencija suteiks tau vilties ir jėgų judėti į priekį.

CENTAURY – išmokys tave pasakyti: “Ne, atsiprašau, jau esu anksčiau pažadėjusi” ir sėkmingai išdalinti darbus ir pareigas visiems kitiems, neužsikraunant naštos sau vienai.

OLIVE – ši nuostabi esencija suteiks tau dvasinių ir fizinių jėgų, jei esi išsekusi ir gali tik sėdėti kampe ir lieti ašaras.

Tik du lašeliai kiekvienos esencijos į stiklinę vandens, ar tiesiogiai ant riešų pulso vietoje – ir kankinančios tave problemos pradeda trauktis iš tavo gyvenimo, o tavo sieloje įsiviešpatauja ramybė ir tyla.

************************************************

INDIVIDUALIOS Dr. BACHO TERAPIJOS KONSULTACIJOS.

Jei iškilo klausimų – drąsiai rašykite el.paštu: leruta@gmail.com arba skambinkite telefonu: +37068774541 (Rūta)